• Kaimo sueiga – tai kaimo vyrų susirinkimas kaimo bendruomenės reikalams aptarti. Žmonių sueigos mūsų dienas pasiekė iš labai tolimų pirmykštės bendruomeninės santvarkos laikų. Sueigose savo gyvybinius reikalus sprendė gimininė bendruomenė, vėliau iš jos išsirutuliojusi teritorinė žemės bendruomenė – laukas. Lauką sudarė atskiri ūkiai, turėję dirbamos žemės nuosavybę, bet bendrai valdę kitas naudmenas (pievas, miškus, vandenis). Žinoma, kad jau XIV a. laukininkų sueiga buvo vadinama kuopa, veikė kuopos teismas. Valakų reformos metu (XVI a.), valstiečius sukėlus į gatvinius kaimus, į juos persikėlė ir kuopų tradicija. Kuopa kaip kaimo sueiga, šaukiama kaimo reikalams aptarti, vienkiemiais neišsiskirsčiusiuose Lietuvos kaimuose daugiau ar mažiau išliko iki priverstinės kolektyvizacijos. Iki Pirmojo pasaulinio karo atskirų kaimų ar visos seniūnijos kuopas šaukė seniūnai.
• Nors iš priešistorinių laikų atkeliavusi kuopa beveik pasiekė mūsų dienas, bet savo vardą tik kai kur teišsaugojo.
• Rusijos imperijos valdymo metais (1795-1815) dėl rusų kalbos įtakos kaimų ir seniūnų kuopos visuotinai imtos vadinti skodais (iš rusų schod- sueiga).Dėl lenkų kalbos įtakos Pelesos (Baltarusija) apylinkių lietuviai kaimo kuopas vadino zabrania (iš lenkų zebranie- susirinkimas). Suvalkijoje (taip pat ir dzūkiškoje jos dalyje) kaimo ir seniūnijos kuopoms apibūdinti visuotinai buvo vartojamas krivūlės terminas. Joniškio, Pakruojo ir Pasvalio rajonuose buvo vadinama virbe arba vyrija.
• Kaimo sueiga – kaimo vyrų susirinkimas kaimo bendruomenės reikalams aptarti.
• Dalyvauti sueigoje ir priimti sprendimus galėjo (t.y. turėjo balso teisę) žemes valdžiusių kiemų šeimų galvos – vyrai. Mirus vyrui, ši teisė atitekdavo našlei. Jeigu našlė ištekėdavo ir perrašydavo ūkį vyrui, balso teisę įgydavo užkurys. Kada šeimos galva būdavo kur išvykęs, kiti šeimos nariai nueidavo tik pasiklausyti, kad žinotų, kokie sprendimai priimti.
• Kiekvienas kaimas turėjo savo autoritetų – sumaniausių ūkininkų, kurie imdavosi iniciatyvos sušaukti kaimo sueigas. Iš anksto numatytų klausimų nagrinėti sueiga rinkdavosi darbo dienos pavakary ar sekmadienį po pietų.
• Kaimams vadovavo turtingesni, sumanūs, protingi, paprastai raštingesni už kitus kaimo vyrus. Pasisakyti kaimo sueigoje turėjo...
Šį darbą sudaro 1002 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!