Lietuvos švietimo sistemos trūkumai iš mokinių ir studentų pozicijos

 LIETUVOS ŠVIETIMO SISTEMOS TRŪKUMAI IŠ MOKINIŲ IR STUDENTŲ POZICIJOS Įvadas Švietimo sistema būtina kiekvienai valstybei t.y. visai visuomenei, kad jis galėtų tobulėti, siekti pažangos visose gyvenimo sferos. Nors švietimo sistema nuolat tobulinama, tačiau ji dar nėra tobula Lietuvoje. Bet pasiekta šioje srityje palyginus nemažai: norintys studijuoti, bet neturintys pakankamai lėšų gali pasiimti paskolą; būsimam studentui užtenka atvažiuoti į vieną universitetą, kur jis gali pateikti prašymus studijuoti keliuose universitetuose, taip jis turi daugiau galimybių įstoti ir konkuruoti universitetuose vienu metu. Mano darbo tiklsas – įsisaiškinti pagrindinius Lietuvos švietimo sistemos trūkumus, su kuriais susiduria mokiniai ir studentai. Uždaviniai: 1.aptarti pagrindinius Lietuvos švietimo sistemos principus, 2.įvardinti galimas priemones Lietuvos švietimo sistemos trūkumams pašalinti. Pagrindiniai Lietuvos švietimo sistemos principai Švietimo sistema – mokymo institucijų, įstaigų tinklas, administruojamas valdžios ir savivaldos, jų aprūpinamas materialiniais ir dvasiniais resursais ir grindžiamas jurisdikcija ( ).Vienas iš pagrindinių švietimo sistemos tikslų yra – išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku žmogumi, užtikrinant gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą. Lietuvos švietimo sistema apima: 1) formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą, aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas); 2) neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų bei suaugusiųjų švietimą); 3) savišvietą; 4) pagalbą mokiniui (informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą bei sveikatos priežiūrą mokykloje); 5) pagalbą mokytojui ir mokyklai (informacinę, konsultacinę, kvalifikacijos tobulinimo bei kitą pagalbą). Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis, turintis teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. Mokiniui suteikiama galimybė pagal gebėjimus ir polinkius rinktis švietimo programas, skirtingus jų variantus, modulius, dalykų kursų programas. Mokinys taip pat renkasi švietimo programą vykdančią mokyklą, kitą švietimo teikėją arba švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savarankišką mokymąsi. Asmens formaliojo, neformaliojo ar savišvietos būdu įgyti mokymosi pasiekimai įteisinami įstatymų nustatyta tvarka išduotu dokumentu (pažymėjimu, brandos atestatu, diplomu), kurio turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vaikas iki 16 metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas.(Pagal Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą). Lietuvos švietimo sistemos trūkumai ir galimos priemonės jiems pašalinti 1. Per didelis mokymosi krūvis mokyklose. Kartais iš mokinių reikalaujama tiek daug, kad neįmanoma visos pateiktos medžiagos įsisavinti per trumpą laiką arba reikia aukoti poilsiui ir miegui skirta laiko dalį, o tai gali atsiliepti mokinių sveikatai. „Mūsų vaikai psichologiškai pertempti, nuolat pavargę, be gyvenimo džiaugsmo, į kurių galveles kišama ne viskas tai ir tiek, kiek reikia“ (S.Šedbaras 142 psl.). Todėl reiktų susiaurinti mokyklų mokymosi programas, o taip pat mokytojai turėtų atsižvelgti į užduodamų namų darbų apimtį ir kiekį. 2. Per anksti mokyklose įvestas profilinis mokymas.Daugelis mokinių 10 klasėje dar nėra pakankamai subrendę, kad galėtų apsispręsti, ką nori veikti ateityje, tačiau jie privalo pasirinkti viena iš mokymosi profilių. Alternatyva vien profiliniam mokymui galėtų būti, galimybė pasirinkti arba bendro profilio mokslą arba viena iš esamų profilių, tiems mokiniams, kurie yra apsisprendę į kurią mokslo sritį gilinsis ateityje. 3. Mokytojų / dėstytojų šališkumas vertinant darbus. Nepaslaptis, kad mokyklose mokytojai turi savo mėgstamus mokinius, kuriuos kiti mokiniai vadina „mokytojų numylėtiniais“, ir būtent šiems mokiniams kartais yra pakeliami pažymiai, o tokiems mokiniams, kurių darbai būna geresni nei įprastai,o ypač, jei mokytojai tų mokinių nemėgsta, kartais sumažina pažymį.Universitetuose žymiai mažiau subjektyvumo vertinant, nes dėstytojai taip gerai nepažįsta studentų, tačiau ir čia pasitaiko neobjektyvumo vertinant darbus. Kad vertinimas būtų objektyvus, darbai galėtų būti užkoduoti, specialia skaičių kombinacija ir mokytojai/ dėstytojai nežinotų kam rašo pažymį. 4. Daug kolegijų, kuriose rengiami labai siaurų specialybių absolventai. „Kritiško proto ir ypač plataus išsilavinimo svarbos nesupratimas ir nuvertinimas gali turėti sunkiai pataisomų pasekmių mūsų šaliai“ (Donskis, 208 psl.). Norint parengti kuo daugiau plačios srities specialistų reiktų, kai kurias ko- legijas panaikinti, o kai kurias transformuoti i universitetus. 5. Vakarinio ir neakivaizdinio skyriaus studentai nėra motyvuoti siekti kuo geresnių mokymosi rezultaų. Jiems svrabiausia užsidirbti tik teigiamą įvetinimą, nes ar gavus maksimalų, ar minimalų teigiamą įvertinimą mokama suma už mokslą nesikeičia. „Kuo blogesni neakivaizdinių studijų studentai, kurie priversti mokėti už mokslą, nepriklausomai nuo studijų rezultatų“ (A. Kulakauskas 207 psl.), ko gero niekuom.Todėl, kad kuo daugiau studentų siektų kiek įmanoma aukštesnių mokymosi rezultatų, reiktų, kad vakarinio bei neakivazdinio skyrių studentai mokėtų už mokslą ar net gautų stipendijas priklausomai nuo pasiektų mokymosi rezultatų. 6. Neefektyvi esama mokyklų struktūra. „Turime įvairių tipų pagrindines mokyklas, kurios rengia mokinius iki 8 klasės, iki 10 klasės. Keturmetėse gimnazijose galima mokytis pabaigus 8 klases ir 10 klasių pagrindinę mokyklą“ (). Tai nėra gerai, nes negarantuojamos mokleiviams vienodos galimybės.Todėl reiktų sukurti vieningą pagrindinių mokyklų, apimančių 5-8 klases, sistemą. 7. Nėra privalomas vidurinis išsilavinimas, privalomas tik mokymasis iki 16 metų.Todėl, kai kurie mokiniai sulaukę 16 metų meta mokyklą.Tačiau neįsigijus net vidurinio išsilavinimo ateities perspektyvos labai ribotos.Todėl turėtų būti priimtas įstatymas, pagal kurį būtų privalomas vidurinis išsilavinimas. Išvados: Švietimas labai svarbus visuomenei, nes tik apsišvietusi visuomenė gali siekti pažangos ir pagerinti gyvenimo kokybę,todėl reikia nuolat peržiūrėti švietimo sistemą ir stengtis pašalinti esamus trūkumus. Mano nuomone, didžiausi Lietuvos švietimo sistemos trūkumai iš mokinių ir studentų pozicijos: per didelis mokymosi krūvis mokyklose, per anksti mokyklose įvestas profilinis mokymas, daug kolegijų, kuriose rengiami labai siaurų specialybių absolventai, vakarinio ir neakivaizdinio skyriaus studentai nėra motyvuoti siekti kuo geresnių mokymosi rezultatų, nėra privalomas vidurinis išsilavinimas.Todėl reiktų susiaurinti mokymosi programas mokyklose, patobulinti profilinio mokymo sistemą, kolegijas transformuoti į universitetus, visiems studentams nepriklauosomai kokiame skyriuje mokosi (dieniniam, vakariniam ar neakivaizdiniam) mokama už mokslą suma turėtų priklausyti nuo mokslo rezultatų, reiktų įvesti įstatymą , pagal kurį būtų privalomas vidurinis išsilavinimas. Literatūra 1. J.Jasaitis „Lietuva šių dienų pasaulyje“. 2. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas. 3. . 4.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!