2010-2012 m. švietimo reformos įtaka darbuotojų kaitai ir jos vertinimas

Tarptautinė patirtis rodo, kad integrali žmogiškųjų išteklių vystymo politika yra ekonominio ir socia­linio vystymosi variklis.
Tiek empiriniame, tiek teoriniame lygmenyse yra daug teiginių, patvirtinančių išsilavinimo ir žmogiškųjų išteklių vystymo svarbą, į kuriuos turėtų atsižvelgti vyriausybės, siekiančios ekonominės pažangos ir žmogaus vystymosi.
Antra vertus, jaunimo ii suaugusiųjų švietimo plėtra ir tobulinimas žymiai svarbesni patiems žmonėms ir visuomenei nei vyriausybėms.
Darbo objektas- 2010-2012 m.švietimo reformos įtaka darbuotojų kaitai ir jos vertinimas.
Darbo tikslas- nustatyti švietimo reformos įtaka darbuotojų kaitai Vilniaus pedagoginio universiteto, fizikos ir taikomosios kompiuterijos fakultete.
Darbo metodai: sisteminė ir loginė analizė, statistinė analizė.
Esminiai veiksniai, lemiantys sprendimų priėmimo ir švietimo planavimo procesus besivystančiose šalyse, kaip teigia Ž.Hallan (2012), yra demografinės ten­dencijos, kultūros bruožai, mokslinis-techninis progresas ir ekonominės perspektyvos. Demografinė Suvienytųjų Nacijų Mokslo organizacijos prognozė yra tokia: per kiekvienus penkerius metus gyventojų skaičius Žemėje padidės mažiau nei 1% (2016); tai akivaizdus demografinis šuolis, kuris atsilieps išsivysčiusioms šalims; gyventojų skaičiaus augimo tempai pagilins skirtumą tarp Pietų pusrutulio šalių, o tai pareikalaus ekonominių ir politinių galimybių perskirstymo.
Švietimo srityje besivystančiose šalyse merginos ir moterys reikalauja savo teisių, siekiama visuotinio bazinio išsilavinimo, jauni žmonės nori būti gerai pasirengę darbui, suaugusiems reikalingas perkvalifikavimas.
Šio šimtmečio pabaigoje prognozuojamas urbanizacijos padidėjimas: Afrikoje iki 42.2%, Lotynų Amerikoje- 68.9%, Azijoje- 37.5% (2016). Tokiam žmonių antplūdžiui bus reikalingos darbo vietos, daug dėmesio teks skirti profesiniam parengimui ir perkvalifikavimui. Todėl žmogiškųjų išteklių vystymas šiandien pasau­lyje svarbesnis nei bet kada daug didesniam šalių skaičiui.
Besivystančių šalių vyriausybes jaudina urbanizacijos problemos, kurių pasekmės negrįžtamos. Prognozuojama, jog amžiaus pabaigoje urbanizacija apims daugiau nei pusę žemės rutulio ir kai kur taps nekontroliuojama.
Miestų gyvenimo tyrimai dažniausiai apsiriboja struktūrų ir funkcijų analize bei adaptacijos mieste formų paieška. Vyriausybė mažai domisi prigimtimi socialiai nuskriaustos visuomenės dalies, taip ir tais, kurie kuria originalias valdymo ir organizavimo formas. Švietimui tenka rūpintis ir migrantų problemomis. Švietimo paskirtis - išsaugoti paveldėtą kultūrą ir perduoti ją. Tačiau šiandien atsirado naujos techninės kultūrinių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!