3.2. Žiniasklaidos įtaka vaiko socializacijai 8
3.3. Vaiko interesai žiniasklaidoje 11
3.4. Ar pasaulį matome per žiniasklaidos akinius? 13
3.5. Mama ar televizija? 14
4. PATARIMAI KAIP VAIKAMS ŽIŪRĖTI TELEVIZORIŲ 15
IŠVADOS 16
LITERATŪROS ŠALTINIAI 17
ĮVADAS
Kaip teigiama Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus dešimtmečio apžvalgoje dėl pasaulio viršūnių susitikimo vaikų klausimams aptarti tąsos, dešimtasis buvo didelių pažadų pasaulio vaikams ir kuklių laimėjimų dešimtmetis. Nors 192 šalys prisijungė prie ĮT vaiko teisių konvencijos, ją pasirašė ir ratifikavo, maždaug 155 šalys parengė racionalines veiksmų programas, siekdamos įgyvendinti viršūnių susitikimo tikslus, daugelis šalių prisiėmė regioninius įsipareigojimus, tarptautinės teisinės sąlygos ir mechanizmai sustiprino vaikų apsaugą, laukto rezultato nebuvo pasiekta.
Vaikų padėtis tiek Lietuvoje tiek ir visame pasaulyje, yra glaudžiaisusijusi su socialinės politikos ir socialinės apsaugos sferomis. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pastaraisiais metais vaikų gerovės problėmos yra aktyviai diskutuojamos ir analizuojamos, nes pačios skaudžiausios vaikų skurdo ir socialinės atskirties problemos tebėra aktualios.
Reikia bandyti apžvelgti vaiko socialinės gerovės problemas, įvertinant pozityviosios socializacijos įtaką, sparčiai kintančias socialinės politikos, socialinės apsaugos tendencijas ir šių problemų raidą pasaulio kontekste.
1. SOCIALIZACIJOS SAMPRATA
Socializacija – vaikystėje prasidedantis procesas: išmokdamas visuomenės normų, dėsnių ir gyvenimo būdo, asmuo tampa visuomenės nariu. Didžiausią poveikį socializacijos procesui daro šeima, mokykla, bendraamžiai, darbas, religija ir visuomenės informavimo priemonės. Dažniausiai aptariami trys teoriniai socializacijos modeliai:
1. Pirmasisi susijęs su visuomenės kultūros perdavimu kitai, jaunesniajai kartai (kultūrinėje antropologijoje vartojama inkultūracijos enculturacion sąvoka ). Šiuo požiūriu socializacija yra asmens funkcinis prisitaikymas prie bet kokios socialinės aplinkos ir šios aplinkos vertybių perėmimas.
2. Antrasis teorinis socializacijos modelis yra vis didesnis valstybinių ir kitų visuomeninių institucijų dalyvavimas socializacijos procese.
3. Trečiasis, dar K. Marks įtvirtintas, socializacijos proceso teorinis modelis kapitalo ir atsakomybės perdavimas jį kuriantiems kolektyvams.
Šių problemų įvardijimas mums leidžia daryti hipotetinę prielaidą , kad subalansuota vaikų gerovės politika, numatanti optimalų žmonių išteklių panaudojimą ir socializacijos optimizavimą, leistų smarkiai sumažinti socialiai atskirtų ir rizikos grupėje esančių vaikų skaičių bei sudarytų lygias galimybes jų visavertei...
Šį darbą sudaro 4361 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!