Neformaliojo meninio ugdymo ypatumai bendrojo lavinimo mokykloje

Mokykla yra bendruomenės gyvenimo forma, todėl bendruomenei rūpintys socialiniai, doroviniai, visuomeniniai, bendruomeniniai elementai turi būti įgyjami ne kaip žinios, o per gyvenimo patirtį. Mokyklos pareiga - ugdyti asmenybę, lavinti jos bendruosius gebėjimus, ugdyti vertybių sistemą siejant su gyvenimo realybe, su tikru gyvenimu. Todėl mokytojai ieško būdų, kaip pakreipti mokyklos darbą asmenybės galių visapusiškos plėtotės linkme, lavinti mokinio gebėjimus, puoselėti humanistinių asmens vertybių sistemą. Siekiant šio tikslo ugdymo turinį mokykloje stengiamasi glaudžiai sieti su mokinių gyvenimiškąja patirtimi, interesais, praktinio gyvenimo kontekstu.
Papildomo ugdymo problemų, jam adresuojamų funkcijų nagrinėjimas nėra naujas reiškinys. Ir tai suprantama. Juk papildomo ugdymo metu galima įgyvendinti daug reikalingų ir į formalius rėmus netelpančių ugdymo uždavinių – užimti moksleivius po pamokų, apsaugant juos nuo nepageidaujamos įtakos gatvėje, suteikti jiems papildomų žinių ir įgūdžių, įtraukti į visuomenei svarbių problemų sprendimą ir kt.
Kai kuriuos bendrus papildomo ugdymo turinio, formų bruožus galima rasti ir tarpukario Lietuvos ir sovietmečio, taip pat ir dabarties mokykloje. Tačiau apskritai turbūt nekvestionuotinas faktas, kad papildomas ugdymas yra socialiniu požiūriu kontekstualus dalykas. Pavyzdžiui, tarpukario Lietuvoje didelis dėmesys skirtas patriotizmo ugdymui, o sovietinė mokykla daugiausia bandė lipdyti tarybinius žmones. Pastaruoju metu pedagogai, švietimo specialistai ir organizatoriai dažnai kelia klausimą, kaip galima efektyviau plėtoti papildomą ugdymą ne tik kaip dalykinių žinių suteikimo priemonę, bet taip pat - ir būdą, kaip spręsti aktualias dabarties problemas. Papildomo ugdymo koncepcijos apmate pagrįstai teigiama, kad papildomas ugdymas iki šiol neretai susiaurinamas iki būrelinės veiklos supratimo. Tame pačiame dokumente teigiama, kad tikslai daug platesni, pavyzdžiui, ugdyti demokratišką, socialų, savarankišką, kūrybišką vaiką, paruošti jį pilietiškai aktyviam gyvenimui.
Meninio ugdymo sistema aprėpia tiek formalų meninį ugdymą mokykloje, pagrįstą specialiomis ugdymo programomis, tiek neformalų, papildomą ugdymą, su kuriuo savo veiklą sieja įvairūs estetinės paskirties būreliai, klubai, studijos.Tačiau bet kurioje srityje menas yra visų pirma vertybių kūrimo, perteikimo ir išgyvenimo sritis. Meno kūrinio suvokimą galėtume apibūdinti kaip sociokultūrinių vertybių išgyvenimą....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!