1-4 klasių mokinių neformalaus švietimo prieinamumo galimybės bendrojo ugdymo mokykloje

4

SANTRAUKA

Mokymosi visą gyvenimą kontekste neformalusis vaikų švietimas Lietuvoje išlieka

švietimo sistemos paribyje, o prioritetiniu laikomas formalusis švietimas (Mokymosi visą

gyvenimą strategija, 2008). Neformalusis vaikų švietimas (toliau – NVŠ) yra sudėtinė Lietuvos

švietimo sistemos dalis, kurio veikla organizuojama pagal bendruosius švietimo sistemos

principus. NVŠ pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui patenkinti interesus,

saviraiškos poreikius, plėtoti savo gabumus (Neformaliojo vaikų švietimo sąnaudos ir

prieinamumas tyrimo ataskaita, 2006)

Nepakankamai analizuota ir aiškiai nesuvokta sąveika tarp formalaus ir neformalaus

vaikų švietimo (Gižienė ir Simanavičienė, 2012) Lietuvoje formalusis vaikų švietimas vis dar

suvokiamas kaip pagrindinis – bendrasis ugdymas. Neformalusis vaikų švietimas labiau

suvokiamas kaip laisvalaikio, pramoginė veikla, kuri nėra privaloma ir ją galima laisvai rinktis

(Milašauskaitė, 2016). Valstybės parama neformaliam mokinių švietimui – investicija į

sąmoningą, pilietišką, atsakingą ir inovacijoms bei naujovėms pasiruošusią visuomenę.

Neformalusis švietimas daro įtaką mokinių pasaulėžiūros formavimui ir padeda

visapusiškai lavėti asmenybiniu aspektu. Neformalaus švietimo dėka auga sąmoningos, atsakingos

ir atviros asmenybės, kurios geba tinkamai prisitaikyti prie šiuolaikinės visuomenės ir nuolat

kintančio pasaulio tendencijų. Šiame darbe, teoriniu ir praktiniu aspektu yra nagrinėjamas

neformalaus ugdymo paslaugų valdymas ir jo tobulinimas. Lietuvių ir užsienio autorių mokslinių

darbų analizės pagrindu pagrindžiamas pagrindinis ginamasis teiginys, kad neformalaus ugdymo

prieinamumo galimybės 1-4 klasių mokiniams yra ribotos. O ugdymo paslaugų valdymo

pagrindinė problema – nepakankamas prieinamumo užtikrinimas ir įtraukimas į neformalųjį

ugdymą.

Moksliniu darbu siekiama išsiaiškinti 1-4 klasių mokinių neformalaus ugdymo

prieinamumo galimybes bendrojo lavinimo mokyklose, identifikuojant esamas problemas ir

apibrėžiant tobulintinas kryptis. Empirinėje tyrimo dalyje analizuota Radviliškio miesto bendrojo

lavinimo mokyklų mokinių neformaliojo švietimo situacija. Atlikus mokslinės literatūros šaltinių

analizę prieitos išvados, kad šiandieninė formaliojo švietimo sistema yra nepajėgi ugdyti

visapusiškai išsilavinusią asmenybę, kuri genėtų kūrybingai ir atsakingai dalyvauti

visuomeniniame gyvenime.

Taip pat prieitos išvados, kad ne visi mokiniai turi galimybę lankyti neformaliojo

mokymo užsiėmimus dėl tokių priežasčių, kaip: susisiekimo problemos (jei mokinys gyvena toliau

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!