Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdai kūno kultūros pamokose

ĮVADAS Darbo aktualumas. Pažangos ir pasiekimų vertinimo būdai kūno kultūros pamokose yra svarbūs, norint tinkamai įvertinti mokinio pasiekimus kūno kultūros pamokose. Aktualu išskirti naujausius tokios pažangos ir pasiekimų vertinimo tikslus ir uždavinius, tokio vertinimo reikšmę ir naujausias tendencijas. Dabartiniam kūno kultūros mokytojui svarbu ne tik atsižvelgti į įvairias ugdymo programas, vertinant mokinius, bet ir pritaikyti pačią tinkamiausią vertinimo sistemą, nes mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra labai reikšmingas skatinant mokinių motyvaciją mokytis. Apie vertinimą ir tikrinimą kūno kultūros pamokose rašė daugėlis Lietuvos mokslininkų ir pedagogų: B. Bitinas (1996), V. Rajeckas (1999), L. Jovaiša (2001) ir kiti. JAV, Lenkijos, Rusijos mokslininkai, kurie tyrė ir aprašė žinių perteikimo bei vertinimo metodus ir kriterijus – N. L. Gage (1994), S. Leitner (1998) ir daugėlis kitų. Darbe remsimės ir J. Lea Lund, D. Chroinin ir kitų užsienio mokslininkų darbais. Lietuvoje pradėjus dirbti pagal naujas Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, išsamesnių tyrimų apie fizinio ugdymo rezultatus, jų tikrinimo bei vertinimo sistemą pasigendama. Todėl aktualu nagrinėti tokio vertinimo sistemos kūrimą atskirose mokyklose, apibrėžti su kokiomis problemomis susiduriama, kaip jos sprendžiamos. Taip pat labai svarbu būtų išsiaiškinti grįžtamąjį ryšį apie mokinių pasiekimų vertinimą kūno kultūros pamokose. Darbo hipotezė - pažangos ir vertinimo sistemos tinkamumas kūno kultūros pamokose įtakoja mokinių motyvaciją mokytis ir skatina jų sveiką gyvenseną bei fizinį aktyvumą. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti kūno kultūros mokytojų požiūrį į pasiekimų vertinimo būdus. 2. Nustatyti mokinių pasiekimų vertinimo sistemas mokyklose. 3. Išsiaiškinti grįžtamąjį ryšį apie mokinių pasiekimų vertinimą kūno kultūros pamokose. Darbo tikslas – nustatyti galimybes pažangos ir pasiekimų vertinimo tobulinimui kūno kultūros pamokose. Darbo metodai – lietuvių ir užsienio autorių mokslinės literatūros analizė ir sisteminimas, ugdymo programų analizė ir sisteminimas, anketinė apklausa. 5 1. PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO BŪDŲ KŪNO KULTŪROS PAMOKOSE TEORINĖ ANALIZĖ 1.1. Kūno kultūros pamokų turinys Strateginiuose švietimo dokumentuose nurodomas bendras ugdymo tikslas yra pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, ugdytųsi pilietinę ir tautinę savimonę, įgytų kompetencijų, kurios yra būtinos tolesniam mokymuisi ir prasmingas, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje (Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija, 2007), kad kiekvienas mokinys pasiektų geriausių ugdymosi rezultatų ir įgytų mokymuisi visa gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų (2013-2014 ir 2014-2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai, 2015). Neišimtis ir kūno kultūros dalykas ugdymo procese. Analizuojant kūno kultūros bendrąją programą (2011) matyti, kad kūno kultūros tikslas yra ugdyti mokinių sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo įpročius. Dokumente pateikiami keturi pagrindiniai uždaviniai, kuriais įgyvendinant kūno kultūros ugdymo tikslą mokiniai: 1. ugdosi sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo poreikį, gebėjimą kritiškai nagrinėti ir vertinti aktualius sveikatos tausojimo, mankštinimosi ir sporto klausimus, lavina savistabos, savikontrolės, ir saviugdos įgūdžius; 2. lavina motoriką ir kūno laikyseną, patiria judėjimo džiaugsmą, ugdosi judesių kultūrą, tenkina natūralų poreikį judėti, įtvirtina saugaus elgesio nuostatas ir nelaimingų atsitikimų prevencijos įgūdžius; 3. mokosi suprasti ir įvaldyti sporto šakų techniką ir taktiką, ugdosi bendravimo, bendradarbiavimo komandoje ir grupėje nuostatas bei elgesį; 4. suvokia fizinio ugdymosi galimybių ir judėjimo formų įvairovę, siejamą su fizinio pajėgumo didinimu, judesių kultūros puoselėjimu, sveikatos stiprinimu ir saviraiškos galimybėmis. 6 1 pav. Kūno kultūros dalyko schema (Kūno kultūros bendroji programa, 2011) Analizuojant kūno kultūros dalyko schemą matyti, kad kūno kultūra apima keturias pagrindines sritis, t. y. sveiką gyvenseną, judėjimo įgūdžius, sporto šakas ir netradicinį fizinį aktyvumą. Tai yra pagrindinės sritys, iš kurių sudaromas bendras kūno kultūros ugdymo turinys. Sveika gyvensena apima savęs pažinimą, savikontrolę, fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, žinias apie neigiamą alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų poveikį sveikatai. Judėjimo įgūdžių sritis apima taisyklingą laikyseną, kvėpavimą, judėjimo gebėjimus ir intelektinius įgūdžius. Detalizuojant sporto šakas kalbama apie lengvąją atletiką, judėjimo žaidimus, sportinius žaidimus, bendrąją gimnastiką, slidinėjimą, spartųjį žygį, turizmą, plaukimą, orientavimosi sportą. Ketvirtoji kūno kultūros sritis apima mokinių amžių atitinkančias netradicines, neolimpines sporto šakas (sportiniai šokiai, aerobika, riedlenčių sportas, riedučių sportas, šaškės, šachmatai, smiginis, kėgliai, svarsčių kilnojimas, kovos menai, lėkščiasvydis ir kt.). Analizuojant kūno kultūros dalyko turinį, labai svarbu pastebėti, kad autoriai V. Blauzdys ir D. Bagdonienė (2007) teigia, jog fizinę sveikatą ir kūno galias suprantant kaip pamatinį žmogaus būties pasaulyje būdą, kūno kultūros dalyko turinys įgauna naujų bruožų. Kūno kultūra tampa darnios, visavertės, kūrybingos asmenybės ugdymo priemonė. Mokykla turėtų ugdyti pozityvų požiūrį į kūno kultūrą, padėti surasti, kad stiprinti fizines galias yra svarbu kiekvienam. Bendrojo ugdymo mokykla inicijuoja mokinių fizinio ugdymo kaitą, todėl dabartinė fizinio ugdymo nuostata yra sudaryti kuo palankesnes sąlygas mokinio fiziniam, protiniam, dvasiniam, doriniam, socialiniam ir kultūriniam ugdymui. Kūno kultūra Sveika gyvensena Judėjimo įgūdžiai Sporto šakos Netradicinis fizinis aktyvumas 7 1.2. Pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, tikslas ir uždaviniai Pasak J. Lea Lund (Lea Lund, 2010), mokinių pažangos įvertinimas turi atitikti mokymo istrukciją ir nustatyti būdus, kuriais mokytojai kūno kultūros pamokose siekia efektyviausio vertinimo. Vertinimas, visų pirma, tai pagalba mokiniui. Visuotinai sutarta ir Lietuvos šviet imo dokumentuose taip pat pabrėžiama, kad mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo paskirtis yra, visų pirma, padėti vaikui mokytis ir bręsti kaip asmenybei. Kitos vertinimo funkcijos – pateikti informacijos apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendinimus (V. Jonynienė, 2009). Svarbu pastebėti, kad Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratoje (2004) vertinimas apibūdinamas, kaip nuolatinis informacijos apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas. Detaliau aptariant mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratą, pateikiama lentelė, kurioje vertinimo samprata pateikiama įvairių autorių požiūriu (žr. 1 lentetė). 1 lentelė. Vertinimo samprata įvairių autorių požiūriu Autorius, metai Samprata Stulpinas (1996) Vertinimas – yra siekimas, surinkus tam tikrą informaciją, padaryti sprendimus. Ardens (1998) Vertinimas yra mokytojo funkcija renkant informaciją. Šiaučiukėnienė ir Stankevičienė (2003) Vertinimas, tai procesas, kurio rezultatas yra įvertinimas, t. y. konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą. Petty (2006) Vertinimas – informacijos rinkimas, interpretavimas ir apibendrinimas tam, kad būtų galima padaryti sprendimus. Jovaiša (2007) Vertinimas, tai konkretus ir vienareikšmis pedagogų ir moksleivių veiklos ir elgesio kokybės laipsnio nustatymas pagal ugdymo tikslus, uždavinius, mokymosi ir darbo normas. Kriščiūnaitė, Strakšienė (2012) Vertinimas, tai visa mokytojo surinkta ir apibendrinta informacija apie savo mokinius ir klases. 8 Taigi, apibendrinus autorių nuomonę, vertinimas, tai informacijos rinkimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą. Analizuojant pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratą, svarbu aptarti vertinimo tikslą ir uždavinius. L. Trinkūnienė ir kt., (2014) teigia, kad vertinimo tikslas yra padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei, pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus. Pasak L. Trinkūnienės ir kt. (2014), vertinimo uždaviniai yra:  padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stiprybes ir silpnybes, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;  padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;  suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos;  nusistatyti mokyklai darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokinių poreikius atliepiančią pagalbą. Autoriai (H. Nancy, T. Diana, 2009) pateikia įvairias pažangos ir pasiekimų vertinimo funkcijas. Viena iš įvardijamų funkcijų yra mokomoji, kuri reiškia, kad vertinimas padeda geriau suvokti, papildyti ir pakartoti išeitą medžiagą, todėl tikrinimas yra viena iš vadovavimo mokinių mokymuisi ir jo koregavimo būdų. Tikrinimas padeda mokiniams tobulinti ir gilinti žinias bei šalinti spragas. Kita įvardijama funkcija yra lavinamoji. Ši funkcija ypač veiksminga tais atvejais, kai mokiniai šiame mokymo etape įvairiais būdais skatinami, aktyvinama jų saviraiška. Auklėjamoji vertinimo funkcija parodo mokinių pagrindinės veiklos mokymosi rezultatus. Mokymosi rezultatų tikrinimas ir vertinimas gali skatinti mokinius atsakingai mokytis, siekti kuo geresnių mokymosi rezultatų, padėti ugdyti teigiamą požiūrį į mokymąsi. Sekanti vertinimo funkcija yra kontrolės funkcija, kai mokymosi rezultatų vertinimas rodo atskiro mokinio ar mokinių grupės mokymosi rezultatų lygį. Tuo tarpu diagnostinė funkcija, kai mokytojas gali organizuoti pažintį su nauja medžiaga tik tuomet, kai yra įsitikinęs, jog mokiniai įsisavimo prieš tai buvusią medžiagą. Paskutinė autorių įvardijama funkcija yra pažinimo, kai mokiniui atsakinėjant ar demonstruojant savo sukauptas žinias, išmoktą medžiagą, ryškėja jo temperamento ir charakterio bruožai. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad vertinimas, tai informacijos rinkimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą. Svarbu pastebėti, kad pagrindinis vertinimo tikslas yra būtent padėti 9 mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei, pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus. 1.3. Pažangos ir pasiekimų vertinimo reikšmė ir būdai Pasak D. Chroinin (2012), vertinimo įtraukimas į kūno kultūros pamokas sudaro struktūrą ir sutelkia dėmesį į planavimo, mokymo bei mokymosi procesus ir teigiamai įtakoja tiek mokytojų mokymąsi, tiek vaikų mokymąsi. Vertinimo strategijos sutelkia mokinius ir sudaro grįžtamąjį ryšį, susijusį su vertinimo kriterijais ir ateities planavimo informavimu. V. Rajeckas (1998) nurodo, kad viena didžiausių švietimo reformų problemų yra mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas. Autoriaus nuomone, mokinių vertinimas tampa viena painiausių mokyklų ir švietimo strategijų problema, nes mokiniui jo pasiekimų ir pažangos vertinimas yra labai svarbus. Svarbu, kad mokinys žinotų už ką ir kaip jis yra vertinimas, kiekvieno vaiko prigimtiniai gebėjimai skiriasi, todėl pastarieji neturėtų būti laikomi pagrindiniais vertinimo rodikliais. Svarbu pabrėžti, kad vertinimas balais tėra tik paskatinimo priemonė, taigi, vertinimas yra reikšmingas didinant mokinių motyvaciją mokytis (K. Levickis, 2009). Aptariant pažangos ir pasiekimų vertinimo reikšmę, svarbu pateikti pagrindinius vertinimo principus (Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, 2004):  tikslingumas (vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį);  atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko, aiškūs vertinimo kriterijai);  objektyvumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi mokinių pasiekimų aprašais);  informatyvumas (vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma, ką mokinys jau išmoko, kur spragos, kaip jas taisyti);  aiškumas (vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais). Vyrauja įvairūs pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų kategorizavimai, pvz. V. Jakavičius ir A. Juška (1996) vertinimo būdus skirsto į parengiamąjį, einamąjį ir baigiamąjį vertinimą, tačiau šis kategorizavimas ugdymo praktikoje nėra naudojamas. V. Adomaitis ir E. Tamašauskas (2004) ir N. C. Rowe (2004) pagal vertinimo būdus ir procedūras vertinimą skirsto į formalų ir neformalų, pagal rezultatų panaudojimo tikslą – diagnostinį, formuojamąjį, apibendrinamąjį, pagal vertinimo objektą – 10 pasiekimų ir pastangų, žinojimo ir gebėjimų vertinimą, pagal tai, su kuo lyginami moksleivio pasiekti rezultatai – norminį, kriterinį, idiografinį. Šiame darbe pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų kategorizavimas analizuojamas remiantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratos apraše (2004), kuriame išskiriami aštuoni vertinimo būdai, t. y. diagnostinis, formuojamasis, apibendrinamasis, norminis, kriter inis, formalusis, neformalusis ir kaupiamasis (sudėtinis pažymys). Diagnostinis. Vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus temą ar kurso, programos dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą, įveikiant sunkumus (Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, 2004). Pasak B. Bitino (2006), šis vertinimas sudaro prielaidas ir galimybes derinti moksleivio išgales ir reikalavimus, siūlant jam individualias programas, specialius ugdymo metodus, atsižvelgiant į individualius moksleivio poreikius ar negales. Diagnostinis vertinimas yra skirtas išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi uždaviniai, kam ir kokia pagalba reikalinga, kokie tolesni mokymosi žingsniai. Svarbu, kad diagnostinis vertinimas apimtų numatytas įvertinti žinias ir gebėjimus, parodytų mokinių pažangą, būtų įdomus, patrauklus, tinkamai pateiktas, vienareikšmiškai suprantamas ir vertinamas (Jovaiša, 2007). Formuojamasis. Tai nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti (Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, 2004). Autorė M. Vilkonienė (2007) teigia, kad apskritai, ugdymo procese dominuoja formuojamasis vertinimas, kuris suteikia galimybę atskleisti mokinio stipriąsias ir silpnąsias puses, analizuoti esamus pasiekimus ir nesėkmes. Autorė pabrėžia, jog šio proceso metu mokytojas stebi mokinių mokymąsi, komentuoja, aptaria, skatina pačius mokinius vertinti savo veiklą. Šio vertinimo paskirtis yra nustatyti, ar jau pasiekti mokymosi tikslai ir uždaviniai, padrąsinti, paskatinti mokinius, išsakyti konstruktyvias pastabas. Šis vertinimas ugdyme atliekamas nuolatos. Apibendrinamasis. Vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokino pasiekimus ugdymo programos pabaigoje (Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, 2004). Tai populiariausias mokytojų naudojamas vertinimo tipas baigus dalyko programą (N. C. Rowe, 2004). Norminis. Vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus (Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, 2004). 11 Kriterinis. Vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai, su kuriais lyginami mokinio pasiekimai (Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, 2004). Formalusis. Skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas (Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, 2004). Neformalusis. Vertinimas, kuris vyksta nuolat stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Vertinimas nefiksuojamas ar fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (H. Nancy, T. Diana, 2009). Kaupiamasis. Tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, sudėtinis įvairių mokinio veiklų, pasiekimų, pastangų suminis balas, kurio kriterijus pritaiko mokytojai, vertinantys mokinių pasiekimus pažymiu (Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, 2004). V. Jonynienė (2009) pabrėžia, kad šiuolaikinis mokymosi proceso ir rezultatų vertinimas turėtų esmingai pasikeisti ir patiekia konkrečius pasiūlymus:  vertinimas turėtų būti pozityvus;  vertinimas turėtų būti tikslingas;  vertinimas turėtų būti tikslingai individualizuotas;  vertinama laiku;  vertinant atsižvelgiama į užduoties atlikimo pobūdį, kokybę;  vertinimo objektas – mokinio įgyta kompetencija;  vertinimo metodikos gali būti įvairios;  atlikto darbo ar pasiekimo rezultato įvertinimas. Taigi, apibendrinant labai svarbu pastebėti, kad mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra labai reikšmingas skatinant mokinių motyvaciją mokytis. Vertinimas jokiu būdu negali būti demotyvuojantis veiksnys ugdymo procese. Tam, kad taip neatsitiktų, svarbu laikytis pagrindinių vertinimo principų, t. y. tikslingumas, atvirumas ir skaidrumas, objektyvumas, informatyvumas ir aiškumas. Išskiriami aštuoni mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdai: diagnostinis, formuojamasis, apibendrinamasis, norminis, kriterinis, formalusis, neformalusis ir kaupiamasis (sudėtinis pažymys). 12 1.4. Pažangos ir pasiekimų vertinimas kūno kultūros pamokose Kaip apibrėžė J. A. Moreno (2008), motyvacija fiziniame švietimo kontekste iš esmės kilusi iš autonomijos lygio pasirenkant užduotis, taip pat iš kompetencijos suvokimo. Kūno kultūros pamokose pažangos ir pasiekimų vertinime dalyvauja trys pagrindiniai veikėjai, t. y. mokiniai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kūno kultūros mokytojai (L. Trinkūnienė ir kt., 2014). Pasak L. Trinkūnienės ir kt. (2014), mokiniai kartu su mokytoju aptaria numatomus mokymosi pasiekimus, užduotis ir vertinimo kriterijus, nagrinėja vertinimo informaciją. Mokytojo padedami jie mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus ir pažangą. Atsižvelgdami į savo mokymosi sėkmę, planuoja tolesnį mokymąsi, kelia sau ateities tikslus. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) įtraukiami į mokyklos bendruomenės veiklą, jie gauna aiškią, laiku pateikiamą informaciją apie vaiko mokymąsi, pažangą ir pasiekimus, mokymosi spragas ir reikiamą pagalbą, jiems teikiama informacija apie vertinimo kriterijus ir tvarką (Vasiliauskas, 2011). Tuo tarpu kūno kultūros mokytojai (R. Vasiliauskas, 2011; L. Trinkūnienė ir kt., 2014):  planuoja ir atlieka mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą ugdymo procese;  apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus;  vertinimo informaciją fiksuoja elektroniniame dienyne;  informuoja mokinius, jų tėvus, kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir nesėkmes;  remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą ir mokymąsi;  rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba;  vadovaujasi metodinėse grupėse priimta vertinimo sistema. Apžvelgus Kūno kultūros ugdymo programą (2017) matyti, kad mokiniai vertinami pagal tris pasiekimų sritis, t. y. žinios ir supratimas, gebėjimai, nuostatos. Visos šios trys sritys vertinamos trimis lygiais – patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Pasak J. Dūdaitės (2004), apie mokinio pažangos ir pasiekimų vertinimą mokytojų nuomonė nėra vieninga. Vieni pedagogai mano, kad pažymių reiktų visiškai atsisakyti, kiti reikalauja, jog kuo dažniau mokiniai būtų testuojami ir griežčiau vertinami pažymiais. Apžvelgiant Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tobulinimo dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo procese rekomendacijas (2010) matyti, kad vertinimas, visų pirma, turėtų padėti 13 mokiniams mokytis, nes mokymosi sėkmė yra vienas iš labiausiai mokymosi motyvaciją didinančių veiksnių. Dokumente teigiama, kad sėkmingam mokymuisi yra ypač svarbu, jog mokinys gautų tinkamą vertinimo informaciją ir grįžtamąjį ryšį. Įdomu pastebėti, kad mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas turi įtakos jų požiūriui į kūno kultūros dalyką. R. Vasiliausko (2005) atlikto tyrimo rezultatuose teigiama, kad mokinių požiūriui į kūno kultūrą ir sportą turi didelę reikšmę santykiai su kūno kultūros mokytoju ir vertinimu, kuriuos jis gauna per kūno kultūros pamokas. Tai reiškia, kad kūno kultūros pamokose turi būti siekiama teigiamo vertinimo. A.Norkus ir L. Bobrova (2007) atliko tyrimą, kuriame buvo siekiama išsiaiškinti mokinių požiūrį į kaupiamojo vertinimo taikymą kūno kultūros pamokose. Išvadose teigiama, kad dauguma mokinių pageidauja, kad jų kūno kultūros pasiekimai būtų vertinami įskaita, dauguma 6-ųjų ir 9-ųjų klasių mokinių palankiai vertina kaupiamojo vertinimo taikymą kūno kultūros pamokose ir akcentuoja jo teigiamą poveikį bendrai mokinio savijautai. Apibendrinant pastebima, kad ugdymo procese, tame tarpe ir kūno kultūros pamokose, dalyvauja trys pagrindiniai veikėjai – mokiniai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kūno kultūros mokytojai. Mokiniai kūno kultūros pamokose yra vertinami pagal tris sritis – žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas ir visos šios trys sritys yra vertinamos trimis lygiais, t. y. patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis. Tyrimai rodo, kad vertinimas turi būti atliekamas kompetentingai ir atsakingai, nes tai vienas pagrindinių motyvavimo veiksnių. 14 2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS Tyrimo objektas – mokinių pažangos ir pasiekimų būdai kūno kultūros pamokose. Tyrimo kontingentas – Iš viso apklausti 30 kūno kultūros mokytojai: iš jų (20 vyrai ir 10 moterys arba 66,7 ir 33,3 proc.). Apklaustųjų amžiaus vidurkis 48,4 metai. Respondentų sociodemografinės charakteristikos pateiktos 1 lentelėje. Apklausti Elektrėnų savivaldybės ir kelių šalia esančių mokyklų kūno kultūros mokytojai. 2 lentelė. Sociodemografinės mokytojų imties charakteristikos Sociodemografiniai rodikliai Tiriamųjų skaičius Skaičiais Procentais Vyrai 20 66,7 Moterys 10 33,3 Amžius 48,4 Pedagoginio darbo stažas 24,4 Mokytojas 5 16,7 Vyr. mokytojas 15 50,0 Metodininkas 10 33,3 Ekspertas 0 0,0 Kūno kultūros mokytojas 24 80,0 Sporto šakos treneris 4 13,3 Kita 2 6,7 Nevedęs/netekėjusi 3 10,0 Gyvanate kartu nesusituokę 0 0,0 Vedęs/Ištekėjusi 25 83,3 Išsiskyręs (-usi) 2 6,7 Našlys (-ė) 0 0,0 Nenurodė 1 3,3 Iš antroje lentelėje gautų duomenų matyti, kad pagal įgytą profesiją aukštojoje mokykloje dominuoja kūno kultūros mokytojai, o pagal kvalifikaciją – vyr. mokytojai. Amžiaus vidurkis 48,4 metai. Pedagoginio darbo mokykloje stažas (atitinkamai 24,4 metai.) Didžioji dalis respondentų (83,3 proc.) yra vedę vyrai ir ištekėjusios moterys. 15 Tyrimo metodai: 1. Anketinė apklausa. 2. Anketos duomenų analizė ir sisteminimas. Tyrimo organizavimas: Tyrimas buvo atliktas 2016-2017 m. gruodžio-sausio mėn. Elektrėnų savivaldybėje bei keliose šalia esančiose mokyklose. Buvo atlikta anketinė apklausa. Anketa buvo sudaryta iš 23 klausimų, kurie suskirstyti į keturias grupes: 1 grupė – mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdai kūno kultūros pamokose (1 – 7 klausimai) – klausimuose norėjau sužinoti kokiu vertinimo būdu, pažymiu ar įskaita vertinami mokiniai, ką mokytojai dažniausiai vertina per kūno kultūros pamokas, kokius pasiekimo ir pažangos vertinimo būdus taiko pamokoje, kiek kartų ir kokiais būdais per mokslo metus atlieka fizinio pajėgumo įvertinimą, ar kaupia ir kokius mokinių darbus kaupia darbų aplankuose, bei kokius vertinimo būdus naudoja savo pamokose. 2 grupė – mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemos mokykloje (8 – 12 klausimai) - norėjau sužinoti ar kūno kultūros pamokose taikomas kaupiamasis vertinimas, kokie vertinimo kriterijai jį sudaro, ar turi mokyklos susikūrusios vieningą mokinių vertinimo sistemą ir ar visi mokytojai ta sistema naudojasi, kaip kūno kultūros mokytojai vertina mokinius sistemingai nepasiruošusius pamokai (neatsinešus sportinės aprangos). 3 grupė – grįžtamasis ryšys apie mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą kūno kultūros pamokose (13 – 17 klausimai) - šiuose klausimuose norėjau sužinoti ar kūno kultūros mokytojai moko savo mokinius įsivertinti savo mokymosi pažangą ir kokiais būdais jie tai daro, kaip taiko tolimesnį mokymą atsižvelgiant į mokinio vertinimo rezultatus, kaip informuoja mokinius ir jų tėvus apie daromą pažangą, ar mokiniams užduoda namų darbus ir kaip fiksuoja jų atlikimą. 4 grupė – keletas klausimų apie respondentus (18 – 23). Šioje dalyje norėjau sužinoti kūno kultūros mokytojų lytį, amžių, pedagoginio darbo stažą, pedagoginę kvalifikaciją, specialybę pagal diplomą ir šeimyninę padėtį. Tiriamieji teisingą atsakymą turėjo pažymėti kryželiu arba apvesti skrituliuku. Anketa buvo anoniminė, todėl nereikėjo rašyti nei vardo nei pavardės. Duomenų apdorojimo statistiniai metodai: Anketinės apklausos panaudojimui buvo skiriama nustatyti svarbiausius duominuojančios sistemos ypatumus. Visi matematiniai skaičiavimai buvo atlikti naudojant „Excel“ programinę įrangą. 16 3. TYRIMO REZULTATAI 3.1. Kūno kultūros mokytojų požiūris į pasiekimų vertinimo būdus Pirmuoju anketos klausimu norėta sužinoti, kaip pasirinktoje mokykloje vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai kūno kultūros pamokose. 2 pav. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas kūno kultūros pamokose, % Kaip galime matyti iš 2 paveikslo, daugėlyje apklaustų mokyklų pažanga ir pasiekimai kūno kultūros pamokose vertinami pažymiu – taip pažymėjo 86 proc. apklaustųjų kūno kultūros mokytojų, o, kad pažanga ir pasiekimai kūno kultūros pamokose vertinami įskaita pažymėjo 14 proc. iš apklaustų kūno kultūros mokytojų. 86% 14% Pažymiu Įskaityta/neįskaityta 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 17 3 pav. Vertinimo sritys per kūno kultūros pamokas, % 3 paveikslo duomenys rodo, kad dažniausiai tirtose mokyklose kūno kultūros mokytojai kūno kultūros pamokose vertino mokinių fizinį pajėgumą – 42 proc., pastangas ir pažangą – 24 proc. ir žinias bei mokėjimą jomis naudotis – 15 proc. 4 pav. Pažangos ir pasiekimų vertinimo būdai, % 15% 24% 42% 10 9% Žinias ir mokėjimą jomis naudotis Pastangas ir pažangą Fizinį pajėgumą Technikos ir taktikos veiksmus Neformaliojo ugdymo rezultatus 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 65% 15% 20 Diagnostinis Formuojamasis Sumavimo 0 10 20 30 40 50 60 70 18 4 paveikslo duomenys rodo, kad dažniausiai tirtose mokyklose kūno kultūros mokytojai kūno kultūros pamokose naudojo diagnostinį – 65 proc. ir suminį – 20 proc. pažangos ir pasiekimų vertinimo būdus. 5 pav. Mokinių fizinio pajėgumo įvertinimas, % Kaip galime matyti iš 5 paveikslo, dažniausiai tirtose mokyklose kūno kultūros mokytojai kūno kultūros pamokose mokinių fizinį pajėgumą vertino tris ir daugiau kartų per mokslo metus – atsakė 49 proc. respondentų. Du kartus per mokslo metus mokinių fizinį pajėgumą vertino 37 proc. respondentų ir kartą per mokslo metus – 14 proc. respondentų. 14% 37% 49% Kartą per mokslo metus Du kartus per mokslo metus Tris ir daugiau kartų per mokslo metus 0 10 20 30 40 50 60 19 6 pav. Mokinių darbų kaupimas mokinių darbų aplankuose, % Kaip galime matyti iš 6 paveikslo, 32 proc. tirtose mokyklose kūno kultūros mokytojai visada kaupė mokinių savarankiškus darbus mokinių darbų aplankuose, 29 proc. visada kaupė mokinių projektinius ir kūrybinius darbus mokinių darbų aplankuose ir tik 2 proc. tokių darbų (projektinių ir kūrybinių) tirtose mokyklose niekada nebuvo kaupiami. 35 proc. tirtose mokyklose kūno kultūros mokytojai kartais kaupė mokinių testus mokinių darbų aplankuose. 15 16 14 2 32 35 25 14 35 21 29 55 18 28 32 29 Kontrolines užduotis Testus Savarankiškus darbus Projektinius ir kūrybinius darbus 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Visada Dažnai Kartais Niekada 20 3.2. Vertinimo sistemų ypatumai tirtose mokyklose 7 pav. Vertinimo sistemos kūrimas kūno kultūros pamokose, % Kaip galime matyti 7 paveiksle, 88 proc. apklaustųjų kūno kultūros mokytojų tirtose mokyklose pažymėjo, jog turi sukūrę pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą savo kūno kultūros pamokose. 12 proc. pažymėjo, jog tokios pažangos ir vertinimo sistemos neturi. 88% 12% 0% Yra Nėra Nežinau 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 21 8 pav. Mokymas mokinių įsivertinti savo mokymosi pažangą, % Kaip rodo 8 paveikslas, daugiausiai apklaustųjų kūno kultūros mokytojų tirtose mokyklose pažymėjo, kad dažnai moko mokinius įsivertinti savo mokymosi pažangą – 43 proc. Kad niekada nemoko mokinių įsivertinti savo mokymosi pažangos pažymėjo mažiausiai – 15 proc. apklaustųjų kūno kultūros mokytojų. 15 24 18 43 Mokymosi pažangos įsivertinimas 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Dažnai Visada Kartais Niekada 22 9 pav. Namų užduočių skyrimas, % Kaip rodo 9 paveikslas, daugiausiai apklaustųjų kūno kultūros mokytojų tirtose mokyklose pažymėjo, kad neskiria namų darbų užduočių savo mokiniams po kūno kultūros pamokų, taip atsakė 66 proc. respondentų, tokias namų užduotis visada skiria 24 proc. respondentų ir 10 proc. namų užduotis skiria kartais. 24% 66% 10 Taip Ne Kartais 0 10 20 30 40 50 60 70 23 4. APTARIMAS Kūno kultūra – specifinė pamoka: ji glaudžiai susijusi su mokinių sveikatos stiprinimu ir sportu, padeda siekti fizinės, psichinės ir dvasinės mokinio darnos, siekia padėti mokiniams įgyti įgūdžių, būtinų įvairioms fizinio aktyvumo formoms patirti. Kūno kultūros pamokų metu mokytojai, vertindami mokinių pažangą ir pasiekimus, vadovaujasi ugdymo turinį reglamentuojančiais dokumentais: a) bendrosiomis programomis; b) išsilavinimo standartais; c) bendraisiais ugdymo planais. Vertinimo tikslas ir uždaviniai: padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei, pateikti informaciją apie mokinio lavinimosi patirtį, pasiekimus, pažangą. Padėti mokytojui įvertinti mokinio fizinį išsivystymą, fizines galimybes, mokiniui įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti sau tikslus, suprasti savo stiprybes ir silpnybes. Prieš pradedant mokytis, mokiniams turi būti aišku, ką jie turi pasiekti ir kaip bus vertinama: planuodamas vertinimą, mokytojas atsižvelgia į mokinių pasiekimus ir išgales, remiasi bendrųjų programų reikalavimais, iškeltais tikslais. Atlikto tyrimo rezultatus palyginsime su Akmenės Ventos gimnazijos pažangos ir pasiekimų vertinimu kūno kultūros pamokose. Ventos gimnazijoje vertinimo organizavimo tvarka (Akmenės Ventos gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka kūno kultūros pamokose, 2011): Kūno kultūros dalyko mokymosi pasiekimai vertinami ir fiksuojami Gimnazijos Tarybos nustatyta tvarka – pažymiais. Vertinant kūno kultūros ugdymo mokymosi rezultatus susitariama dėl aiškių vertinimo kriterijų, kurie turi būti žinomi mokiniams ir jų tėvams. Vertinimo tikslai: Ugdyti mokinių sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo nuostatas bei gebėjimus ir sistemingo fizinio aktyvumo įpročius. Vertinimo uždaviniai:  Ugdomas sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo poreikis, gebėjimas kritiškai nagrinėti ir vertinti aktualius sveikatos tausojimo, mankštinimosi ir sporto klausimus, savistabos, savikontrolės ir saviugdos įgūdžių lavinimas; 24  Motorikos ir kūno laikysenos lavinimas, judesių kultūros ugdymas, natūralaus poreikio judėti tenkinimas, saugaus elgesio nuostatų bei nelaimingų atsitikimų prevencijos įgūdžių įtvirtinimas;  Mokoma suprasti ir įvaldyti sporto šakų techniką ir taktiką, ugdomos bendravimo, bendradarbiavimo komandoje ir grupėje nuostatos bei elgesys;  Mokoma suvokti fizinio ugdymosi galimybių ir judėjimo formų įvairovę, siejamą su fizinio pajėgumo didinimu, judesių kultūros gerinimu, sveikatos stiprinimu ir saviraiškos galimybėmis. Vertinimo tipai: Taikomas kaupiamasis vertinimas atliekamas, sumuojant mokinių mokymosi veiklos rezultatus balais arba taškais tam tikro laikotarpio ugdymo procese. Kaupiamasis vertinimas – tai mokinių pasiekimų ir pažangos sumuojamasis vertinimas taikant įvairius vertinimo ir įsivertinimo būdus. Ši vertinimo sistema skatina mokinių pastangas mokytis ir tinkamai elgtis kiekvienoje pamokoje visame ugdymo procese, ji yra suprantama mokiniams – už ką yra vertinami, paranki įsivertinti patiems. (Akmenės Ventos gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka kūno kultūros pamokose, 2011) Mūsų tirtose mokyklose pažanga ir pasiekimai kūno kultūros pamokose vertinami pažymiu – taip pažymėjo 86 proc. apklaustųjų kūno kultūros mokytojų, o, kad pažanga ir pasiekimai kūno kultūros pamokose vertinami įskaita pažymėjo 14 proc. iš apklaustų kūno kultūros mokytojų. Mūsų tirtose mokyklose kūno kultūros mokytojai kūno kultūros pamokose naudojo diagnostinį – 65 proc. ir suminį – 20 proc. pažangos ir pasiekimų vertinimo būdus. Mokinių pasiekimų vertinimo kriterijų taikymas:  Mokinių pasiruošimas pamokai (turi sportinę aprangą).  Mokinių domėjimasis kūno kultūra.  Mokinių aktyvumas kūno kultūros pamokose ir savarankiškose pratybose.  Pamokų lankomumas.  Programos reikalavimų paisymas.  Teorinių žinių lygis.  Fizinių ypatybių rodikliai (asmeninė kiekvieno mokinio pažanga).  Dalyvavimas klasės ir mokyklos sportiniame gyvenime. Atlikus išsamesnį tyrimą, nustatyta, jog tokie patys vertinimo kriterijai yra taikomi daugėlyje Lietuvos mokyklų. Pasak A. Norkaus ir kt. (2007), „Ugdymo turinio ir proceso kaita verčia iš naujo apmąstyti mokinių vertinimo paskirtį, tikslus, prasmę ir reikšmę. Galima pripažinti, kad bendroje ugdymo turinio 25 kaitoje vertinimą apibrėžiančių dokumentų rengimas vėluoja. Bendrojo išsilavinimo standartai kelia naujus reikalavimus ugdymo procesui ir skatina orientuotis į mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą, bet mokytojas, neturėdamas konkrečių metodikų, instrumentų tai pažangai matuoti, dažnai susiduria su praktinio jų taikymo sunkumais. Mažai pasikeitusi vertinimo sistema yra silpniausia ugdymo turinio kaitos dalis ir tapo vienu iš veiksnių, trukdančių įgyvendinti siekiamus ugdymo tikslus.“ Mūsų tirtose mokyklose kūno kultūros mokytojai kūno kultūros pamokose vertino mokinių fizinį pajėgumą – 42 proc., pastangas ir pažangą – 24 proc. ir žinias bei mokėjimą jomis naudotis – 15 proc. Šie duomenys rodo, kad pastangų ir pažangos vertinimas kol kas yra nepakankamas, kūno kultūros mokytojai turėtų daugiau dėmesio skirti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimui ir vertinimo sistemos kūrimui kūno kultūros pamokose. Remiantis Kauno A. Stulginskio katalikiškos mokyklos direktoriaus įsakymu (2011), kūno kultūros pamokose vertinama pagal normatyvus, judėjimo techniką, teorines žinias. Kūno kultūros pamokose vertinant atsižvelgiama į sveikatingumą, kompleksiją, fizinę būklę, pažangą ir pastangas, lankokumą. Svarbu pažymėti, kad 88 proc. apklaustųjų kūno kultūros mokytojų tirtose mokyklose pažymėjo, jog turi sukūrę pasiekimų ir pažango vertinimų sistemą savo kūno kultūros pamokose. 12 proc. pažymėjo, jog tokios pažangos ir vertinimo sistemos neturi. Taip pat svarbu apibrėžti, kad tirtose mokyklose mokytojai pažymėjo, kad dažnai moko mokinius įsivertinti savo mokymosi pažangą – 43 proc. Kad niekada nemoko mokinių įsivertinti savo mokymosi pažangos pažymėjo mažiausiai – 15 proc. apklaustųjų kūno kultūros mokytojų. Remiantis Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos vertinimo kūno kultūros pamokose apibrėžimu (2016), mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą ugdymo procese sudaro:  formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikros užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas;  neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, kalbantis, diskutuojant; įvertinimas fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir pan.);  kaupiamasis vertinimas – informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, t. y. kai mokinys už per pamoką padarytą pažangą, namų darbus ar kitą ugdomąją veiklą gauna susitartą balų skaičių. 26 Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema kūno kultūros pamokose aptarta ir patvirtinta mokyklos metodinėje kūrybinėje grupėje (2016-02-18, protokolo Nr.4). Mokinių pasiekimai vertinami pagal 10 balų sistemą: 10 (puikiai) – motyvuotai atlieka užduotis, puikiai demonstruoja pratimų, žaidimų techniką, puikūs siektini užduočių atlikimo rezultatai, vyrauja teigiamos emocijos. 9 (labai gerai) – labai gerai atlieka užduotis, laikosi nuoseklumo, taiko pratimų įvairovę, labai geri pratimų atlikimo rezultatai, vyrauja teigiamos emocijos; 8 (gerai) – gerai atlieka užduotis, nedaro klaidų atlikdami pratimus, gera technika, vyrauja teigiamos emocijos; 7 (pakankamai gerai) – pakankamai gerai užduotis atlieka pagal nustatytus reikalavimus; 6 (patenkinamai) – užduotis atlieka iki galo, daro šiek tiek klaidų; 5 (pakankamai) – patenkinamai atlieka užduotis, daro klaidų, užduotis atlieka atmestinai, neturi motyvacijos užduotis atlikti geriau; 4 (silpnai) – silpnai atlieka užduotis, netaisyklinga technika, nėra nuoseklumo, neturi noro atlikti užduotis geriau; 3 (blogai) – blogai atlieka užduotis, nebaigia užduoties, nerodo noro siekti teigiamų pokyčių; 2 (labai blogai) – labai blogai atlieka užduotis; 1 (visiškai blogai) – be priežasties atsisako atlikti užduotį ar pratimą. Adaptacinio laikotarpio metu penktų klasių mokinių pasiekimai vertinami tik patenkinamais pažymiais. Mokiniai skatinami puikiais (10 balų) įvertinimais už dalyvavimą tarpklasinėse varžybose, atstovavimą mokyklai miesto varžybose. Mokiniai, lankantys sporto mokyklą ir direktoriaus įsakymu atleisti nuo kūno kultūros pamokų, vertinami pažymiu. Už kiekvieną temą jie atsiskaito pagal mokytojų sudarytą tvarką mokytojo ir mokinio sutartu laiku. Pažymą iš sporto mokyklos ir tėvų prašymą dėl atleidimo nuo kūno kultūros pamokų ir atsakomybės už mokinio elgesį mokiniai pateikia mokyklos direktoriui per rugsėjo mėnesio dvi pirmąsias savaites. Nepateikus pažymos ir tėvų prašymo, mokiniai sportuoja įprasta tvarka. Mokiniams, kurių fizinis pajėgumas silpnas ir / ar fizinė raida sutrikusi, dėl ligos praleista daug pamokų, užduotys ir atsiskaitymo reikalavimai nustatomi individualiai. (Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazija, 2016) Svarbus aspektas yra ir tai, kad mūsų atlikto tyrimo tirtose mokyklose daugiausiai apklaustųjų kūno kultūros mokytojų pažymėjo, kad neskiria namų darbų užduočių savo mokiniams po kūno kultūros pamokų, taip atsakė 66 proc. respondentų, tokias namų užduotis visada skiria 24 proc. respondentų ir 10 proc. namų užduotis skiria kartais. Todėl fizinio aktyvumo namų užduočių skyrimas 27 galėtų būti dar viena prielaida tinkamam grįžtamajam ryšiui tarp mokytojų ir mokinių bei efektyvesnės vertinimo sistemos kūno kultūros pamokose sukūrimui. Galime teigti, kad darbo hipotezė pasitvirtino, pažangos ir vertinimo sistemos tinkamumas kūno kultūros pamokose įtakoja mokinių motyvaciją mokytis ir skatina jų sveiką gyvenseną bei fizinį aktyvumą. Tai yra prielaida grįžtamajam ryšiui tarp mokytojų ir mokinių. 28 IŠVADOS 1. Vertinimas, tai informacijos rinkimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą. Svarbu pastebėti, kad pagrindinis vertinimo tikslas yra būtent padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei, pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus. 2. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra labai reikšmingas skatinant mokinių motyvaciją mokytis. Vertinimas jokiu būdu negali būti demotyvuojantis veiksnys ugdymo procese. Tam, kad taip neatsitiktų, svarbu laikytis pagrindinių vertinimo principų, t. y. tikslingumas, atvirumas ir skaidrumas, objektyvumas, informatyvumas ir aiškumas. Išskiriami aštuoni mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdai: diagnostinis, formuojamasis, apibendrinamasis, norminis, kriterinis, formalusis, neformalusis ir kaupiamasis (sudėtinis pažymys). 3. Ugdymo procese, tame tarpe ir kūno kultūros pamokose, dalyvauja trys pagrindiniai veikėjai – mokiniai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kūno kultūros mokytojai. Mokiniai kūno kultūros pamokose yra vertinami pagal tris sritis – žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas ir visos šios trys sritys yra vertinamos trimis lygiais, t. y. patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis. Tyrimai rodo, kad vertinimas turi būti atliekamas kompetentingai ir atsakingai, nes tai vienas pagrindinių motyvavimo veiksnių. 4. Atlikus išsamesnį tyrimą, nustatyta, jog panašūs vertinimo kriterijai kūno kultūros pamokose yra taikomi daugėlyje Lietuvos mokyklų. Mūsų tirtose mokyklose kūno kultūros mokytojai kūno kultūros pamokose vertino mokinių fizinį pajėgumą – 42 proc., pastangas ir pažangą – 24 proc. ir žinias bei mokėjimą jomis naudotis – 15 proc. Šie duomenys rodo, kad pastangų ir pažangos vertinimas kol kas yra nepakankamas, kūno kultūros mokytojai turėtų daugiau dėmesio skirti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimui kūno kultūros pamokose. 5. Svarbus aspektas yra ir tai, kad mūsų atlikto tyrimo tirtose mokyklose daugiausiai apklaustųjų kūno kultūros mokytojų pažymėjo, kad neskiria namų darbų užduočių savo mokiniams po kūno kultūros pamokų, taip atsakė 66 proc. respondentų, tokias namų užduotis visada skiria 24 proc. respondentų ir 10 proc. namų užduotis skiria kartais. 6. Prieš pradedant mokytis, mokiniams turi būti aišku, ką jie turi pasiekti ir kaip bus vertinama: planuodamas vertinimą, mokytojas turi atsižvelgti į mokinių pasiekimus ir išgales, remtis bendrųjų programų reikalavimais, iškeltais tikslais. 29 7. Kaupiamasis vertinimas – tai mokinių pasiekimų ir pažangos sumuojamasis vertinimas taikant įvairius vertinimo ir įsivertinimo būdus. Ši vertinimo sistema skatina mokinių pastangas mokytis ir tinkamai elgtis kiekvienoje pamokoje visame ugdymo procese, ji yra suprantama mokiniams – už ką yra vertinami, paranki įsivertinti patiems. Tokia vertinimo sistema dažniausiai taikoma ir mūsų tirtose mokyklose bei kitose mokyklose Lietuvoje. Tai taip pat prielaida grįžtamajam ryšiui tarp mokytojų ir mokinių. 8. Darbo hipotezė pasitvirtino, pažangos ir vertinimo sistemos tinkamumas kūno kultūros pamokose įtakoja mokinių motyvaciją mokytis ir skatina jų sveiką gyvenseną bei fizinį aktyvumą. Tai yra dar viena prielaida grįžtamajam ryšiui tarp mokytojų ir mokinių. 30 PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS 1. Fizinio aktyvumo namų užduočių skyrimas galėtų būti dar viena prielaida tinkamam grįžtamajam ryšiui tarp mokytojų ir mokinių bei efektyvesnės vertinimo sistemos kūno kultūros pamokose sukūrimui. 2. Kūno kultūros pamokose turi būti mokoma suprasti ir įvaldyti sporto šakų techniką ir taktiką, ugdomos bendravimo, bendradarbiavimo komandoje ir grupėje nuostatos bei elgesys. 3. Kūno kultūros pamokose turi būti mokoma suvokti fizinio ugdymosi galimybių ir judėjimo formų įvairovę, kuri siejama su fizinio pajėgumo didinimu, judesių kultūros gerinimu, sveikatos stiprinimu ir saviraiškos galimybėmis. 4. Dabartiniam kūno kultūros mokytojui svarbu ne tik atsižvelgti į įvairias ugdymo programas, vertinant mokinius, bet ir pritaikyti pačią tinkamiausią vertinimo sistemą, nes mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra labai reikšmingas skatinant mokinių motyvaciją mokytis. 31 LITERATŪRA 1. Adomaitis E., Tamašauskas V. (2004). Mokymo(si) procesai edukaciniu ir filosofiniu aspektu. Šiauliai: Liucijus. 2. Ardens R. I. (1998). Mokomės mokyti. Vilnius: Margi Raštai. 3. Bitinas B. (2006). Edukacinis tyrimas: sistema ir procesas. Vilnius: Kronta. 4. Blauzdys V., Bagdonienė L. (2007). Mokinių teigiamo požiūrio į kūno kultūrą kaip mokymosi dalyką ugdymas, didinant jo prasmingumą. Vilnius: Edukologija. 5. Chroinin D. et al. (2012). Implementing formative assessment in primary physical education: teacher perspectives and experiences. 6. Dūdaitė J. (2004). Vertinimas pažymiais: keisti negalima palikti. Švietimo naujienos, 11(6), p. 6-10. 7. Jonynienė V. (2009). Apie vertinimo fiksavimą. Žvirblių takas, 3, p. 2-9. 8. Jovaiša L. (2007). Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis. 9. Juška A., Jakavičius V. (1996). Mokyklos pedagogika. Kaunas: Šviesa. 10. Kauno Aleksandro Stulginskio katalikiškos vidurinės mokyklos direktoriaus 2011 m. sausio 13 d. įsakymas V-108. 11. Kriščiūnaitė A., Strakšienė D. (2012). Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo raiška ugdyme: edukacinių paradigmų kontekstas. Kūrybos erdvės, 17, p. 8-18. 12. Lea Lund J. et al. (2010). Assessment for middle and high school physical education. Human kinetics. 13. Levickis K. (2009). Kūno kultūra: penki vertinimo kriterijai. Dialogas, 44, 31-35. 14. LRŠMM (2004). Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata. Įsakymas Nr. ISAK-256. 15. LRŠMM (2007). Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija. Įsakymas Nr. ISAK-970. 16. LRŠMM (2017). Kūno kultūros bendroji programa. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!