Manoma, kad duona pasaulyje pradėta gaminti dar tada, kai net nebuvo paplitusi žemdirbystė. Ji buvo vartojama augalinio maisto rinkimo laikotarpiu. Tačiau yra įrodymų, kad į duona panašūs blynai buvo kapami jau akmens amžiuje, ant įkaitintų akmenų. Plačiau ji buvo pradėta gaminti atsiradus žemdirbystei, neolite, kada jau buvo auginami kviečiai, miežiai, soros, rugiai. Ir nors visame pasaulyje duona buvo svarbiausias valgis, labiausiai savo pagarbą jai išreiškė senovės lietuviai.
Lingvistiniai duomenys ir įvairių kalendorinių bei žemės darbų apeigų papročiai rodo, kad lietuviai duoną valgė nuo senų laikų. Duona buvo svarbiausias, garbingiausias ir mylimiausias jų valgis. Duona dažnai minima sakmėse, tautosakoje, sutartinėse, įvairiose apeigose. Lietuviai be galo gerbė duoną. Neretai ji būdavo sudievinama, jai buvo suteikiamos žmogiškos savybės: ji maitina žmones, juos myli, verkia tinginio valgoma, užgauta pyksta, išeina iš namų. Daug kur minima buvo moteris. Ji buvo laikoma duonos gamintoja. Moteris kūrė bei puoselėjo labai įvairias ir sudėtingas duonos garbinimo apeigas. Be to moteris žinojo įvairias duonos kepimo paslaptis, kurias apipindavo magija, sakrališkumu. Duona dažnai buvo siejama su mirusiaisias, kurie anot įvairių sakmių, net ir mirę rūpindavosi savo lauku. Dėl to pavasarį, pradedant laukų darbus, vėlėms buvo aukojama duona. Sukauptas liaudies kultūros turtas buvo perduodamas iš kartos į kartą ir nors ne visa, tačiau nemaža šio turto dalis išliko iki mūsų laikų. Manau, kad tikrai verta sužinoti šį tą daugiau apie lietuvių papročius, nes jie pasižymi didele ištikimybe savo tradicijoms ir manau daugelis tautų galėtų iš to pasimokyti. Taigi apie šiuos gražius lietuvių papročius aš jums ir ruošiuosi papasakoti. Žinoma, daugiausiai norėčiau pakalbėti apie duoną lietuvių buityje ir papročiuse.
Žmonių buityje duona turėjo labai svarbų vaidmenį. Visų pirma dėl to, kad ji buvo pagaminama su dideliu vargu ir darbu. Pirmiausia reikėjo suarti žemę, paskui ją suakėti. Po to atvežti iš tvarto mėšlo, jį iškratyti, vėl suarti; tada atvežti iš svirno rugių, pasėti, pasėtus...
Šį darbą sudaro 1893 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!