Sportuojančių ir nesportuojančių mokinių asmenybės ypatumai: savęs vertinimas, motyvacija, vertybinės orientacijos

ŠU, 2008m.
LITERATŪRA
ĮVADAS
Besikeičiantis socialinis – ekonominis, kultūrinis gyvenimas, kuriam priskiriamas ir sportas, keičia požiūrį į sportuojančius moksleivius bendrojo lavinimo mokykloje. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose sporte dalyvauja nemažai moksleivių. Sportinėje veikloje ugdoma sportininko asmenybė, kurios vertė yra ne vien fizinės ypatybės ir sportiniai rezultatai, bet ir teisingas pareigos, garbės, papročių, tradicijų, dvasinės kultūros vertybių, elgesio normų suvokimas ( Karoblis, 1999). Pripažįstama, kad sportinė veikla turi teigiamą įtaką sportuojančiojo asmenybei. Todėl į tai, kaip sportas veikia žmogų, visada reikia žiūrėti kaip galimybę tobulėti. Fizinis ugdymas, sportas yra visapusiško asmenybės ugdymo sudedamoji dalis, be galo svarbi jaunimo ugdomojo poveiko priemonė. Dabartinės kartos žmogus turi harmoningai derinti grožį ir fizinį tobulumą, augti visada sveikas, žvalus. Taip pat reikalinga ir dvasios stiprybė, kad būtų galima grumtis gyvenimo varžybose. Dvasinės ir fizinės stiprybės pagrindai turi būti padėti mokykloje ( Karoblis, Švedas, 1998).
Tačiau moksleiviai, besimokantys bendrojo lavinimo mokyklose dažnai patenka į sudėtingą situaciją – moksleiviams sudėtinga derinti pasiekimus sporte ir moksle. Šiandien, vystantis sporto ir kūno kultūros sociologijai, filosofijai, psichologijai, atsiranda vis didesnės galimybės į sportuojančių moksleivių situaciją pažvelgti plačiau, įvertinti ją, rasti būdų bei priemonių moksleivių palaikymui mokykloje, jų santykių su mokytojais ir pačiu savimi gerinimui.
Daug mokslininkų nagrinėjo asmenybės santykį su pačiu savimi. Autoriai (Jovaiša, 1993, Beresnevičienė, Andziulytė, 2004) įvairiais aspektais analizuoja asmenybės savęs vertinimą, pabrėžia jo svarbą asmenybės kryptingumui, dorovinių orientacijų formavimuisi, saviauklai, mokymosi rezultatams, psichologinei savijautai ir kt. Aktualu žinoti, kokie motyvai atveda jaunus žmones į sporto mokyklas, kaip ten jie jaučiasi, kokia yra jų savivertė ir vertybės. Taip pat svarbu stebėti kokie yra sportuojančių moksleivių mokymosi pasiekimai, ar sportuodami sugeba sėkmingai mokytis.
M.Doupona ir M.Petrovič (1997) teigia, kad jaunimo ugdymo, bendravimo su juo humanizavimas yra vienas aktualiausių socialinių uždavinių. Jaunimo sportinė veikla – nepaprastai svarbi kasdienio visuomenės gyvenimo dalis, kartu ir labai jautri, kai kalbama apie sporto humanizavimą, kuris neįmanomas be viso jaunimo gyvenimo humanizavimo:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!