Mikroaplinkos įtaka asmenybės ugdymui ir jos socializavimui

Iki šiol buvo kalbama apie visuomenės, epochos, makroaplinkos poveikį žmogui, priklausančiam vienai ar kitai istorinei epochai, didelei žmonių grupei(tautai, valstybei ar pan.).
Tačiau juk ir toje pačioje epochoje, valstybėje, tautoje formuojasi anaiptol ne vienodos asmenybės. Šių žmonių įvairovę lemia ne vien žmonių biologiniai skirtumai, paveldėti ypatumai, bet ir skirtingas socialinės, kultūrinės mikroaplinkos poveikis žmogui, t.y. artimos aplinkos, artimų žmonių įtakoje formuojasi atitinkami asmenybės bruožai.
Žmogaus psichinis vystymasis išėjo iš instinktų stadijos ir pasiekė minties stadiją. O tai įgalino jį giliai reflektuoti ne vien išorinį pasaulį, bet ir patį save, savo vidinį pasaulį – savirefleksiją. Tai atvėrė kelią žmogui į saviugdą. Jis tapo santykinai laisvas ir nepriklausomas nuo jį supančių daiktų, nuo aplinkos.
Žmogus, susidurdamas su sau lygiais kitais žmonėmis, stengiasi juos suprasti, lygiuotis į juos, netgi juos pralenkti, t.y. socializuotis, įaugti į visuomenę. Ir juo labiau išsivysčiusi žmogų supanti socialinė, kultūrinė aplinka, juo didesnius reikalavimus kelis žmogui tokia aplinka, juo didesnė žmogaus psichinė įtampa bei susikaupimas, savo jėgų koncentravimas tikrovei pažinti ir save patį ugdyti. Tada ypač aktualus tampa kito žmogaus pavyzdys, jo parama. Iškyla opi bendravimo, bendradarbiavimo su artimais žmonėmis problema. Čia jau nepakanka vien globalinio makroaplinkos pavyzdžio bei poveikio, nes liečiama buitinė(praktinė ir teorinė) žmogaus gyvenimo sfera, organiškai susijusi su ugdymu ir saviugda t.y. išorinių poveikių ir vidinių galimybių bei poreikių derinimo problema.
Sent-Egziuperi akcentavo mintį, jog “žmogus yra ryšių mazgas”, kuriame susipina ryšiai su jį supančia socialine aplinka, su kitais žmonėmis, ir jis negali egzistuoti ir tobulėti be ryšių su visuomene, ypač grupe, t.y. be artimų santykių su žmonių mikrogrupe, kurios narius sieja bendri tikslai, elgsenos normos, emocinis patrauklumas, tiesioginiai kontaktai, grindžiami simpatijomis, pasitikėjimu, prieraišumu.
Civilizuotoje visuomenėje žmogus nėra laisvas. Jis įpareigotas tarnauti grupei, visuomenei. Todėl ir žmogų, visuomenę, grupę reikia tyrinėti, jungti, konstruoti ne atskirai, o tik drauge. Tik tokiu būdu galima pastebėti socialinius pokyčius, jų prasmę, prigimtį. Todėl ir socialinė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!