Žiniasklaidos įtaka asmenybės socializacijai

Kaip teigia V.Gudonienė (1999), vaiko asmenybė bręsta lemiama daugelio aplinkos veiksnių. Šiandieniniame komunikacijos amžiuje žiniasklaida (televizija) – viena iš jų. Pedagogai, psichologai pabrėžia bendrą visuomenės tikslą ugdant vaikus – elgtis ir gyventi su vaiku taip, kad šis, tyrinėdamas, atrasdamas ir priimdamas sprendimus, išgyvendamas sėkmę ir atsakomybę, atrastų didžiąsias žmogaus vertybes ir taptų dvasingu ir svarbiu visuomenės nariu. Deja, televizija mūsų šalyje daugiau paiso komercinių, o ne visuomeninių tikslų.
Pasak G. Sakalausko (2000), žiniasklaidos priemonių įtaka gali būti tokia didelė, kad jose vyraujančios temos tampa komunikacijos pagrindu, ašimi, apie kurią sukasi ne tik menkai pažįstamų žmonių, bet ir šeimos bendravimas.
Dažnai būtent žiniasklaida gelbsti krizių metu: ji padeda užsimiršti, pasislėpti nuo problemų. Žiniasklaidos įtaka vaikui ypač padidėja, kai jis išsiskiria su tėvais, ilgai jų nemato arba negali su jais bendrauti, kai tėvai nesutaria, skiriasi ar jau yra išsiskyrę ir pan.
Nors žiniasklaidos įtaka yra neabejotina, tačiau jos konkretus poveikis negali būti apibrėžiamas vienareikšmiškai. Viešosios nuomonės stereotipai apie žiniasklaidą kartais neatitinka realios tikrovės, ypač kai žiniasklaida laikoma visų visuomenės blogybių šaltiniu, savotišku atpirkimo ožiu, kurį reikia vyti kuo toliau arba stipriai kontroliuoti.
Visuomenė yra susidariusi klaidingą įspūdį, kad jaunoji karta yra tapusi žiniasklaidos priemonių auka. Kur kas korektiškiau teigti, kad jaunimas aktyviai naudojasi žiniasklaidos teikiama informacija ir ji atlieka įvairialypę funkciją. Žiniasklaida padeda identifikuoti save su tam tikra amžiaus grupe, kultūros srovėmis, aktualiomis mados formomis, kūno kalba, gestais, šokių stiliais ir pan. Žodžiu, žiniasklaida siūlo identifikavimosi galimybes jaunuoliams, ieškantiems savo veido ir savo asmenybės.
Kriminologija išskiria kelias teorijas, aiškinančias žiniasklaidoje vaizduojamo smurto poveikį vaiko elgesiui:
simuliavimo teorija, pagal kurią asmuo žiniasklaidos pateikiamą smurtą perima ir tai skatina jo agresyvumą bei polinkį griauti, pavyzdžiui, siekiant asmeninių tikslų;
habitualizavimo teorija teigia, kad nuolat žiūrint brutalias scenas jausmai atbunka ir priprantama prie kasdienio smurto, galiausiai skatinama nuostata siekiant asmeninių interesų naudoti prievartą;
katarsio teorija teigia, kad matomas smurtas redukuoja asmeninį smurtą, t.y. malšina...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!