Duona lietuvių papročiuose

Neakivaizdinių studijų I k. 2 gr.
Tikrino: E. Bacvinkienė
Akademija, 2006
TURINYS
1. ĮVADAS
2. DUONOS KEPIMO PAPROČIAI
3. DUONA LIAUDIES MEDICINOJE
4. DUONA IR ŠEIMYNINĖS APEIGOS
5. KALENDORINĖS APEIGOS IR DUONA
6. DUONA ŽIEMOS IR PAVASARIO ŠVENČIŲ APEIGOSE
7. PABAIGOS ŽODIS
8. LITERATŪRA
ĮVADAS
Duona yra vienas seniausių žmonių valgių, pradėtų vartoti augalinio maisto rinkimo laikais, kai žmonės dar nemokėjo rinkti žemės. Reikia manyti, kad duona plačiau paplito atsiradus žemdirbystei, neolite, kada didesnėje Europos dalyje, kartu ir Lietuvos teritorijoje, jau buvo auginami kviečiai, miežiai, soros, gal ir rugiai.
Mūsų protėviams duona turėjo didelę reikšmę. Duona plačiai minima seniausiame liaudies kūrybos žanre: smulkiojoje tautosakoje, sutartinėse, sakmėse, tikėjimuose, kalendorinėse bei agrarinėse apeigose ir kt.
Atsiradus žemdirbystei, centrinę vietą ideologijoje užėmė žmogus – žemdirbys, pirmiausia moteris – žemdirbystės išradėja ir jos plėtotoja, seniausių agrarinių apeigų kūrėja ir atlikėja. Tuo metu sparčiai plito pramotės kultas, susijęs su vaisingumo garbinimu. Apie moterį koncentravosi žemdirbių pasaulėjauta su derlių saugančiomis moteriškos lyties dvasiomis bei dievybėmis.
Moteris buvo ne tik javų augintoja, bet ir duonos gamintoja, Ji kūrė bei puoselėjo labai įvairias ir sudėtingas duonos garbinimo apeigas, kurios buvo atliekamos per kalendorines ir agrarines šventes. Savo išaugintą duona ji apsupo magija, sakrališkumu, įpynė į liaudies žodinę kūrybą: patarles, priežodžius, pasakas, sakmes ir kt.
Rašytiniuose šaltiniuose ir etnografinėse paralelėse ypač akivaizdus ypatingas apeiginės duonos ryšys su mirusiųjų kultu.
Apeiginiai duomenys rodo, kad duonos kepimo mirusiems papročio genezė siekia kaplinės žemdirbystės laikus. Perduodamas iš kartos į kartą, paprotys pasiekė XX a. pirmuosius dešimtmečius. Tai sakytų, kad duonos garbinimo tradicijos tiesiogiai sieja gyvuosius jos augintojus su jau nuėjusiomis kartomis. Todėl žemdirbių šventėse ir jų apeigose net tolimiausių kartų prosenių ir kitų giminių vėlės buvo kviečiamos į apeigines vaišes.
Pažymėtina, kad duonos apeigose aptinkama ne tik fantazijos sukurtų, bet ir racionalių liaudies kūrybos dalykų, įgytų empiriškai per daug šimtmečių. Kartais racionalūs dalykai jungiami su iracionaliais. Vis dėlto per šimtmečius susiklosčiusios darbo žmonių tradicijos turi daug pažangių elementų, kuriuos galima naudoti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!