Lietuvos ir Japonijos švietimo politikos lyginamoji analizė

Kiekviena visuomenė susideda iš daugybės institucijų. Sociologai išskiria kelias pagrindines: šeima, švietimas, religija, valdžia, jos teisinė sistema ir kt. Visos institucijos yra gana savarankiškos, bet tuo pačiu metu jos visos yra susijusios viena su kita, o visas jas sieja žmonės, turintys nusistovėjusias tradicijas, kultūrą, elgesio normas ir moralę.
Kiekviena šalis yra skirtinga, todėl ir švietimo politika pasižymi tam tikromis politinėmis charakteristikomis. Švietimas paprastai remiasi vertybėmis, būdingomis tam tikrai visuomenei. Švietimo politika yra tik viena iš viešosios politikos sudedamųjų dalių, ji siejasi su kitais sektoriais ir negali būti įgyvendinama tiesmukiškai.
Darbo tikslas – palyginti Lietuvos ir Japonijos švietimo politiką.
Darbo uždaviniai:
1. Atskleisti švietimo politikos esmę;
2. Paanalizuoti Lietuvos ir Japonijos švietimo politikos panašumus ir skirtumus.
Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, teisinių dokumentų analizė, lyginamoji analizė.
1. Švietimo politikos samprata
Valdžios institucija kuria, priima ir įgyvendina įstatymus, padeda visuomenės nariams tenkinti saugumo poreikius. Visą gyvenimą kiekvienas esame susijęs su vyriausybe, kaip valdžios institucijos valdytoja. Ši institucija yra labia svarbi, nes įstatymais reguliuoja kitų institucijų (ir švietimo) veiklą. Vyriausybė atlieka 3 pagrindines funkcijas:
1. Palaiko tvarką šalies viduje ir iš išorės.
2. Nustato prioritetus.
3. Sprendžia konfliktus, kylančius tarp kitų institucijų arba jų viduje.
Politika atsiranda ten, kur žmonės, turintys skirting interesų, gyvena ir veikia kartu, norėdami derinti savus ir grupinius interesus. Šia prasme galima kalbėti apie įvairių lygių politiką: šeimos, švietimo ar mokyklos, vietos bendruomenės, partijos, valstybės politiką (Dienys ir kt., 2008).
Švietimas – pagrindinė ugdymo funkcija, tenkinanti individo ir visuomenės informacinius poreikius. (Jovaiša, 1993)
Politika – valstybės valdymo menas, valstybinių reikalų tvarkymo teorija ir praktika; dalyvavimas valstybės valdyme, valstybės veiklos formų, uždavinių, turinio nustatymas; visuomeninė veikla, sauganti socialinius interesus. (Leonavičius, 1993).
G. Vitkus (2001) politiką apibrėžia kaip bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veiklą. Politologija suvokiama kaip mokslas, padedantis nustatyti,kaip organizuojamas gyvenimas valstybėje, kaip derinami piliečių interesai, kaip priimami politiniai sprendimai ir kas atsakingas už jų vykdymą.
Švietimo politika turi panašią bendrą prasmę, kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!