Pilietinio ugdymo reikšmė bendrojo lavinimo mokykloje

Globalus demokratijos stiprėjimas per paskutinį XX amžiaus ketvirtį sukėlė naują pasaulinę domėjimosi pilietiniu ugdymu bangą. Svarbiausia, postkomunistinių šalių vadovai suprato, kad tolydi autentiškos demokratijos plėtra priklauso, iš dalies, nuo kompetentingų ir pasišventusių piliečių ugdymą. Piliečių, žinančių, kas yra demokratija, ką daryti kad ji būtų, kuo ji yra gera ar bent jau geresnė už alternatyvių politinių sistemų tipus.
padeda mokiniams įsisąmoninti, kad demokratijos kūrimas šeimoje, bendruomenėje, tautoje, valstybėje, pasaulyje – tai asmeninė kiekvieno iš mūsų užduotis, rūpestis ir atsakomybė. Kartu puoselėjama tautinė savigarba bei pagarba pagrindinėms demokratinėms vertybėms: žmogaus orumui, laisvei, lygybei, teisingumui ir teisėtumui, tolerancijai, solidarumui. Tad mokykloje būtina sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis vidinį poreikį aktyviai veikti, ugdytis gebėjimą analizuoti kultūrinę, etninę, politinę, socialinę įvairovę bei dėl jos galinčius kilti konfliktus, ieškoti taikaus šių konfliktų sprendimo būdų; gebėjimą laisvai ir sąmoningai spręsti, vertinti ir apsispręsti atviroje, pliuralistinėje visuomenėje.
Bendrojo lavinimo kontekste pilietinis ugdymas suprantamas kaip sudėtinė, integrali vaikų ir jaunimo socialinio ugdymo dalis atliepianti Europines švietimo demokratiniam pilietiškumui dimensijas .
paties pažinimą, praktinę patirtį šeimoje ir bendruomenėje, vertybinių nuostatų bei gebėjimų.
Tikslas: išsiaiškinti pilietinio ugdymo reikšmę bendrojo lavinimo mokykloje.
1. Aptarti antikines pilietinio ugdymo tradicijas.
2. Apžvelgti pilietiškumo ugdymo istoriją Lietuvoje.
3. Aptarti patriotinio ugdymo sampratą.
4. Apžvelgti neformalųjį ir integruotą pilietinį ugdymą Lietuvoje.
1. ANTIKINĖS PILIETINIO UGDYMO TRADICIJOS
Pilietinio ugdymo sąvoka yra viena iš prieštaringiausių bet kurios socialinės teorijos kategorijų, kadangi neišvengiamai kyla pilietinio paklusnumo ir apskritai piliečio ir valstybės santykio problema. Ko siekia valstybė ugdydama pilietį? Kai ji sako, kad būtina ugdyti kritiškai mąstantį pilietį, ar tikisi sulaukti kritiškai jos atžvilgiu nusiteikusio subjekto samprotavimų apie būtiną ir neišvengiamą kiekvieno asmens opoziciją kiekvienai valdžiai? Ar ji pasirengusi toleruoti idėjas apie būtiną distanciją tarp piliečio ir valdžios, apie piliečio ir valdžios susitapatinimo pavojų, apie tai, kad kiekviena valdžia iš esmės yra jėga, varžanti individo laisvę? Kaip jai patinka tokio pobūdžio svarstymai, kad valdžia visada reiškia daugumos valdomą mažumą ir kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!