Mokinių savarankiško darbo formos, planavimas ir kontrolė. Popamokinės veiklos turinys, jos organizavimas

Įvairiose mokymo teorijose pagrindinis dėmesys svarbiausiam mokymo proceso komponentui – mokiniui, jo vaidmeniui įgyjant žinias, mokėjimus ir įgūdžius, vis labiau akcentuojama mokinių savarankiškos veiklos svarba. Kai kurie psichologai mokinių savarankiškumą mokomojoje veikloje laiko jų proto išsivystymo bei mokslumo rodikliu. Savarankiškumas yra vienas iš svarbiausių mokyklos ugdymo tikslų.
Šiame darbe stengiausi glaudžiai aptarti savarankiško darbo formas atskiromis potemėmis, kaip jas reikėtų planuoti ir kontroliuoti. Kaip mokytojas turėti įsitraukti į mokinių savarankišką veiklą ar likti tik stebėtoju, parenkančiu atitinkamas veiklas.
Mokinių popamokinė veikla yra mokymo proceso tąsa ir papildymas, tai ir nepamokinės veiklos negalima palikti savieigai. Patys mokiniai nesugebės suorganizuoti savo laisvalaikio taip, kad jis būtų naudingas ir prasmingas. Todėl, mokytojas yra atsakingas už kūrybingą, įdomią ir naudingą popamokinę veiklą, kurią jis gali paįvairinti.
Trumpai apžvelgiau popamokinės veiklos turinį, veiklos formas, bei kaip turėtų būti organizuojama mokinių popamokinė veikla, kad tai skatintų mokinių savarankiškumą, ugdyti atsakomybės jausmą, ugdytų pačią asmenybę, praplėstų mokinių akiratį, nes pamokų metu mokiniai gauna siaurą žinių, tuo labiau praktinės patirties bagažą. Popamokinė veikla skatina mokinius domėti, suteikia daugiau saviveiklos ir patyrimo.
Labai svarbus mokymo uždavinys yra ugdyti mokinių savarankiškumą, nuo kurio priklauso įgytų žinių tvirtumas. Mokinys gali atlikti užduotį daugiau ar mažiau savarankiškai. Kuo didesnį žingsnį nuo žinomo prie nežinomo reikia žengti, tuo daugiau reikia savarankiškumo ir tuo sunkesnis darbas.
Išskiriami dvi mokymosi veiklos reproduktyvinė ir produktyvinė. Reproduktyvinei (atgaminamajai) veiklai būdinga užduotis pagal pavyzdį, - tuomet mokinių savarankiškumas ribotas. Veikla yra produktyvinė (kūrybinė), kai atliekamas darbas kuo nors skiriasi nuo duotojo pavyzdžio. Pirmoji kūrybiškumo pakopa – kai mokinys derina jau žinomus būdus, antroji – kai pats atranda naują būdą problemai išspręsti.
1. Būtinos pradinės žinios, mokėjimai, įgūdžiai;
2. Mokytojo užduotis;
3. Tam tikras laikas užduočiai atlikti;
4. Užduotis atliekama mokytojui nedalyvaujant;
5. Aktyvi mokinio protinė veikla;
6. Mokinys stengiasi savarankiškai susidoroti su iškilusiais sunkumais;
7. Atliktas darbas kontroliuojamas.
Kartais akcentuojama užduoties atlikimo forma: raštu arba žodžiu. Savarankiškas darbas turėtų būti nevertinamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!