Papildomo gamtamokslio ugdymo turinys ir darbo formos šiuolaikinėje bendrojo lavinimo mokykloje

2006
Įvadas
Dabartiniu metu gamtamokslio ugdymo problematika tapo itin aktualia nuo 2000m. Daugelyje pasaulio šalių vyko tarptautinės konferencijos ir simpoziumai skirti būtent gamtamokslio ugdymo problematikai.
Viena reikšmingiausių gamtamokslinio ugdymo sričių yra papildomas gamtamokslinis ugdymas, kurio paskirtis ypatingai didelis mokinių pasirinkimo galimybės. Dauguma autorių sutinka, kad papildomas gamtamokslinis ugdymas yra ypač svarbus visos švietimo sistemos komponentas, suteikiantis galimybę kaip įmanoma plačiau ir giliau pažinti bei suvokti mus supančią aplinką.
Gamtamokslio ugdymo sistemoj labai sverbią vietą užima ekologinis, aplinkosauginis bei sveikos gyvensenos mokymas. Mokantis šių dalykų ugdosi gebėjimai ir vertybės bei nuostatos ir, žinoma, įgyjama daug vertingų žinių.Gamtamoksliniame ugdyme labai svarbu ir begalo naudinga yra tai, kad vaikai gali patirti pažinimo džiaugsmą, išmoksta dalyvauti sprendžiant įvairias gamtos problemas ir patys gali atsakingai priimti sprendimus. Taip yra ugdomos vertybinės vaikų nuostatos įgalinančios juos tapti brandžiomis asmenybėmis.
Dabartinėje Lietuvos Švietimo sistemoje yra išskiriamos 3 pagrindinės papildomo ugdymo kryptys:
1. Formalusis Gamtamokslinis Ugdymas – tai jaunųjų gamtininkų, agrobiologinės stotys, ekologinio monotoringo stotys, aplinkos tyrimų centrai, jaunųjų gamtininkų centrai.
2. Neformalusis Gamtamokslinis Ugdymas – gamtininkų būreliai, įvairios gamtos mylėtojų organizacijos, klubai centrai, kurie yra įsteigti visuomeniniais pagrindais, t.y.,užmokyklinė pusiau visuomeninė, pusiau valstybinė papildomo gamtamokslio ugdymo forma.
3. Informalusis Gamtamokslinis Ugdymas – tai visa žiniasklaida rašanti, rodanti apie gamtą, t.y.- laikrasčiai, televizija, radijas, internetas, įvairios akcijos, parodos, talkos.
EKOLOGINIS UGDYMAS
Ekоlogija (graikiškai oikos - namas, būstinė, tėvynė + logos - kalba, sąvoka, mokslas, mintis, apibrėžimas, santykis) - mokslas, tiriantis organizmų santykius su gyvenamąja aplinka (įskaitant tokius fizinius faktorius kaip klimatas, geografinės sąlygos), gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką.
Ekologinis ugdymas – neatsiejamas nuo tiesioginio domėjimosi gamta, gyvūnijos ir augalijos globa, gyvūnijos aplinkos saugojimu. Jokie aplinkosauginiai ar gamtosauginiai įstatymai negali išspręst ekologinių problemų, jei žmonių ekologinė kultūra yra labai žemo lygio. Ypatingai svaru, kad mokykloje nuo pat mažens būtų diegiami ekologinės kultūros prademenys bei formuojama ekologinė vaikų sąmonė.
Ekologinis ugdymas jau pradinėse mokykloje suteikia vaikams galimybę geriau suvokti žmogų kaip biologinę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!