Ekonominiai švietimo sistemos pertvarkos aspektai jų samprata ir tobulinimas

Darbo aktualumas. 1991 m. Rytų ir Centrinėje Europoje, žlugus komunistiniam režimui, prasidėjo socialiniai virsmai. Juos lydėjo įvairus pokyčiai krizės; ryškėjo naujų iniciatyvų būtinybė.
Iškilo tolesnio buvusių socialistinių valstybių vystymosi problema.
Tarptautinė patirtis rodo, kad integrali žmogiškųjų išteklių vystymo politika yra ekonominio ir socia­linio vystymosi variklis.
Tiek empiriniame, tiek teoriniame lygmenyse yra daug teiginių, patvirtinančių išsilavinimo ir žmogiškųjų išteklių vystymo svarbą, į kuriuos turėtų atsižvelgti vyriausybės, siekiančios ekonominės pažangos ir žmogaus vystymosi.
Antra vertus, jaunimo ii suaugusiųjų švietimo plėtra ir tobulinimas žymiai svarbesni patiems žmonėms ir visuomenei nei vyriausybėms.
Darbo objektas- ekonominiai švietimo sistemos pertvarkos aspektai jų samprata ir tobulinimas.
Darbo tikslas- nustatyti švietimo sistemos ekonominius prioritetus ir atlikti jų įgyvendinimo įvertinama.
Darbo metodai:sisteminė ir loginė analizė, statistinė analizė.
1.1. Švietimo vystymo tendencijos ir problemos
Švietimo įstatymo nuostatose nėra aiškių švietimo finansavimo naštos pasidalinimo tarp valstybės ir piliečių bei tarp atskirų švietimo valdymo institucijų principų:
Valstybės finansiniai įsipareigojimai švietimo srityje nėra tiksliai apibrėžti:
1) Mokymas pagal ugdymo programas yra nemokamas (str.72/2), bet įstatyme nėra įvardijama, kokias švietimo paslaugas apima sąvoka ugdymo programa, tad neaišku, kas yra nemokama (str. 2). Jei sąvokos “mokymo lėšos” ir “ugdymo programa” finansine prasme nesiskiria, tai tada negalima teigti, kad pagal vidurinio ugdymo ir pagrindinio profesinio mokymo programas mokslas yra nemokamas. (str.72/2 prieštarauja 72/ 4, 5).
2) Mokiniai, besimokantys pagal vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas, aprūpinami vadovėliais iš mokyklos fondų dalinai, bet nenurodoma, kokią dalį finansuoja valstybė ir kas finansuoja kitą dalį. Vadovėliais aprūpinama įvertinus socialinę padėtį, nors neaišku, kas vertins ir kas finansuos šią socialinę lengvatą. (str. 72/5).
3) Neformaliojo vaikų švietimų programų įgyvendinimą finansuoja mokyklos steigėjas ir mokiniai bei remėjai teisės aktų nustatyta tvarka (str.69/4), bet kitame straipsnyje teigiama, kad neformaliojo švietimo programos remiamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Vyriausybės nustatyta tvarka (str. 69/7). Dar toliau nurodoma, kad užmokesčio dydį už neformalųjį švietimą nustato steigėjas (str.72/10).
Mokykloms, kurių steigėjai kiriasi, yra taikomi skirtingi finansavimo principai:
i. “Mokinio krepšelio” principas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!