Baltų kultūros pirmieji požymiai

Svidrinei kultūrai. Šios kultūros dirbinių daugiausia yra aptikta Sividry Wielkie kaime netoli Varšuvos, todėl ir vadinama Svidrine kultūra. Svidrinės kultūros radinių aptikta Merkio, Ūlos, Neries, Nemuno pakrantėse. Merkinėje, Zervynose, Rudnioje, Kašėtose. Trečio tūkst. Pr. Kristų gyvenusiems žmonėms Lietuvos teritorijoje priklausė nugludinti akmens įrankiai, primityvūs keramikiniai bei kaulo dirbiniai. Juodkrantėje iš to laikotarpio rasta ir gintarinių dirbinių: amuletų, karolių. Galima daryti išvadą, kad patys seniausi Lietuvos teritorijos gyventojai daugiausia vertėsi medžiokle ir žvejyba tikėjo į antgamtines jėgas, jų bijojo, todėl aukojo joms aukas, meldėsi. Indoeuropiečių plitimas prasidėjo nuo Kaspijos ir plito keliomis bangomis. Į Pabaltijį indoeuropiečiai atsikraustė su pirma banga maždaug prieš 3 tūkst. metų. Naujų žmonių pasirodymas atnešė naujos kultūros elementų: vario naudojimas, keturkampių medinių namų statyba, pilkapių pylimas, keramikinių indų platesnis panaudojimas. Indoeuropiečių kultūrą dažnai mokslininkai ir vadina pilkapių kultūra, nes iki jų vietiniai gyventojai, nelaidojo žmonių pilkapiuose. Pilkapių kultūrai galime priskirti ir akmeninius gludintus kirvius su skyle kotui (kovos kirviai). Indoeuropiečių keramika buvo įvairi: taurės, amforos, dubenys, laivo pavidalo lėkštės. Ši keramika buvo dekoruota virvutės arba eglutės raštais, iš geometrinių figūrų dominavo trikampiai, rombai. Puošiami buvo tik indo viršūs, žiūrint iš aukštai, dekoracija primena saulės rato motyvą. Vėlgi galime daryti išvadą, kad saulės kultas buvo garbinamas. Saulė- vienas iš pagrindinių Dievų, nuo kurių priklausė visa žmonijos egzistencija. Šalia Saulės Mėnulis, Perkūnas. Dievams indoeuropiečiai aukojo jaučius, ožius, avis, nes raguotieji gyvūnai- Dieviškieji padarų simboliai. Naujieji gyventojai be pastatų naudojo ir primityvius baldus- suolus, lovas, viduryje plaktos aslos degė židinys. Išvada: naujieji gyventojai buvo aukštesnės kultūros nei senieji jų atėjima- naujas etapas Lietuvos teritorijos gyventojų gyvenime.
Lietuvos vardas (Litva) pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analuose 1009 m., pasakojant kaip pagonys prūsai nužudė vienuolį Brunoną Bonifacą drauge su 18 –lika jo bendrininkų., atvykusių krikščionybės platinti. Romėnų istorikas Tacitas savo veikale „ Germania“ lietuvos gyventojus pavadino aiščiais. Juos apibūdino kaip darbščius žmones, gerus žemdirbius....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!