Magistro darbai

Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje

9.8   (3 atsiliepimai)
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  1 puslapis
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  2 puslapis
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  3 puslapis
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  4 puslapis
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  5 puslapis
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  6 puslapis
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  7 puslapis
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  8 puslapis
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  9 puslapis
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  10 puslapis
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  11 puslapis
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  12 puslapis
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  13 puslapis
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  14 puslapis
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  15 puslapis
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  16 puslapis
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  17 puslapis
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  18 puslapis
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  19 puslapis
Mokytojų kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje  20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

4 ĮVADAS Temos aktualumas. Pasauliui modernėjant ir nesustojamai socialiai vystantis, kuriami ambicingi planai, skatinantys ekonomikos augimą. Ne išimtis ir Europos Sąjunga (toliau – ES), skirianti didelį dėmesį Europos ekonomikos skatinimo planams, ypatingai – švietimui. Švietimui keliami ambicingi veiklios, solidarios ir besimokančios visuomenės, atviro kūrybingo, atsakingo žmogaus ugdymo uždaviniai. Nacionaliniu ir tarptautiniu mastu švietimo sistemai ir kiekvienai švietimo įstaigai keliami vis aukštesni kokybės standartai, vis labiau keliama profesinė mokytojų kompetencijos kartelė, nuolat didėja reikalavimai ugdymo, mokymo aplinkai. Lietuva įžengė į itin sparčios kaitos, kupiną naujų iššūkių amžių. Jis kelia naujus reikalavimus asmeniui, ir visuomenei, kartu – ir juos ugdančiai švietimo sistemai. Taigi, švietimo kaita – dabarties būtinybė. Švietimas privalo nuolat keistis, kad deramai atliktų savo paskirtį – tarnautų sparčiai kintančios visuomenės poreikiams. Informacijos gausa, greita jos apykaita žmonėms atveria naujų galimybių, sykiu suteikia nepatirtų išmėginimų. Mokytojui šiandien nebeužtenka kartą įgytos kvalifikacijos, sykį prisiimto socialinio vaidmens. Jam reikalingi imlumo, atsinaujinimo įgūdžiai. Mokytojas turi gebėti plėsti socialines mokyklos funkcijas, bendradarbiaudamas su kolegomis, mokiniais bei tėvais projektuoti ir nuolat tobulinti ugdomąją mokyklos veiklą. Jam būtini geri informaciniai ir komunikaciniai įgūdžiai, reikalinga šiuolaikinė socialinė kompetencija, geras orientavimasis šiuolaikinėje švietimo kaitoje (Švietimo gairės 2003 – 2012 metai). Lietuva pastaruosius keletą dešimtmečių išgyvena pokyčių metą – ne išimtis yra ir švietimo sritis. Augančių žinių pagrindu grįstas švietimas sąlygoja darnią ekonominę plėtrą ir socialinę sanglaudą. Švietimas, tiksliau – jį realizuojantys pedagogai, dažniausiai minimi tarp tų, kurie savo gebėjimais, kvalifikacija ir kompetencijomis gali (o ir turi) įgyvendinti keliamus uždavinius. Švietimo sistemos kaita yra nenutrūkstama, todėl būtina subalansuoti naujų mokytojų rengimą ir paramą šiuo metu dirbančių mokytojų kompetencijų atsinaujinimui, naujų pedagogikos idėjų sklaidai, naujos švietimo ir ugdymo kultūros klostymuisi. Nuolat kintanti socialinė, kultūrinė, ekonominė visuomenės kaita ir nauji reikalavimai kelia naujus iššūkius ES valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, švietimo sistemai. Suvokiant informacijos, žinių ir gebėjimų svarbą, siekiant neatsilikti, ypatingai aktuali tampa mokymosi visą gyvenimą tema. Mokyklose, kaip ir kitose gyvenimo srityse iškyla naujų, spręstinų problemų, joms išspręsti pedagogams dažnai nepakanka įgytų kompetencijų, todėl būtina nuolat mokytis ir keistis. Nuolatinis patirties įgijimas, savo gebėjimų tobulinimas, naujų kompetencijų įgijimas ir galimybė nuolat mokytis ir tobulintis yra svarbiausia vertybė ateičiai. Tai aktualu ir pedagogams. Pokyčiai švietimo srityje, sparti informacinių ir komunikacinių technologijų kaita kelia iššūkius mokytojui mokytis visą gyvenimą. 5 Lietuvai tobulėjant ir žengiant kartu su kitomis ES valstybėmis, švietimui skiriama taip pat ypatinga svarba. Pripažįstant švietimo sistemos indėlį į visuomenės gerovę, Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“(2011) numatoma sukurti veiksmingą mokymosi visą gyvenimą sistemą, efektyviai pritaikančią informacinių ryšių technologijų galimybes, užtikrinančią dinamiškai visuomenei būtinų žinių bei gebėjimų įgijimą ir tobulinimą. Kaip skelbiama Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje (2012), pagrindinis strateginis tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu valstybės gerovės kėlimui. Šiam tikslui nacionaliniu ir tarptautiniu mastu švietimo sistemai ir kiekvienai švietimo įstaigai keliami vis aukštesni kokybės standartai, nuolat didėja reikalavimai profesinėms mokytojų ir dėstytojų kompetencijoms bei ugdymo, mokymo ir studijų aplinkoms. Pastebima, kad pasaulinių ir europinių švietimo dimensijų kontekste atsiranda nauja pedagogo pokyčių erdvė, kurioje jis turi atlikti naujus, neįprastus vaidmenis, kartu keičiantis ir tradiciniams vaidmenims (Urnėžienė, Budrytė, 2014). Pasak R. Čiužo (2013), mokytojams reikia naujų gebėjimų, naujo požiūrio, suvokiant švietimo paradigmos virsmo priežastis, realybę bei pasekmes. Pedagogai skatinami nuolat mokytis ir tobulėti, siekti aukštesnės ugdymo kokybės, profesinio meistriškumo, keisti nuostatas, ugdymo stilių. Labai svarbu, kad jau mokykloje pedagogai sugebėtų tinkamai parinkti mokymo priemones ir metodus, kurie paruoštų vaikus mokymuisi visą gyvenimą, ugdytų jų vidinę motyvaciją, skatintų kritiškai mąstyti, bei savarankiškai priimti sprendimus. Akivaizdu, kad šiandien pedagogo profesinis augimas vertinamas pagal jo turimas ir ugdomas kompetencijas. Mokslininkai pažymi, kad visų gyvenimo sferų kaita pirmiausia atsiremia į mokyklą, mokytoją ir reikalauja iš pedagogo naujų (tobulesnių) kompetencijų. Sparti kaita kelia iššūkius mokytojui mokytis visą gyvenimą ir mokyti jaunąją kartą nuolat mokytis. Mokslininkai akcentuoja mokytojo asmenybę plėtojančią savo profesinį vaidmenį, aktyvumą tiriant bei tobulinant savo veiklą, kuriant naujas žinias ir taip atsakant į aplinkos ir visuomenės iššūkius bei pokyčius. Aktualu kalbėti apie tai, kokiomis žiniomis ir gebėjimais, vertybinėmis nuostatomis turi pasižymėti mokytojas, kad atlieptų besikeičiančios aplinkos iššūkius ir tenkintų jam keliamus reikalavimus. Svarbu žinoti, kokios kompetencijos mokytojui yra būtinos, kurios iš jų yra esminės, svarbiausios. Siekiant žinių visuomenėje įgyvendinti nuolatinį mokymąsi, reikia daug aukšto lygio profesionalų – mokytojų, kurių veiklos funkcijos plečiasi. Sparčiai vykstančios permainos kelia naujus reikalavimus mokytojui – tobulėti, reflektuoti, nagrinėti, plėtoti turimas kompetencijas ir įgyti naujas, t. y. mokytis visa gyvenimą. Mokytojas – mokymosi galimybių kūrėjas, planuotojas ir organizuotojas, kuris atlieka eksperto, konsultanto, padėjėjo, koordinuotojo, motyvuotojo vaidmenį. Tai – mokytojo kompetencijos klausimas. Nuolatinis tobulinimasis yra viena būtiniausių sąlygų prisitaikant prie nuolat kintančio pasaulio, lemianti mokytojo profesinį tobulėjimą ir kokybišką edukacinę veiklą. 6 Pagrindinis valstybės ekonomikos, visuomenės ir verslo gerovės bei progreso variklis – gebėjimas išlikti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, vadinasi svarbu sutelkti dėmesį į aukštos kompetencijos žmogiškųjų išteklių kūrimą (Narkevičienė, 2011). Problema. Šiuolaikinio pasaulio vizitinė kortelė – naujas proveržis, kurį lėmė informacinių technologijų plėtra. Todėl mokymasis vyksta visą gyvenimą. Pedagogams reikia formuoti ir tobulinti kompetencijas, sudarančias galimybes kitų asmenų kompetencijoms ugdyti. Pedagogų demografiniai duomenys (vyresnio amžiaus pedagogai), lėšų trūkumas, administracijos požiūris dažnai apsunkina ir komplikuoja reikiamų kompetencijų tobulinimą. Susidūrę su nuolatiniais pokyčiais, pedagogai išgyvena prieštaringą situaciją: norėdami ir toliau sėkmingai atlikti jiems pavestas funkcijas, kurių nuolat daugėja , pedagogai turi keistis taip, kaip keičiasi juos supanti konkurencinga švietimo aplinka. Pedagogo atvirumas naujovėms, kūrybiškumas, bendradarbiavimo įgūdžiai ir pasiryžimas nuolat atnaujinti savo žinias yra kertinės jo pedagoginės veiklos sėkmės prielaidos (Trakšelys, Martišauskienė, 2013). Tyrimo objektas – mokytojų kompetencijos. Darbo tikslas – ištirti mokytojų kompetencijų tobulinimo poreikį bendrojo ugdymo mokykloje. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti kompetencijų teorinius aspektus; 2. Išanalizuoti mokytojo profesinės kompetencijos struktūros komponentus; 3. Nustatyti ir įvertinti Vilniaus Antakalnio progimnazijos mokytojų kompetencijas; 4. Pateikti rekomendacijas mokytojų kompetencijų tobulinimui. Darbo metodai: 1. Mokslinės literatūros lyginamoji ir sisteminė analizė; 2. Švietimo dokumentų analizė; 3. Anketinė pedagogų apklausa raštu; 4. Aprašomoji statistinė tyrimo duomenų analizė naudojant SPSS statistinę programą bei Microsoft Excel programą; 5. Statistinių duomenų analizė atlikta taikant rangavimo metodą. Darbo struktūrą sudaro įvadas, teorinė, metodologinė bei praktinė dalys, išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros sąrašas, santrauka anglų kalba bei priedai. Teorinėje darbo dalyje, sudarytoje iš trijų poskyrių, yra analizuojama mokytojo kompetencijos struktūra, pedagogo profesijos kompetencijų lygmenys, taip pat pristatomos pedagogo profesijos tobulinimo aktualijos. Metodologinėje darbo dalyje pristatomas tyrimo metodika bei organizavimas, pateikiama respondentų socialinė – demografinė charakteristika. Praktinėje darbo dalyje pristatomi ir apibendrinami atlikto tyrimo rezultatai: turimų mokytojų kompetencijų įsivertinimas, mokytojų 7 teorinės darbo dalies literatūros analizė. Iš praktinės darbo dalies tyrimo rezultatų formuluojamos išvados, kurios taip pat siejasi su tyrimo uždaviniais. Atsižvelgiant į išvadas, formuluotos rekomendacijos. 8 1. MOKYTOJO PROFESIJOS KOMPETENCIJOS SAMPRATA YPATUMAI IR PLĖTROS TENDENCIJOS 1.1. Mokytojo kompetencijos struktūra Kompetencijos samprata yra labai įvairiapusiška – ja dažniausia apibūdinamas, nusakomas konkrečios specializacijos turimos žinios bei praktinis jų pritaikymas. Mokytojo kompetencijos apibrėžtis yra sudėtinga dėl esamos švietimo kaitos, todėl tikslaus apibrėžimo pateiktis yra sudėtinga. Vis dėl to apie mokytojo profesijos kompetenciją pirmiausia kalbėti tikslinga kelių lygių aspektais, t. y. analizuoti ją makro ir mikro lygmenimis, kadangi mokytojo kompetencijoms įtakos daro ne tik valstybinės nuostatos, tačiau ir ES vaidmuo, švietimo politikos kryptys. Todėl svarbu mokytojo kompetencijos sampratą pateikti tiek ES tiek Lietuvos kontekstuose. Kalbant europiniame, ES kontekste, tikslinga vadovautis Europos kvalifikacijų sąrangos (EKS) (2008), pateikiamomis apibrėžtimis. Taigi kompetencija paprastai traktuojama kaip jau įrodytas gebėjimas naudoti žinias, gebėjimus, asmeninius, socialinius ir (arba) metodinius gebėjimus dirbant, studijuojant ir siekiant profesinio bei asmeninio tobulėjimo (Mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąranga, 2009). Europos kvalifikacijų sąrangos kontekste „kompetencija“ apibrėžiama vertinant atsakomybę ir savarankiškumą (Mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąranga, 2009). Kompetencija Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinis direktorate (2004) įvardinama kaip „gebėjimų, žinių, polinkių (talentų) ir nuostatų derinys, siejamas su holistiškai suprantamu asmeniniu potencialu ir galimybėmis pritaikyti kintamus ir tikslingus gebėjimus, remiantis žiniomis ir patirtimi“. Apskritai, mokymosi visą gyvenimą EKS yra bendra europinė atraminė sistema, siejanti šalių kvalifikacijų sistemas ir veikianti kaip perkėlimo mechanizmas, kad skirtingų Europos šalių ir sistemų kvalifikacijos taptų aiškesnės ir suprantamesnės. Ji turi du tikslus: skatinti piliečių mobilumą tarp šalių ir palengvinti mokymąsi visą gyvenimą. M. Fullan (1998) teigimu, pedagogas turi turėti mokymosi per visą gyvenimą nuostatą Jis – kartu ir mokytojas, ir besimokantysis. Taip pat pabrėžiama, kad kompetencija – tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas gebėjimas atlikti užduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus. Mokyklai keliamas uždavinys padėti mokiniui išsiugdyti tiek bendrąsias, tiek dalykines kompetencijas. Nors bendrojo ugdymo turinys programose pateikiamas gana reglamentuotai ir išlaikoma tradicinė dalykinė sistema, akivaizdu, kad pats dalykų turinys nėra savitikslis, kad jis turi padėti mokiniams ugdytis bendrąsias kompetencijas. Tikslaus, apibrėžto kompetencijų sąrašo nėra. Netgi tarptautiniu mastu kiekviena šalis sudaro kiek kitokį bendrųjų kompetencijų sąrašą, o mokyklos jį interpretuoja ir pritaiko savo mokiniams (Hipkins, 2006, 9 Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija (2005/0221(COD). Paprastai kaitos sąlygomis tėra išlaikoma tik esminė idėja – padėti mokiniams išmokti mokytis, įgyti asmeninę, socialinę, kultūrinę ir kitas kompetencijas, o kompetencijų pavadinimai ir jas sudarantys elementai – gebėjimai, nuostatos – išskiriami pagal tai, kas yra aktualu, svarbu mokiniams. Kaip matyti, ES kontekste svarbus vaidmuo tenka galutiniam rezultatui, t. y. vertinamas galutinis rezultatas – mokymosi pasiekimai. EKS struktūroje mokymosi pasiekimai apibrėžiami kaip visuma to, ką besimokantysis žino, supranta ir geba padaryti, baigęs mokymosi procesą. Mokymosi pasiekimai suskirstyti į tris grupes: žinios; gebėjimai; kompetencija. Tokiame kontekste sąvoka „kompetencija“ paprastai sietina su holistika ir suprantama kaip asmeninis potencialas ir turimomis galimybėmis pritaikyti kintamus ir tikslingus gebėjimus, remiantis žiniomis, patirtimi, vertybinėmis nuostatomis. Užsienio literatūroje kompetencijos sąvoka aiškinama dviem terminais, t. y. comptence ir competency. Analizuojant Dublino aprašus (JointQualityInitiative) matyti, kad pedagogo vaidmuo akcentuojamas keturiais aspektais (vaidmenimis): tarpasmeninis vaidmuo; pedagoginis vaidmuo; dėstomo dalyko bei mokymo metodų eksperto vaidmuo bei organizacinis vaidmuo. Taigi kompetentingas mokytojas visų pirma turi sukurti malonią darbo aplinką savo grupėje ir siekti pusiausvyros tarp vadovavimo ir patarimo, valdymo ir sekimo, koregavimo ir skatinimo. Svarbu, kad mokytojas padėtų mokiniams tapti nepriklausomais ir atsakingais asmenimis, kurie suvokia savo siekius ir galimybes, ypatingą dėmesį skirtų saugiai mokymosi ir darbo aplinkai, padėtų priimti sprendimus, stimuliuoti tobulėjimą. Be to, mokytojas turi padėti išmokti tam tikro dalyko ar profesijos, supažindinti su dalyko panaudojimo realiame gyvenime ir darbe būdus, padėti besimokantiems suvokti visuomenę, ko jie gali tikėtis atstovaudami savo profesiją. Be viso to mokytojas rūpinasi visais organizaciniais klausimais, susietais su mokymo praktika, mokymosi procesu mokykloje ir darbo vietoje. Sukuria savo mokiniams gerai organizuotą ir orientuotą mokymosi aplinką. Europiniame lygmenyje priimta, kad mokytojas didelį dėmesį skirtų ir savo mikro aplinkai – t. y. mokymo institucijai, kurioje moko. Šiame kontekste svarbu, kad mokytojas būtų įsitikinęs, jog jo darbas dera su kolegų darbu, taip pat jis, kaip komandos narys, turėtų siekti geros mokyklinės organizacijos funkcionavimo. Nuo mokytojo priklauso, ar bus sukurtas geras abipusis bendradarbiavimas ir geras mokyklos veiklos organizavimas, nepamirštant, kad ne mažiau svarbus jo vaidmuo yra ir siekiant gero mokyklos valdymo, vystymo ir tobulinimo. Antras lygmuo, kuriame tikslinga apibrėžti mokytojo kompetenciją, yra bendravimas su vaiko aplinka – tėvais, globėjais ir kt. Svarbu, kad būtų palaikomi ryšiai, jie būtų abipusiai. Tobulėjantis mokytojas dažnai lygiagrečiai laikomas kompetentingu. Mokytojui svarbu nuolat rūpintis asmeniniu ir profesiniu tobulėjimu, tai yra didelė asmeninė atsakomybė. Kompetentingas mokytojas turi žinoti, kas svarbiausia praktikoje, asmeninius standartus, vertybes ir 10 edukacinius požiūrius, stiprybes ir silpnybes, pritaikyti savo asmeninį tobulėjimą mokyklos strategijoje. Analizuojant užsienio autorių nuostatas, matyti, kad dažniausia išskiriama: a) gebėjimas panaudoti asmenines vidines galimybes išorinių galimybių kontekste; b) gebėjimas parodyti savo erudiciją, siekiant tikslo konkrečioje situacijoje; c) gebėjimas spręsti problemas ir jas įveikti; d) priklausomybė nuo individualių gyvenimo sąlygų, jų sąsajų su vystymusi; e) kompetencijų didėjimo nepertraukiamumas, nes begyvenant randasi naujų galimybių panaudoti ir vaikystėje ar paauglystėje neišvystytas kompetencijas (Joller-Graf, 2005; Joumady, Ris, 2005 ir kt.). Pagal K. Joller-Graf (2005), mokytojui priskiriamos šios kompetencijos:  Asmeninės – gebėjimas žinias apie save bei gebėjimus ir įgūdžius sieti su išorinėmis aplinkybėmis, kad būtų galima atsakingai veikti ir atskleisti naujas galimybes;  Socialinės – galimybė užmegzti santykius ir plėtoti naujas galimybes;  Dalyko (profesinės) – dėstomo dalyko žinių, gebėjimų panaudojimą naujoms galimybėms plėtoti galimybes (Joller-Graf, 2005). R. S. Jager (2003) teigimu, kompetencija – tai motyvuota paties individo sąveika su aplinka, implikuojanti kūno ir dvasios galias, kurios apima dalykines, metodines, socialines ir asmenines dimensijas. Lietuvoje kompetencijos sampratą pirmiausia apibrėžia Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (2011). Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2011). Taip pat gana aiškiai kompetencijos samprata paaiškinama Aiškinamajame kvalifikacijų sistemos terminų žodyne (2008). Aiškinamasis kvalifikacijų sistemos terminų žodynas (2008) kompetencijos sampratą aiškina gana išsamiai ir plačiai. Šiame žodyne pateikta kompetencijos samprata remiasi keletu kriterijų, Pirmiausiai, kompetencija apibūdinama kaip asmens gebėjimas naudojantis žiniomis, įgūdžiais, savybėmis ir patyrimu tam tikrą darbą. Kompetencija yra trijų tipų: funkcinė, pažintinė ir bendroji. Kompetenciją lemia mokymosi ar studijų metu įgytos žinios, gebėjimai, susidarytas požiūris ir vertinimas. Kompetencijos kokybiškumą veikia darbuotojo sukaupta veiklos patirtis. Profesinio rengimo metu įgyta kompetencija patvirtinama pažymėjimu, atestatu arba sertifikatu. Apibrėžtai platesnei veiklai arba profesijai reikalingos kompetencijos sudaro kvalifikaciją. Antra - gebėjimas pritaikyti žinias ir įgūdžius ir trečia, kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atlikti tam tikrą operaciją ar užduotį realioje ar imituojamoje veiklos situacijoje (Aiškinamasis kvalifikacijų sistemos terminų žodynas, 2008, p. 31). Lietuvių autoriams būdinga kompetencijų sampratą sieti su konkrečia problematika. Paprastai priimta, kad kompetencijos saistomos su profesinės veiklos pasauliu, nes padeda aiškiau 11 apibrėžti gamybinius pasiekimus (Lažackas, 2000, 2005; Anužienė, 2005). Tačiau vertinant žodžio etimologiją (manoma, kad žodis kompetencija yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio competere, reiškiančio „bendrai siekti, atitikti“), tampa akivaizdu, kad kompetencija – ne tik gamybai reikalingų techninių, gana ribotų žinių išmanymas. Svarbiausiu akcentu tampa tikslo siekimas, bendradarbiavimas siekiant užsibrėžto tikslo. Mokytojas tampa atsakingu už mokymosi visą gyvenimą nuostatų formavimąsi – mokyti tapatinama su mokytis ir atvirkščiai. Pagal P. Jucevičienę ir D. Lepaitę (2000) kompetencija – individo žinios, mokėjimai, įgūdžiai, požiūriai, asmeninės savybės bei vertybės, lemiančios jo kvalifikacijos raišką arba gebėjimą veikti. D. Penkauskienė (2010) pažymi, kad kompetencija gali būti apibrėžiama ir kaip tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas sugebėjimas atlikti užduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus. Kad „Kompetencija – efektyvios veiklos demonstravimas, sugebėjimas atlikti pateiktas užduotis realioje ar imituojamoje darbo situacijoje; gebėjimas pagal kvalifikaciją, žinias, įgūdžius gerai atlikti veiklą“ pabrėžia ir kiti lietuvių autoriai (Kučinskas, Kučinskienė, 2000, p. 205). Apibendrinant galima teigti, kad kompetencijos pagrindas – gabumai bei asmeninės savybės, iš jų kyla tam tikri gebėjimai ir žinios, o visa tai sąlygoja ir elgseną (žr. 1 pav.). 1 pav. Kompetencijos sandara Paveikslas sudarytas darbo autorės remiantis P. Jucevičiene, D. Lepaite (2000) Būtent iš turimų gabumų vystosi žinios, o asmeninės savybės lemia ir konkrečius gebėjimus, visa tai apibūdina profesijos mokytojo elgsena, kurią, kaip kompetencijos išraišką, mato mokiniai, jų tėvai, pedagogo darbo aplinka. Kompetencija reiškiasi tam tikrais dirbančio asmens veiklos rezultatais, gebėjimu atlikti reikiamus veiksmus, veiksmingai realizuoti asmenines pastangas bei Elgsena Žinios, gebėjimai Gabumai, asmeninės savybės 12 įgyti atitinkamą statusą visuomenėje (Žydžiūnaitė, 2000). Taigi kompetencijos sąvokos reikšmių gausa leidžia vertinti šį terminą kaip tam tikrų asmenybės sugebėjimų, žinių, veiklos ir teisės tai veiklai atlikti visumą. Šiam požiūriui pritaria ir P. Jucevičienė bei D. Lepaitė (2001) teigdamos, kad žinios, mokėjimai, įgūdžiai sąlygoja kvalifikacijos suteikimą, taip pat įvertinus gabumų, kurie veikia gebėjimų formavimąsi, svarba bei žmogaus vertybes ir asmenines savybes, sukuriama kompetencijos šerdis ir visuminis (holistinis) pobūdis. Jų manymu, kompetencija – tai žmogaus kvalifikacijos raiška arba gebėjimas veikti, sąlygotas individo žinių, mokėjimų, įgūdžių, požiūrių, asmenybės savybių bei vertybių. Vis dėl to tam tikrais atvejais kompetencija dar neatspindi kompetentingumo. Kompetencija ir kompetentingumas – S. Sanghi (2010) pateikdamas šių sąvokų tarpusavio sąveikos aspektus pabrėžia, kad competence yra suvokiama kaip darbo įgūdžių ir standartų pasiekimas, kai tuo tarpu competency nurodo elgesį, kuriuo visa tai pasiekiama. Taigi pirmasis terminas apibūdina tai, ką konkrečiai žmonės gali padaryti, remiasi įgūdžiais, kurie yra patenkinamai įvykdomi, kai antrasis susitelkia ties tuo, kaip būtent žmonės tai daro ir remiasi elgesio pritaikymu kompetentingam atlikimui. Lietuvių autoriai, kalbėdami apie kompetenciją ir kompetetingumą akcentuoja veiklą. Sakykime K. Pukelis (2009) pažymi, kad kompetentingumas yra „

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 15166 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Turinys
  • ĮVADAS 4
  • 1. MOKYTOJO PROFESIJOS KOMPETENCIJOS SAMPRATA YPATUMAI IR
  • PLĖTROS TENDENCIJOS 8
  • 1.1. Mokytojo kompetencijos struktūra . 8
  • 1.2. Pedagogo profesijos kompetencijų lygmenys 14
  • 1.3. Pedagogo profesijos kompetencijų tobulinimo aktualijos 28
  • 2. MOKYTOJO PROFESIJOS KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS IR TOBULINIMO(SI)
  • POREIKIO TYRIMAS 33
  • 2.1. Tyrimo metodika ir organizavimas.. 33
  • 2.2. Respondentų socialinė – demografinė charakteristika .. 36
  • 3. MOKYTOJŲ KOMPETENCIJOS TYRIMAS .. 39
  • 3.1. Turimų mokytojų kompetencijų įsivertinimas .. 39
  • 3.2. Mokytojų kompetencijų tobulinimo situacija . 41
  • 3.3. Mokytojų kompetencijų tobulinimo sunkumai bei problemos .. 47
  • IŠVADOS . 57
  • REKOMENDACIJOS . 59
  • LITERATŪRA . 60
  • SUMMARY . 64
  • PRIEDAI .. 65

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
PDF dokumentas (.pdf)
Apimtis
70 psl., (15166 ž.)
Darbo duomenys
  • Pedagogikos magistro darbas
  • 70 psl., (15166 ž.)
  • PDF dokumentas 2 MB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį magistro darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt