“Kad užaugintume sveiką, mąstančią, nekonformistišką asmenybę, reikia pradėti šio tikslo siekti jau nuo pat mažens, t.y. skiepyti dar ikimokyklinio amžiaus vaikų įgūdžius ieškoti ir atrasti nauja” (Kulbokienė, Švaplėnienė, 2013, psl.7). Būtent šiais žodžiais norisi pradėti šio darbo įvadą, kadangi, ikimokyklinio amžiaus vaikai ieškojimo ir atradimo įgūdžius pradės ugdytis tik tada, kai bus sudaroma palanki ugdymui(si) aplinka. Ne išimtis ir ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbinis ugdymas, nes, pasak V. Gražiene (2001), O. Monkevičiene (2001), V.S. Glebuviene (2001) ir kt. vaikai ugdysis kalbinius gebėjimus ir noriai kalbės apie tai, kas jiems įdomu, ką jie randa naujo, ar negali padaryti to, kas jiems nesiseka tik tada, kai jie jaus palankią ugdomąją aplinką. O palankiausia ir priimtiniausia ugdomąją aplinką, pirmiausi, gali suteikti tėvai ir pedagogai.
L. Nikelienė ir M. Valantiejienė (2010) teigia, jog “vaiko psichinis vystymasis, o ypač kalba, priklauso nuo auklėjimo sąlygų, aplinkos, kurioje jis auga ir ugdosi. Kalba ikimokykliniame amžiuje tampa pagrindine priemone palaikyti tarpusavio santykius su bendraamžiais ir suaugusiais, jos raidą sudaro kalbos suvokimas ir įvairios bendravimo formos. Kalbėti vaikas išmoksta bendraudamas, o bendravimui reikalinga atitinkama aplinka (Nikelienė, Valantiejienė, 2010, psl.3). Suvokiame, kad ankstyvojo amžiaus vaikai kalbėti mokosi sekdami pavyzdžiu, tad didžiausią įtaką kalbos ugdymuisi turi juos supantys žmonės – TĖVAI ir PEDAGOGAI. “Aplinka - tai vaiko tėvai, pedagogai, dirbantys su vaiku, supanti vaiką gyvoji ir negyvoji gamta bei jos reiškiniai. Vaikams žaidžiant tobulėja jų vaizduotė bei kalbiniai gebėjimai, plečiasi žodynas. Kalba padeda vaikui įvardinti daiktus ir įvairius reiškinius, veikti simboliais, žodžiais išreiškia savo ir kitų žmonių būsenas” (Nikelienė, Valantiejienė, 2010, psl. 3).
Kadangi, anot A. Preikšaitienės (2012) vaikų gebėjimas perprasti kalbą yra įgimtas, tačiau įgimto gebėjimo mokytis kalbos realizavimui reikalinga kalbinė aplinka. Kuo vaikas vyresnis, tuo jo kalbinė aplinka turi būti turtingesnė ir turiniu ir forma. Todėl tampa svarbu aktualizuoti ir svarbu atkreipti dėmesį į tėvų ir pedagogų daromą įtaką ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdymui, juk šeima – tai pirmoji institucija, kuri suteikia pirmuosius pradmenis vaiko vystymuisi. Kita vertus, nevertėtų pamiršti ir pedagogų daromos įtakos vaikų kalbos ugdymui. Todėl šiame darbe bus aptariami šie svarbiausi temos aspektai:
• Tėvų įtaka ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdymui;
• Pedagogų įtaka ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdymui;
“Kad užaugintume sveiką, mąstančią, nekonformistišką asmenybę, reikia pradėti šio tikslo siekti jau nuo pat mažens, t.y. skiepyti dar ikimokyklinio amžiaus vaikų įgūdžius ieškoti ir atrasti nauja” (Kulbokienė, Švaplėnienė, 2013, psl.7). Būtent šiais žodžiais norisi pradėti šio darbo įvadą, kadangi, ikimokyklinio amžiaus vaikai ieškojimo ir atradimo įgūdžius pradės ugdytis tik tada, kai bus sudaroma palanki ugdymui(si) aplinka. Ne išimtis ir ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbinis ugdymas, nes, pasak V. Gražiene (2001), O. Monkevičiene (2001), V.S. Glebuviene (2001) ir kt. vaikai ugdysis kalbinius gebėjimus ir noriai kalbės apie tai, kas jiems įdomu, ką jie randa naujo, ar negali padaryti to, kas jiems nesiseka tik tada, kai jie jaus palankią ugdomąją aplinką. O palankiausia ir priimtiniausia ugdomąją aplinką, pirmiausi, gali suteikti tėvai ir pedagogai.
L. Nikelienė ir M. Valantiejienė (2010) teigia, jog “vaiko psichinis vystymasis, o ypač kalba, priklauso nuo auklėjimo sąlygų, aplinkos, kurioje jis auga ir ugdosi. Kalba ikimokykliniame amžiuje tampa pagrindine priemone palaikyti tarpusavio santykius su bendraamžiais ir suaugusiais, jos raidą sudaro kalbos suvokimas ir įvairios bendravimo formos. Kalbėti vaikas išmoksta bendraudamas, o bendravimui reikalinga atitinkama aplinka (Nikelienė, Valantiejienė, 2010, psl.3). Suvokiame, kad ankstyvojo amžiaus vaikai kalbėti mokosi sekdami pavyzdžiu, tad didžiausią įtaką kalbos ugdymuisi turi juos supantys žmonės – TĖVAI ir PEDAGOGAI. “Aplinka - tai vaiko tėvai, pedagogai, dirbantys su vaiku, supanti vaiką gyvoji ir negyvoji gamta bei jos reiškiniai. Vaikams žaidžiant tobulėja jų vaizduotė bei kalbiniai gebėjimai, plečiasi žodynas. Kalba padeda vaikui įvardinti daiktus ir įvairius reiškinius, veikti simboliais, žodžiais išreiškia savo ir kitų žmonių būsenas” (Nikelienė, Valantiejienė, 2010, psl. 3).
Visi suprantame, kad ugdant vaikų kalbą didelę įtaką daro vaiko ir jo tėvų santykis, tėvų daroma įtaka vaikų kalbai. M. Ramonienė (2009) pabrėžia, jog vaikų gimtosios kalbos įvaldymas yra sudėtingas ir ilgas procesas. Juk vaikas išmokęs kalbėti, praplečia savo patyrimą, besirėmusį tik pojūčiais ir suvokimu. Bendraudamas su aplinkiniais, mokydamasis ir dirbdamas,...
Šį darbą sudaro 2106 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!