Švietimo finansavimas: jo būklė ir tolesnės tendencijos

Daugelyje išsivysčiusių valstybių švietimas laikomas valstybiniu prioritetu. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme skelbiama, kad „Švietimas - prioritetinė valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos ir pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos principais bei visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina žmonių ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą“.
Jau keletą dešimtmečių visuotinai pripažinta, kad mokslas, naujos technologijos, informacija, žinios, žmonių kompetencija ir intelektas lemia šalių turtingumą ir konkurencingumą pasaulinėse rinkose, jų gyventojų gyvenimo kokybę. Netiesioginis investicijų į žmonių kvalifikaciją pelnas neretai siekia 100 proc. Tai dar labiau išryškės XXI amžiuje.
Pasaulyje vien į mokslą ir technologinę plėtrą, be švietimo ir studijų, nukreipiama apie 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vidutiniškai 90 JAV dolerių skaičiuojant vienam planetos gyventojui. Lietuvoje šis rodiklis žymiai mažesnis – tik apie 0,5 proc. BVP arba 15 JAV dolerių vienam gyventojui. Lietuvoje prioritetas švietimui ir mokslui deklaruojamas, tačiau iki šiol valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų buvo skiriama nepakankamai. Suprasdamas ir atsižvelgdamas į mokslo ir švietimo svarbą Lietuvos ūkiui, žmonių gerovei ir valstybės stabilumui, Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. gruodžio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymą. O nuo 2002 m. sausio 1d., įsigaliojo nauja bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo tvarka, kuri remiasi Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodika. Tačiau vis dar atsiranda nenumatytų ar neišspręstų problemų, kurias ir norėčiau aptarti šiame darbe.
Didžiausia lėšų dalis tenka bendrojo lavinimo mokykloms, tačiau reikia pastebėti, kad šiose mokyklose mokosi daugiausia mokinių (2009-2010 - 566 tūkst. mokinių, 2010-1999 - 581 tūkst. mokinių). Penkiolikai šalies universitetų teko 3,7 % nacionalinio biudžeto 2009 metais ir 3,9 % 2010 metais. Deja, nėra tikslių duomenų, kiek švietimui teko 1999 metais. Galima tik spėti, kad tvirtinant 1999 metų šalies biudžetą švietimui buvo planuojama skirti ne mažiau lėšų nei ankstesniaisiais metais, tačiau 1999 metų spalio 18 dieną šalies nacionalinis biudžetas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!