Netekties įtaka vaiko socializacijai

„Vaikas“ ir „mirtis“ atrodo tokie nesuderinami žodžiai. Vaikas tik pradeda savo gyvenimo kelią, o mirtis žymi gyvenimo pabaigą. Gyvenimas neapsaugo žmogaus nuo skaudžių netekčių, staigių pokyčių. Tai sukelia krizes tiek suaugusio žmogaus, tiek vaiko gyvenime. Suaugęs žmogus yra priverstas įvertinti situaciją, priimti sprendimus, pagaliau – daug ką keisti ar susitaikyti su esama padėtimi. O ką jau kalbėti apie vaikus, tiesioginius šių krizių dalyvius, juk jie daugiausiai pažeidžiami ir nukenčia labiausiai. Vaikai nėra tokie racionalūs kaip suaugusieji, todėl jie viską išgyvena emocingiau.
Viena sunkiausiai išgyvenamų netekčių – tėvų skyrybos, kurios vaikui dažniausiai būna netikėta staigmena. Jos keičia ne tik įprastas socialines sąlygas, bet dažnai iki gelmių sukrečia vaiko psichiką. Nusistovėjęs pasaulis griūva. Iki tol nekėlęs jokių problemų, vaikas gali tapti agresyvus, žiaurus, o kartais užsidaręs ar apatiškas. Mes, suaugusieji, kaltiname sunkesnę materialinę padėtį, pakitusį bendravimą su artimaisiais. Ar nevertėtų labiau kaltinti save nedėmesingumu vaiko vidiniams išgyvenimams, žiūrėjimu į jį kaip į mažą žmogų.
Visuomenėje nusistovėjusi nuostata, jog nelaimes bei kitas krizes tiek mokykloje, tiek ir vaiko šeimoje ar platesnėje bendruomenėje viešai aptarti nedera, ir kad laikas yra visų problemų tvarkytojas. Anaiptol šitaip nėra. Čia tinka pavyzdys apie tai, ką dauguma vairuotojų daro, kada, važiuojant keliu, sprogsta automobilio padanga – juk tokioje situacijoje nėra sakoma: „Laikui bėgant ji pati prisipildys oro.“ Būtų išties kvaila ir nelogiška. Tokioje situacijoje yra imamas atsarginis mašinos ratas ir pakeičiamas, o nuleistas - vežamas taisyti. Taip turėtų būti ir su vaikais, kurie netenka artimo žmogaus dėl tam tikrų priežasčių - mirties, tėvų skyrybų, gyvenamosios vietos pakeitimo ar kitų aplinkybių.
Tarp mūsų yra daugybė vaikų, gyvenančių, lankančių mokyklą, ir kurie kone kiekvieną dieną jaučia skausmą, nesulaukdami jokios elementarios pagalbos. Tai vaikai, kurie patiria psichologines krizes, sukeltas streso ar ilgalaikės traumos, tėvų globos praradimo, skyrybų, tėvų mirties arba jų emigracijos į užsienį, mylimo gyvūno praradimo ar nepilnavertiškumo bendraamžių rate. Šitokie vaikai jaučiasi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!