9 - 11 klasių mokinių vidinė motyvacija ir šeimos įtaka jai

Temos aktualumas Visuomenėje vykstantys greiti pokyčiai, technologijų spartus atsinaujinimas bei žmogiškųjų ryšių prastėjimas sukelia įvairaus tipo problemas. Viena iš jų – žmonių nenoras ką nors daryti, arba nematymas, kodėl jie turėtų elgtis vienaip ar kitaip. Ši problema yra gana aštri šiandieną ir daugelis mokslininkų bei psichologų siekia atrasti būdą, kaip ją spręsti. Šiame darbe bus analizuojama motyvacija, kuri orientuota į mokymąsi bei geresnių mokyklinių rezultatų siekimą. Jos svarba matyti vien peržvelgus mokslininkų, kurie domėjosi šia tematika sąrašą: N. L. Gage, Berlineris (1994), G. Butkienė, A. Kepalaitė (1996), L. Rupšienė (2000), G. Petty (2007) bei kiti, kurie tyrinėjo motyvaciją, išskirdami ją į vidinę bei išorinę ir nagrinėdami kaip ji veikia mokymosi kokybę ir asmenų požiūrį į patį mokymosi procesą. Motyvacijos klausimas ypač svarbus Lietuvoje, kuri istoriškai buvo nukentėjusi nuo kitų šalių, taip pat paveikta kitokios valdymo formos buvo numalšinta motyvacija ir siekis mokytis dėl savęs bei noro tobulėti. Šiuo metu vien Lietuvoje motyvaciją, orientuotą į mokymą, tiria P.Dereškevičius, V.Rimkevičienė ir V.Targamadzė (2000 m.), G.Butkienė ir A.Kepalaitė (1996), L.Rupšienė (1995, 2000). Tačiau dažniausiai tiriant motyvacijos reiškinį, ji išskiriama į vidinę bei išorinę ir daugiau dėmesio skiriama išorinei motyvacijai. Šiame rašto darbo autorė, kaip ir Csikszentmihalyi (1994), Ford (1997), Renzulli ir Reis (2000), Lens ir Rand (2000), orientuojasi į vidinę motyvaciją, nes visi pagrindiniai motyvai atsiranda pačiame žmoguje, o išoriniai įvykiai gali tik sudominti, atkreipti dėmesį, stimuliuoti, bet nesukelti stiprios motyvacijos. Kaip žinia, žmogaus formavimasis pradedamas jam būnant šeimoje, tad ugdyti vidinę motyvaciją asmuo pradeda šeimoje. Tėvų požiūris, įsitikinimai, vertybės bei auklėjimo būdas visą tai labai stipriai įtakoja. Šeima yra visuomenės ląstelė, kuri lemia, kiek sąmoninga ir norinti veikti bus ateities visuomenė. Tyrimo objektas 9 – 11 klasių mokinių vidinė motyvacija ir jos svarba mokymosi procese. Tyrimo tikslas Išsiaškinti kokia 9 – 11 klasių mokinių vidinė motyvacija ir kas ją skatina mokykloje ir šeimoje. Tyrimo uždaviniai 1. Remiantis pedagogine – psichologine mokslinės literatūros analize, pateikti teorinius gimnazijos mokinių vidinės motyvacijos principus ir atskleisti jų svarbą. 2. Išsiaiškinti, kokia yra mokinių vidinė motyvacija kaip ji įtakoja mokymosi procesą. 3. Išanalizuoti, kaip šeima įtakoja vaiko vidinę motyvaciją. 4. Apibendrinti tyrimo rezultatus, parengti išvadas. Tyrimo metodai 1. Teoriniai: mokslinės literatūros analizė. 2. Empiriniai: anketinė 9 – 11 klasių mokinių apklausa, naudojant mišraus tipo klausimus. 3. Tyrimo duomenis apdoroti naudojant Exel programą. Tyrimo imtis ir organizavimas Tyrimo metu buvo apklausti 30 Šiaulių X gimnazijos I- III klasės moksleivių. Iš jų 15 pirmokų, 4 antrokai ir 11 trečiokų. Darbo struktūra Darbą sudaro įvadas, du skyriai, iš kurių vienas sudarytas iš trijų, kitas iš keturių poskyrių, išvados, literatūros sąrašas. Darbe yra pateikiama viena lentelė ir septyni paveikslai. 1. VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKINIŲ VIDINĖS MOTYVACIJOS IR JOS SKATINIMO TEORINIAI ASPEKTAI 1. 1. Motyvacija, jos skirstymas ir motyvas Kaip jau buvo minėta anksčiau, motyvacija kaip sąvoka yra plačiai aprašyta, todėl jos apibrėžimų esti daug ir įvairių. Pateikiami keli motyvacijos apibrėžimai. Žodis motyvacija yra kilęs iš prancūziško žodžio “motif”, kuris reiškia – skatinamoji priežastis, veiksmo pagrindas. Motyvacija - tai tam tikro elgesio, veiksmų, tikslingos veiklos skatinimas, kurį sukelia įvairūs motyvai, motyvų visuma (Tarptautinių žodžių žodynas, 2005). Motyvacija - tai visuma vidinių procesų, skatinančių, palaikančių ir nukreipiančių veiklą (A. Legkauskas, 2008). Pasak D. Myers (2000), motyvacija tai poreikis ar troškimas, kurie teikia elgesiui energijos ir nukreipia jį į tikslą. Anot A. Legkausko (2008) plačiąja prasme motyvacija yra bet kokio gyvo organizmo siekis išlikti. Motyvacijos terminas kyla iš žodžio motyvas. Motyvas – sudėtingas darinys, tai veiksmo ir jo krypties priežastis. A.Stankevičienė (2006) pateikia tokį jo apibrėžimą: motyvas – tai veiksmo priežastis, kylanti dėl objektų, patenkinančių jos poreikius, interesus, vertybes ir tikslus. G.Butkienės ir A.Kepalaitės (1996) nuomone, motyvai – veiksmų skatuliai, lemiantys jų pobūdį ir kryptį. Pasak L. Jovaišos (1981) motyvo struktūra yra tokia: signalo priėmimas – įvertinimas – programa – paskata – tikslas - veiksmas. Visos šios dalys yra vienodai svarbios ir motyvas negali egzistuoti be vienos iš paminėtų struktūrinių dalių. Tačiau kiekviena dalis gali kisti priklausomai nuo situacijos, aplinkos, individualaus asmens savybių, jo požiūrio. Tai matyti A. Gučo, A. Jacikevičiaus ir kt. (1980) motyvacijos apibrėžime: motyvacija yra motyvų kaitos procesas, reguliuojantis asmenybės veiklos ir santykių kryptį, intensyvumą ir patvarumą, vykstant sąveikai tarp motyvuoto individo ir aktualios, galinčios poreikius, žinojimą ir emocijas patenkinti situacijos. 1. 2. Vidinės motyvacijos svarba mokymuisi ir jo kokybei Kaip matyti iš motyvacijos apibrėžimų, dauguma mokslininkų motyvaciją skirsto į vidinę bei išorinę. Pavyzdžiui, A.Gučo (1990) nuomone, motyvacija – tai visos vidinės ir išorinės sąlygos, skatinančios individo aktyvumą, lemiančios jo pastangų intensyvumą ir pastovumą. Šiame apibrėžime jaučiama nuomonė, jog vidinė ir išorinė motyvacijos yra vienodai įtakojančios veiklumą ir norą užsiiminėti kokia nors veikla. Šio darbo autorės nuomonė yra kitokia. Taip pat K.Wojtyla (1997) motyvaciją nusako kaip valios judėjimą į tam tikrą objektą ir teigia, jog motyvacija įgalina pažinimą ir išveda valią iš pradinės nedeterminuotumo būklės. Negalima paneigti, jog valia ir jos judėjimas nėra pačio individo savijauta bei nusistatymas vienu ar kitu klausimu. Kaip teigia keli autoriai, valia – tai sąmoningos ir tikslingos žmogaus pastangos, nukreiptos užsibrėžtų tkslų įgyvendinimui. Šis apibrėžimas puikiai įrodo, jog valia nėra nieko daugiau, kaip tik reiškinys einantis iš pačio individo, asmens, kuris vykdo arba nevykdo kokios nors veiklos. Būtina pažymėti, jog individas, kuris turi valią ir jos veikiamas suformuoja vidinę motyvaciją, yra veikiamas aplinkybių, t.y. žmonių, įvykių, daiktų bei procesų, kurie yra šalia jo. Visą šį veikimo procesą galima apibūdinti kaip išorinę motyvacija, o aplinkinius veiksnius – motyvais. Šį motyvų ir motyvacijų rūšių persipynimą bei jų reiškmės svarbumą puikiai atskleidžia O. Monkevičienė (2003), kuri vidinę motyvaciją apibūdina kaip gebėjimą be išorinio palaikymo ilgą laiką atlikti tam tikrą veiklą, pačiam įveikti kilusius keblumus, nepasiduoti nesėkmei, o išorinę motyvaciją – tai išorinės sąlygos, palaikančios norą veikti, tame tarpe ir mokytis. Pagrindinė ir labiausiai pastebima savybė žmogaus, kuris turi vidinę motyvaciją yra asmenybės brandumas. Nes šios formos motyvacija didėja augant individui ir ji, pasak V. Servutės, rodo šias vidines žmogaus savybes: smalsumą, savipildą, savigarbą, laimėjimus ir lūkesčius, kompetenciją – palankumą, bei išmokimo džiaugsmą. Taip pat, anot tos pačios autorės, kuo stipresnė vidinė motyvacija, tuo didesnius išorinius ar net vidinius pasipriešinimus žmogus geba pakelti ir juos įveikti. Vidinę motyvaciją turintys žmonės, patyrę sėkmę ir teigiamus savo veiklos rezultatus, emocionaliai santūriau tai išgyvena. Vidinės motyvacijos svarbą pažymi ir J. Spence ir R. Helmreicho, kurie 1983 m. atliko tyrimą su studentais, mokslininkais, lakūnais ir sportininkais, jų motyvacija ir laimėjimais ir nustatė, kad vidinė motyvacija lemia didelius laimėjimus, o išorinė dažnu atveju to nelemia. M. Pileckaitės – Markovienės (2001) atliktas tyrimas “Pradinių klasių moksleivių mokymosi motyvacija, psichologinė savijauta ir mokyklinis nerimastingumas” atskleidė, jog mokymosi motyvacijoje yra trys mokymosi motyvai – socialinio pripažinimo, neigiamos stimuliacijos ir vidinės motyvacijos motyvas. Pagal šio tyrimo duomenis, vidinė motyvacija sudaro svariąją dalį mokymosi motyvacijos (48%). detalesnė mokymosi motyvacijos ir psichologinės savijautos mokykloje parametrų ryšių analizė parodė, kad moksleviai, turintys stipresnę vidinę motyvaciją, geriau jaučiasi mokykloje, jiems labiau patinka, įdomiau ir maloniau mokytis, mokymąsi jie suvokia kaip labai jiems naudingą. Atliktų tyrimų duomenys įrodo kokią didelę įtaką mokymuisi bei jo kokybei turi vidinė motyvacija. 1. 3. Šeimos įtaka mokinio savimotyvacijai Šeima yra visuomenės ląstelė, kurioje asmuo pradeda formuotis, suvokti save bei kitus. Pasak Valstybinės šeimos politikos koncepcijos (2008) šeima – tai esminis visuomenės gėris, kylantis iš žmogaus prigimties ir grindžiamas savanorišku vyro ir moters santuokiniu pasižadėjimu skirti savo gyvenimą šeiminiams santykiams kurti, užtikrinantis šeimos narių – vyro ir moters, vaikų bei visų kartų gerovę ir sveikos visuomenės raidą, tautos bei valstybės gyvybingumą ir kūrybingumą. Šis apibrėžimas parodo, jog tėvai yra įsipareigoję kurti savo ir tuo pat metu, vaikų gerovę, jais rūpintis ir siekti, kad jie išaugtų laimingi ir priimami visuomenės, t.y. pripažįstantys jos taisykles ir reikalavimus asmenys. Darbo pradžioje buvo minėta, jog motyvaciją sudaro vidinė ir išorinė motyvacija. Šeimos įtaka šiuo skirstymu yra priskiriama prie išorinės motyvacijos, nes šeima esti aplinka, kurioje asmuo auga, mokosi, socializuojasi. Tačiau kadangi ji yra pirmoji aplinka, kuri formuoja asmenybę, šeima tampa labai svarbi žmogui, jo gyvenimo požiūriui, vertybėms, polinkiams, žinoma, ir mokymuisi. J. Buzaitytės – Kašalynienės (2004) tyrime „Šeimos įtaka pasiekimams mokykloje“ pateikiamai duomenys, jog tėvų tarpusavio santykiai, šeimos integruotumas ir moksleivių mokymosi rezultatai yra tiesiogiai susiję. Nepilnoje, arba blogai sutariačioje šeimoje augantis vaikas dažnai sunkiau įsilieja į mokyklinę bendruomenę, konfliktuoja su kitais mokiniais, ar mokytoja. Taip pat neturi išsiugdęs aukštos vidinės motyvacijos siekti geresnių mokymosi rezultatų. Kitas šio tyrimo autorės išskirta veiksnys, susijęs su šeima ir vaiko mokymusi yra suaugusiųjų šeimos narių socialinis palaikymas – išklausymas neteisiant, palaikymas, kuomet išbandomos naujovės, pagyrmas, skatinimas, viskas, kas leidžia vaikui pajusti, jog jis yra mylimas, svarbus, jog juo rūpinamasi. Anot Goodenow (1993) socialinis palaikymas didina mokymosi motyvaciją, skatina įvykių kontrolės mokykloje jausmą (Bowen ir kt., 1998), gebėjimą įveikti kasdienius mokymosi sunkumus (Rosenfend, Richman, Bowen, 1998), prisitaikyti mokykloje (Dubow ir kt., 1991) ir taip pat gerina lankomumą (Rosenfeld ir kt., 1998). Šie duomenys parodo šeimos svarbą vaiko mokymosi kontekste. J. Buzaitytės – Kašalynienės (2004) tyrime „Šeimos įtaka pasiekimams mokykloje“ pateikiama išvada, jog materiali šeimos padėtis įtakoja psichosocialinę situaciją šeimoje. Tai mažina namų saugumą, iškyla didesnė tikimybė, jog mokinys turės sunkkumų mokykloje, blogiua lannkys mokyklą, turės elgesio problemų, bus žemesni jo pažymiai, šie mokymosi veiksniai rodo mažą vidinę motyvaciją mokytis. Anot K. Kaluinaitės (2001), mokymosi motyvacija gali būti siejama ne tik su individo savybėmis, bet ir su socialinės aplinkos įpatumais, su kuo kaip mokinys mano apie savo sėkmingo/nesėkmingo mokymosi priežastis, kaip tėvai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!