Duona šeimyninėse apeigose

Duona – tai vienas iš seniausių ir pagrindinių žmonių maisto gaminių, pradėtų vartoti tada, kai buvo atrastos grūdinės kultūros. Grūdai iš pirminių javų pradėti rinkti, malti ir kepti, kai žmonės dar nemokėjo įdirbti žemės, bet mokėjo įkurti ugnį.
Svarbiausias duonos gamybos etapas yra tešlos rauginimas. Raugintos duonos receptas taip pat yra labai senas. Pirmieji duoną pradėjo gaminti Senovės egiptiečiai, buvo žinoma daugiau nei 30 rūšių įvairių kepinių formų. Vėliau duonos gamybą perėmė graikai ir senovės romėnai. Rašytiniai šaltiniai apie lietuvių mitybą siekia XVI amžių. Senovėje duona buvo kepama labai įvairiai. Kol dar nebuvo krosnies, ją kepdavo ant įkaitintų akmenų, žarijų, karštuose pelenuose, ugnies atokaitoje, duobėse, virš kurių buvo kūrenama ugnis.
Duona nuo seno buvo naudojama ne tik kaip kasdienis maistas, bet ir liaudies medicinoje. Duonai buvo suteikiamos magiškos galios. Duonos mirkinį dėdavo ant sunkiai gyjančių ir pūliuojančių žaizdų. Buvo tikima, kad suvalgyta duonos riekė gali padėti išsigandusiems vaikams, juos nuramina, apsaugo nuo išgąsčio sukeltų sveikatos sutrikimų. Duona taip pat buvo naudojama užkalbant nuo gyvatės ar šuns įkandimo.
Duoną mūsų protėviai plačiai vartojo šeimyninėse apeigose, ypač vestuvėse, krikštynose ir laidotuvėse. Per piršlybas irgi neišsiversdavo be apeiginės duonos. Linkėdami jauniesiems laimingo ir turtingo gyvenimo, tėvai prie durų juos sutikdavo su duona ir druska.
1. DUONA VESTUVĖSE
Daug kur Lietuvoje dar XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje buvo išlikęs senovinis paprotys kepti specialų apeiginės vestuvių duonos kepalą, „jaunosios duoną“, ant viršaus jam buvo kryžius, o iš šonų išspausti burokų ratilai.
M.Katkus rašo, kad Ažytėnų apylinkėse, vestuvėms kepdami duoną ar ragaišį, keliose vietose padarydavo duobeles ir į kepinį įsmeigdavo rūtos šakelę. Taip papuoštą duonos kepalą ar ragaišį padėdavo ant vestuvių stalo. Be to, duonos kepalas buvo dabinamas ratilais, išbadant jį stiklinės kraštais. Kai įeidavo jaunojo šalis, piršlys išimdavo iš tarbos Karaliaučiaus duoną, iškeptą iš geriausių kvietinių miltų, jį raikydavo ir dalydavo visiems, prašydamas paragauti Karaliaučiaus duonos. Pirmiausia duodavo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!