Pradinukų savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi per kūno kultūros pamokas

rezultatas.
„teisingas“ ir „laimingas“, „linksmas“. Asmenybės brandai svarbus aplinkinių teigiamas vertinimas.
nepalankus savęs vertinimas skatinamai arba slopinamai veikia žmogaus aktyvumą, asmens
gebėjimus, dalyvavimą kolektyvo veikloje, saviauklos troškimą.
Vaikams bendravimas nepaprastai svarbus. Vaikas turi išmokti elgtis su bendraamžiais,
įsigyti draugų, bręsti kaip sociali asmenybė. Nebendraujant su žmonėmis, negali būti normalaus
psichinio žmogaus vystymosi. Tai įmanoma tik grupėje. Nuo to, kaip vaikas bendrauja, kaip jis
jaučiasi tarp grupės narių, priklauso jo asmenybės raida. Treniravimasis, trenerių, sportininkų
įsipareigojimai, tarpusavio santykiai grupėje dažniausiai patenkina vaikų bendravimo poreikį.
Sportuojant ugdomi grupės narių asmeniniai santykiai, bendravimo stilius su tik tam kolektyvui
būdinga vertybine orientacija, t. y. grupės psichologiniu klimatu. Palankus psichologinis klimatas
grupėje yra pagrindinis veiksnys, ugdantis teigiamą požiūrį į sportą, treniruotes, trenerį, grupės
narius ir į patį save.
Vienas svarbiausių asmenybės savybių yra pasitikėjimas savimi. Ši sąvoka dažnai yra
minima kalbant apie savęs vertinimą ir vidinę darną. Pasitikėjimas savimi yra žmogaus jutimas,
supratimas, kad yra pajėgus atlikti tuos uždavinius, kuriuos jam kelia gyvenimas ir kuriuos jis kelia
pats sau. Žmogus pasitiki savimi, jei jo savęs vertinimas kurioje nors veiklos srityje atitinka realias
jo galimybes. Jei save vertina labiau, nei iš tikrųjų gali, žmogus perdėtai pasitiki savimi, jei
menkiau – nepasitiki savimi. Per didelis pasitikėjimas savimi nėra teigiamas reiškinys. Jis lemia
nesėkmes, skatina avantiūrizmą, komplikuoja žmonių bendravimą. Nepasitikėjimas savimi, kylantis
iš žemo savęs vertinimo, taip pat neigiamas reiškinys. Kai vaikas skatinamas vertinti save pagal
realius gabumus, gebėjimus ir pagal tai reikšti pretenzijas, yra puoselėjamas jo savęs vertinimas.
Daug metų mūsų šalyje kūno kultūra, kaip ir šio dalyko dėstymas, mokyklose buvo
suvokiami siaurai, vienpusiškai. Kūno kultūros pamokoms buvo keliamas tikslas – lavinti
moksleivių fizines ypatybes, ieškoti sporto talentų, siekti gerų rezultatų, pergalių varžybose. Buvo
įsivyravęs požiūris, kad kūno kultūros pedagogai pirmiausia turi rūpintis žmogaus fizinės
prigimties, jos raidos pažinimu, galimybėmis ir, remdamiesi tuo pažinimu, ieškoti būdų, kaip
sėkmingai plėtoti ir tobulinti fizines galias. Tokioje teorijoje mažiau dėmesio kreipta į tai, kad kūno
kultūros pamokos laiduotų darnią asmens fizinės, psichinės, dvasinės ir socialinės sveikatos sklaidą,
būtų ugdoma...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!