Lietuvos ir Suomijos socialinio ugdymo turinio ir ugdomų kompetencijų lyginamoji analizė

Lietuva (socialinė kompetencija)

Suomija (aš ir bendruomenė)

Ją sudaro šios tarpusavyje glaudžiai

susijusios ugdymo sritys:

• vaiko santykis

su pačiu savimi (savivoka, savivertė ir

saviugda),

• santykiai su bendraamžiais,

santykiai su suaugusiaisiais (šeimos

nariais, globėjais, priešmokyklinio ugdymo

pedagogu ir kitais mokytojais) ir

• santykiai su gamtine, socialine, kultūrine aplinka.

Siektina, kad vaikas baigęs priešmokyklinę ugdymo programą:

1. turėtų supratimą apie save kaip asmenį, pasižymintį unikaliomis savybėmis, suvoktų, kad augdamas jis keičiasi ir tobulėja;

2. tinkamai bendrautų ir bendradarbiautų su kitais: atpažintų savo paties ir kitų emocijas, tinkamai jas reikštų, ugdytųsi asmeninę atsakomybę, kantrybę ir tvarkos palaikymo įgūdžius;

3. mokėtų elgtis artimiausioje aplinkoje, šeimoje, grupėje, su draugais ir suaugusiaisiais, gerbtų kitų žmonių jausmus, toleruotų jų pomėgius, gebėjimus, įpročius, charakterio savybes, išvaizdos ar elgesio skirtybes ir panašiai;

4. laikytųsi tam tikrų socialinio gyvenimo taisyklių (elgesio taisyklių viešosiose

vietose, gamtoje ir kt.) ir tradicijų, pareigų grupėje, šeimoje;

1. ugdytųsi tautinį ir kultūrinį tapatumą,

pilietiškumą, domėtųsi kitomis kultūromis

ir jas gerbtų.

Priešmokyklinio ugdymo vaidmuo yra stiprinti vaikų gebėjimą suprasti ir veikti visuomenės įvairovėje. Skatinamas vaikų susidomėjimas socialinėmis problemomis.

Pažintis su vietos bendruomenės papročiais, religijomis ir vertybėmis, padeda ugdyti vaikų santykį su kultūrine, socialine bei gamtine aplinka.