Velykų apeigos ir tradicijos

Velykos – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių Velykų laiką. Ji kilnojama – švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio "vėlės".
Velykos seniau buvusi viena didžiausių bundančios pavasario gamtos švenčių. Tačiau ir šių dienų Lietuvos kaime per Velykas, be grynai krikščioniškų papročių , dar galima pastebėti lietuviškų papročių ir jų nuotrupų. Netolimoje praeityje, kaip prisimena mūsų senoliai, lietuviški Velykų papročiai buvę dar ryškesni (Buračas B. Lietuvos kaimo papročiai. – Vilnius ,1993 - 203 p.).
Įdomios, labai įvairios Velykų bažnytinės apeigos, kurios prasideda didžiosios savaitės viduryje. Sudedamoji dalis – Didysis pasninkas (nuo didžiojo trečiadienio iki Velykų).
Didįjį ketvirtadienį nutyla net bažnyčių vargonai. Tai tęsiasi iki šeštadienio. Bažnyčioje skambinama tik tarškučiais.
Didįjį šeštadienis į pagal tradiciją bažnyčioje šventinamas vanduo ir šventoriuje iš senų kryžių ir medinių dievukų sukuriamas šventas laužas. Jo ugnis pašventinama, žmonės (dažniausiai jaunimas) pasiima laužo ugneles ir nešasi namo, kad ja įžiebtų savo namų židinio ugnį. Iš bažnyčios parsinešama ir šventinto vandens. Juo pašlakstomi visi namiškiai, pastatai ir sodyba, gyvuliai.
Šeštadienio vakarą visi gerai nusiprausia, pasipuošia ir vėl skuba į bažnyčią - "ant mišparų ir Prisikėlimo". Meldžiamasi iki pat paryčių.
Sulaukus sekmadienio ryto, apie bažnyčią eina Prisikėlimo procesija, kurioje groja kaimo muzikantai.
Parėjusieji iš bažnyčios namo, pasveikina su šventėmis namiškius ir kartu su visa šeima sėda už šventinio stalo. Pirmąją Velykų dieną į svečius, jei nėra pakviesti, niekas nevaikšto.
2. VELYKŲ STALAS
Velykos – didžiausia pavasario šventė. Ir kai prie balta staltiese užtiesto, įvairiausiais valgiais nukrauto, margučiais ir žalumynais papuošto stalo susėda Velykų rytą šeima, - atrodo nutolę visi rūpesčiai ir negandos.
Savo gaminius ant Velykų stalo šeimininkės paprastai deda nepjaustytus, ir atpjaunama visko tik tiek, kiek žadama tuo metu suvalgyti. Kepsniai ir kepiniai, sviesto avinėlis su žalumyno šakele, išsprogusios beržo šakelės ir "kačiukai", sužėlusios avižos ir margučiai, margučiai. . ....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!