Temos aktualumas. Kūno kultūros pamokų organizavimas bendrojo lavinimo mokykloje yra sudėtingas ir dinamiškas procesas, kadangi mokiniai labai skiriasi ne tik savo fiziniu pajėgumu, augimo greičiu, sveikatos charakteristikomis, bet ir nuomone apie kūno kultūros pamokų reikšmę bei fizinį aktyvumą apskritai. Dėl šių priežasčių, taikydami kūno kultūros mokymo metodus pedagogai neretai susiduria su sunkumais: šiuo metu daugumoje ES ir kitų pasaulio šalių trūksta originalesnių bei įvairių amžiaus grupių mokiniams priimtinesnių kūno kultūros mokymo metodų, kurie maksimaliai veiktų ugdymo turinio tikslus bei ugdytinių poreikius, būtų jiems patrauklūs (Cavill et al., 2006; Panczyk, 2005).
Tačiau, kaip teigia Panczyk (2005), kūno kultūros ugdymo sėkmę lemia ne vien tikslingai parinktas mokymo metodas – reikšmingos įtakos metodo veiksmingumui turi pačių ugdytinių požiūris į kūno kultūros pamokas bei jų reikšmę. Cavill et al. (2006) pažymi, kad mokinių požiūris į fizinio aktyvumo lavinimą tampa vis labiau nepalankus.
Kad vaikų ir paauglių fizinio aktyvumo įpročiai būtų keičiami veiksmingai, būtina suprasti jų elgsenos motyvacijas, interesus ir asmeninius barjerus, trukdančius siekti aukštesnio fizinio aktyvumo lygio, žinoti jų požiūrį į skirtingas fizinio aktyvumo rūšis, savirealizacijos per fizinę veiklą problemas (Zumeras ir Gurskas, 2012).
Atsižvelgiant į tai, kad kūno kultūros ugdymo proceso optimizavimas yra ganėtinai sudėtingas dėl pačio šių pamokų pobūdžio – fizinio aktyvumo lavinimo bei mokinių fizinių ypatumų bei pajėgumų skirtumų, yra ypatingai svarbu išsiaiškinti mokinių požiūrį į esamas kūno kultūros pamokas bei jų metu taikomus kūno kultūros mokymo metodus. Žinodami, kaip mokiniai charakterizuoja jų organizuojamas pamokas bei vertina jų įdomumą bei priimtinumą, kūno kultūros mokytojai galėtų lankščiau taikyti mokymo metodus, kūrybiškai apjungti kelių metodų elementus į vieną, keisti užduočių trukmę ir pan. Visa tai labiau patenkintų mokinių poreikius, padidintų mokymo metodų veiksmingumą bei padėtų pasiekti geresnių ugdymo rezultatų.
Raktiniai žodžiai – kūno kultūra, mokymo metodai, Mosstono Spektras, moksleiviai.
Darbo objektas – 6–8 klasių mokinių požiūris į kūno kultūros pamokas ir jose taikomus mokymo metodus.
Darbo tikslas – nustatyti ir palyginti 6–8 klasių mokinių, besimokančių Lietuvos didžiajame mieste ir dėmesio reikalingose šalies teritorijoje, nuomonę apie kūno kultūros pamokas ir jose taikomus mokymo metodus.
4) nustatyti sąsajas tarp 6–8 klasių mokinių požiūrių į kūno kultūros pamokas bei jose taikomus mokymo metodus;
Svarbiausios išvados
1) išreikšdami nuomonę apie kūno kultūros pamokų privalumus Vilniaus m. 6–8 klasių mokiniai yra linkę palankiau vertinti kūno kultūros pamokas nei Joniškio raj. 6–8 klasių mokiniai. Vilniaus m. 6–8 klasių mokiniai neakcentuoja jokių negatyvių kūno kultūros pamokų argumentų bei išreiškia norą turėti daugiau šių pamokų.
2) išreikšdami nuomonę apie kūno kultūros pamokų trūkumus Joniškio raj. 6–8 klasių mokiniai pabrėžia techninio pobūdžio, tačiau reikšmingos įtakos paauglių sprendimams turinčius veiksnius – sporto inventoriaus trūkumą, nepatinkančią sporto salės aplinką. Taip pat beveik visi šie mokiniai patiria nesėkmes siekdami gerų rezultatų, pasigenda įdomesnių užduočių, žaidimų, geresnio mokytojo.
3) palyginus Joniškio mokinių nuomonę su Vilniaus m. mokiniais kūno kultūros mokytojas turėtų labiau stengtis komplektuoti ,mokymo metodus, gilintis į trūkumus ,atsižvelgti į mokinių pageidavimus ,kad tie rezultatai gerėtų.
Palyginus Vilniaus m. mokinių nuomonę su Joniškio raj. mokiniais kūno kultūros mokytojas turi puikią galimybę atsirinkti gabius sportininkus , nes moksleiviai pozityviai žiūri į kūno kultūros pamokas ir jose taikomus mokymo metodus turi visas palankias sąlygas tam plėtoti priešingai nei Joniškio raj. mokiniai.
4) Joniškio raj. ir Vilniaus m. gimnazijų 6–8 klasių mokinių nuomonės vertinant „Įtraukimo“ metodą sutapo – Joniškio raj . mokiniai vertina 84,9 proc. o Vilniaus m. (87,9 proc.) toks pamokos organizavimo būdas jiems patinka labiausiai (10 pav.).Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp mokinių požiūrių apie „Įtraukimo“ metodą neužfiksuota (p>0,05), taip pat neužfiksuota statistiškai patikimų skirtumų ir lyčių argumentų (p>0,05). Joniškio raj. gimnazijos 6–8 klasių mokinių palankus požiūris yra susijęs su tuo, kad jiems...
Šį darbą sudaro 17503 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!