Neformalioji meninio ugdymo veikla bendrojo lavinimo mokykloje

Mokyklos pareiga - ugdyti asmenybę, lavinti jos bendruosius gebėjimus, ugdyti vertybių sistemą siejant su gyvenimo realybe, todėl mokytojai ieško būdų, kaip pakreipti mokyklos darbą visapusiškos asmenybės plėtotės linkme, lavinti mokinio gebėjimus, puoselėti humanistinių asmens vertybių sistemą. Menų (dailės, dramos, muzikos, šokių) mokytojas turi ieškoti tokių mokymo organizavimo formų, metodų, kurie žadintų mokinio kūrybą, skatintų atradimo džiaugsmą, atitiktų jo amžiaus tarpsnius, interesus, poreikius, galimybes, leistų mokinį geriau pažinti.
Ypatingai svarbu ugdyti demokratišką, socialų, savarankišką, kūrybišką vaiką, paruošti jį pilietiškai aktyviam gyvenimui, todėl meninio ugdymo svarba itin padidėja kuriant intelektualią, kompetentingą ir kūrybingą žinių visuomenę. Šiuolaikinėje visuomenėje itin reikalingi tampa savęs ir kitų pažinimo bei savikontrolės įgūdžiai, gebėjimai prisitaikyti ir gerbti kitokį (dažnai skirtingą) mąstymo, darbo ir gyvenimo būdą, todėl menas gali iš esmės padidinti kiekvieno žmogaus dalyvavimo įvairiose veiklos srityse galimybes.
Ypač svarbi sąveika tarp bendrojo ir papildomojo, formaliojo bei neformaliojo meninio ugdymo. Papildomo ugdymo metu galima įgyvendinti daug reikalingų ir į formalius rėmus netelpančių ugdymo uždavinių. Vienas iš jų – užimti moksleivius po pamokų, apsaugant juos nuo nepageidaujamos įtakos gatvėje, suteikti jiems papildomų žinių ir įgūdžių, įtraukti į visuomenei svarbių problemų sprendimą ir kt. Tai pati geriausia nepageidautinos moksleivių veiklos prevencija. Įvairūs socialiniai uždaviniai gali būti sėkmingai sprendžiami įtraukiant vaikus į meninę kūrybą, pasiūlant jų galimybes atitinkančią kūrybinę veiklą.
Taigi, meninis ugdymas yra labai aktualus, nes teikia daug naudos besivystančiam ugdytiniui: skatina pasitikėjimą savimi, sudomina dalyku per asmeninį stebėjimą ir patyrimą, todėl reikia siekti visokeriopos meninio ugdymo plėtros. Apie meninio ugdymo reikšmę ugdymo procese rašė S. Dapkienė, P. Gudynas, J. Gumbytė – Mačiulskienė, Ž. Jackūnas, E. Jensen, D. Šiaulytienė. Dramos teikiama nauda domėjosi Ž. Dargytė, J. Grigaitienė, J. Kazlauskienė, E. Savukynaitė. Dailės srityje raikšmingų darbų parašė A. Grabauskienė, J. Morkytė, R. Matlašaitienė, R. Vismantienė. Apie muzikinį lavinimą rašė A. Girdzijauskas, J. Kievišas, Z. Jakštonienė, A. Bagdonienė. Šokio menu domėjosi J. Kievišas, R. Gaučaitė,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!