Papildomojo ugdymo situacija ir perspektyvos pradžios mokykloje

Lietuvoje viena didžiausių problemų – vaikų ir jaunimo užimtumas, racionalus jų laisvalaikio organizavimas.
Vaikas – savarankiškos ir veiklios prigimties žmogus. Mokymo ir auklėjimo procese neišnaudojami daugelio mokinių savarankiškumo rezervai. Laisvalaikis yra itin palankus metas atsiskleisti jo savarankiškumui. Jau pirmoje klasėje mokytojas turi susidaryti tokias sąlygas, kad popamokinėje veikloje pasireikštų vaikų aktyvumas, savarankiškumas bei iniciatyva.
Papildomas ugdymas suprantamas kaip permanentinis, skirtas vaiko socializacijai, kūrybiškumui bei įvairiapusių gebėjimų, laisvalaikio kultūros plėtotei. Visi papildomojo ugdymo užsiėmimai turi padėti vaikui maksimaliai išskleisti individualias kūrybos galias ir gebėjimus, patenkindami jo prigimties reikmes, saviraiškos, meilės ir pagarbos, prasmės, kūrybos, tvarkos ir darnos poreikius.
Išanalizavus mokslinę literatūrą galima teigti, kad mokinių papildomasis ugdymas, laisvalaikio organizavimas, savarankiškas laisvalaikis yra labai plati problema. Ji turėtų dominti tėvus, pedagogues, mokslininkus, socialinius darbuotojus. Todėl šia problema daug rašyta I. Ramaneckienės, N. Grinevičienės, A. Paulavičiūtės, S. Dapkienės darbuose.
Tikslas – atskleisti papildomojo ugdymo situaciją ir perspektyvas pradžios mokykloje.
Papildomojo ugdymo situacija , remiantis įvairių šaltinių duomenimis, nėra tokia, kokios tikėtasi perorganizuojant užmokyklinius ir užklasinius darbus į formalųjį, neformalųjį ir informalųjį papildomąjį ugdymą. Dauguma mokytojų yra gana abejingi mokinių laisvalaikio problemoms. Kai kurie mokytojai pripažįsta, kad mokykloje turi būti organizuojamas mokinių papildomas ugdymas, už kurį būtų mokama, likusieji mano, kad vaikų laisvalaikis – tėvų problema. Daugumos mokytojų nuomone, organizuoti popamokinę veiklą reikia perduoti kitoms institucijoms, kadangi tai yra labai didelis papildomas krūvis, be to nėra reikiamos bazės, nei specialistų, galinčių plėtoti tokią veiklą. Deja, turime pripažinti, kad vaikų poreikiai tenkinami nepilnai. Viena priežastis yra dalies siūlomos veiklos ir programų nepatrauklumas, nepritaikymas prie vaikų pomėgių, rengėjų kūrybiškumo stoka.
Remiantis švietimo inspekcijų patikrinimo duomenimis galima teigti, kad vidutinis moksleivių skaičius papildomojo ugdymo grupėse tiesiogiai priklauso nuo mokyklos dydžio. Papildomojo ugdymo grupės gana didelės - nuo 9 iki 35 moksleivių. Kaimo pradinių mokyklų papildomojo ugdymo grupėse yra vidutiniškai po 9-15 moksleivių. Daugiausia moksleivių lanko meninio ugdymo (muzikos, šokio, poezijos, dramos) krypties būrelius....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!