Ikimokyklinio ugdymo švietimo sistemų lyginamoji analizė: 1918-1940 metais ir 1990-2003 metais

1. 1918-1940 m. apžvalga: …………………………….………5
2. 1990-2003 m. apžvalga:……………………………………..6
III. Pedagogai:
1. 1918-1940 m. laikotarpio pedagogai,
jų išsilavinimas ir kvalifikacijos kėlimas………..………9
2. 1990-2003 m. laikotarpio pedagogai,
jų išsilavinimas ir kvalifikacijos kėlimas………………10
IV. Ugdymo turinys metodai ir priemonės:
1. 1918-1940 m. analizė………………………………………11
2. 1990-2003 m. analizė…………………………….…………14
V. 1918-1940 m. ir 1990-2003 m. ikimokyklinio
ugdymo sistemų panašumai ir skirtumai………..….……16
“ Žmonių švietimas – tai mūsų gyvybės ir ateities klausimas ”, - skelbė pirmasis nepriklausomos Lietuvos švietimo ministras J. Yčas.
1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę valstybės vado-vai, rūpindamiesi mūsų krašto reikalais ir žmonių gyvenimo gerinimu, naudojosi užsienio pavyzdžiais, patirtimi ir metodais. Didelės ir kryptingos pastangos turėjo įtakos valstybės nuostatos švietimo atžvilgiu kaitai[14,p.56]. Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje, iškovojus nepriklausomybę, atsirado galimybė demokratiškais pagrindais pertvarkyti švietimo sistemą, tobulinti mokymą, kurti mokyklų tinklą, rengti pedagogus. Ypač svarbu buvo perimti geriausią užsienio šalių pedagoginę patirtį. Tam tikslui pirmiausia reikėjo smulkiai išstudijuoti Vakarų Europos, Skandinavijos ir kitų išsivysčiusių pasaulio šalių švietimo sistemas ir atlikti lygina-mąją analizę. Paskelbus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę tokios studijos ir tyrimai turėjo sudaryti šalies švietimo reformos pagrindą [2, p.31].
1918 lapkričio 11 d. įkurta Švietimo ministerija. Vykdant pirmąją švietimo reformą ir ieškant būdų, kaip reformuoti savą mokyklą, buvo laikomasi pedagogi-nės bendruomenės ir prezidento A. Smetonos nuostatos: “Turėti savo(lietuvišką), nors ir netobulą pedagoginę sistemą, negu svetimą tobulą”, nes ji turi būti susieta su tautos gyvenimo sąlygomis ir uždaviniais. 1918–1925 m. buvo pats sudėtingiau-sias Lietuvos švietimo raidos laikotarpis. Tuo metu buvo dedami tautinės švietimo sistemos pagrindai, sparčioje visuomenės kaitoje išlaikant savitumą, atliepiant krašto ir tautos siekius, neatsiliekant nuo Europos švietimo tradicijų [1, p.27 - 28].
1922 m. Konstitucija suteikia teises ugdyti bažnyčiai, įtvirtindama privalomą religinį mokymą. Religinės organizacijos gavo teisę laisvai steigti mokyklas ir kitas auklėjimo įstaigas. Valstybės vykdomą švietimo politiką galėjo propaguoti ne tik savivaldybės švietimo komisijos, bet ir tikybos organizacijos [14, p.58].
1938 m. priimtoje Konstitucijoje akcentuojamas šeimos vaidmuo. “Tvirta šei-ma yra Valstybės tvirtumo pamatas”. Teigiama, kad auklėjimo ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!