Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos

• konkurencingą ekonomiką.
Šioje raidoje ypač svarbus švietimo vaidmuo. Švietimas turi būti plėtojamas atsižvelgiant į Lietuvos visuomenei tenkančius naujus iššūkius ir atsiveriančias naujas galimybes: demokratijos ir rinkos ūkio plėtrą, globalizaciją, informacijos gausą, sparčią kaitą, visuomenės išsiskaidymą.
• švietimo prieinamumo;
• išteklių;
• žinių, tęstinio mokymosi visą gyvenimą
• racionalumo ir atvirumo dermės;
• kokybės, atitinkančios visuomenės poreikius ir europinius standartus.
Siekiant to, mūsų šalyje pastaruoju laiku priimama vis daugiau šiuos iššūkius padedančių įgyvendinti dokumentų.
2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos seimas nutarimu Nr. IX-1700 patvirtino Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatas, kurios papildo minėtą valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir nusako Lietuvos švietimo plėtotės vertybes, principus, siekius, tikslus, priemones bei siekinius.
Prieš analizuojant Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatas, svarbu trumpai apžvelgti iki šiol vykdytos švietimo reformos rezultatus. Švietimo reformos pradžią Lietuvoje galime laikyti 1988 metus kai pasirodė Tautinės mokyklos koncepcija. Apžvelgus iki šiol vykdytos švietimo reformos analizę, galima padaryti išvadas apie pagrindines reformos stiprybes ir silpnybes:
S t i p r y b ė s
S i l p n y b ė s
Konceptualių ir juridinių dokumentų atsiradimas. (pagrindiniai iš jų: Lietuvos švietimo koncepcija, Lietuvos švietimo įstatymas), kuri padėjo susiklostyti švietimo strateginio planavimo tradicijoms ir sustiprinti viešojo valdymo pertvarką
Vyriausybių kaita lėmė tam tikrą reformos netolygumą ir nekoordinuotumą: beveik nepakito mokytojų rengimas, neišplėtotos suaugusiųjų mokymosi galimybės, smarkiai vėlavo finansavimo ir mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo reforma, silpnos švietimo sistemos grandžių tarpusavio jungtys, neįvyko didesnių švietimo valdymo permainų.
Švietimo sistemos struktūrų kaita: švietimo sistema tapo lankstesnė ir atviresnė: atsirado naujų mokyklų tipų, reformuotas pagrindinis ir profesinis mokymas, įvestas profilinis mokymasis, universitetinės studijos, pradėta plėtoti mokyklų savivalda ir t.t.
Reforma tapo tik sąlyginai atviresnė: per mažai buvo įtraukiama visuomenė, neišplėtota mokyklų savivalda, regioninė švietimo politika, universitetai nutolo nuo realių visuomenės poreikių tenkinimo, menkos sąsajos su kitomis krašto reformomis
Atsirado švietimo vertinimo nauja politika, metodai, instrumentai: švietimo posistemių ir atskirų sričių būklės stebėsena, dalyvavimas tarptautiniuose tyrimuose,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!