Kalendoriaus raida pasaulio kultūrose. Egiptiečių kalendorius

KALENDORIAUS RAIDA PASAULIO KULTŪROSE.
Dieninis skyrius I k.4 gr.
Kalendorius — tai ilgų laiko tarpų skaičiavimo sistema, pagrįsta matomų dangaus kūnų periodišku judėjimu. Žodis „kalendorius“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio calendarium — „skolų knygelė“. Senovės Ro­moje skolininkams kalendos, t. y. pirmosios mėnesio dienos reiškė ne tik mėnesio pradžią, kuri maždaug sutampa su jauno mėnulio pasirodymu, bet ir su procentų mokėjimo terminu. Sudaryti kalendorių buvo vienas iš svarbiausių ir sunkiausių uždavinių senovės astronomams. Visi kalendoriai sudaromi ste­bint dangaus šviesulių — Saulės, Mėnulio ir Žemės judėjimą. Nuo senų laikų Rytų Azijos astronomai sudarydami kalendorius daug dėmesio skyrė Jupite­riui. Yra kalendorių, sudarytų remiantis Saturno ir kitų planetų judėjimu.
Senovės Lietuvoje vartotas Mėnulio kalendorius. Saulės kalendorius įsigali plintant žemdirbystei. Nuo XIII a. vidurio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje oficialiai vartojamas Julijaus kalendorius.
Kalendorių sudarymo pirmenybės laurai tenka Egiptui. Beveik visų dabartinės Europos Saulės kalendorių prototipu galima laikyti senovės Egipto kalendorių, sudarytą, pagal kai kuriuos duomenis, IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą.
1. MĖNULIO KALENDORIUS
Pagrindas žmonėms skaičiuoti laiką buvo metų laikų kaita. Svarbiausi metų laikotarpiai — žiema ir vasara. Tarp jų — ma­žiau ryškus pavasaris ir ruduo. Gamtos kaitoje gerai pastebima ir dangumi riedanti saulė. Vienu metų laiku ji aukštai pakyla dangaus skliaute, kitu — tartum žeme ridinėjasi. O vėlgi nakties šviesulys mėnulis - tai apskritas sidabru liejasi, tai rodo tik pusę veido, beje, čia vieną, čia kitą. Visi šie požymiai žmonėms, ma­tyt, ir bus padėję senų senovėje pradėti skaičiuoti laiko tėkmę. Pirmųjų žmonijos istorijoje kalendorių, taip pat ir skaičiavimo, sistemų pagrindą sudarė Mėnulio ciklas. Pagal jį Lietuvoje metai buvo dalijami į 13 mėnesių, kurie prasidėdavo jaunatimi, o baigdavosi delčia. Kas antrus ar trečius metus iš atlikusių dienų dar buvo sudaromas papildomas mėnuo. Mėnulio ketvirčiai liaudies buvo vadinami jaunas, arba jaunatis, priešpilnis, pilnatis, delčia. Priešpilnyje mėnulis būna ragučiais atsikreipęs į kairę, delčioje — į dešinę. Mėnulio perėjimą iš jaunaties į priešpilnį žemaičiai va­dino...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!