Formaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimas ir institucijos

TURINYS ĮVADAS..............................................................................................................................3 1.Formaliojo suaugusiųjų švietimo sąvoka.......................................................4 2. Suaugusiųjų švietimo teisiniai pagrindai.......................................................4 3. Formaliojo suaugusiųjų švietimo lygmenys..................................................5 4. Švietimo įstaigos...........................................................................................5 5. Kas yra LSMCVA, kokia jos veikla?............................................................10 6. Suaugusiųjų švietimo svarba..........................................................................10 7. Suaugusiųjų mokymosi poreikiai..................................................................11 8. Formaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimo klaidos ir galimi jų sprendimo būdai............................................................................................13 Refleksijos.....................................................................................................15 Literatūra.......................................................................................................16 1. Įvadas Šiuolaikinėje visuomenėje žinios tampa vis didesne vertybe ir asmens realizavimosi sąlyga. Keičiasi požiūris į mokslą, todėl tik nuolatinis aktyvus domėjimasis supančia aplinka bei mokymasis padeda neatsilikti nuo visuomenės mokslinės, kultūrinės, techninės ir socialinės raidos, kelti savo kvalifikaciją, tobulinti žinias, gebėjimus ir savo asmenybę. Darbo tikslas - atskleisti formaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimo ypatumus Uždaviniai: Remiantis moksline literatūra ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymais pateikti formaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimo pagrindus Įvardinti institucijas vykdančias formalųjį švietimą, apibrėžti jų veiklą Nustatyti suaugusiųjų formaliojo švietimo svarbą, apibrėžti suaugusiųjų mokymosi poreikius Nustatyti iškylančias suaugusiųjų formaliojo švietimo problemas ir numatyti galimus jų sprendimo būdus Problema – ar formalusis suaugusiųjų švietimas atitinka suaugusiųjų poreikius? 2. Formaliojo suaugusiųjų švietimo sąvoka Pagal Lietuvos švietimo koncepciją formalusis švietimas – valstybės reglamentuojamas ir kontroliuojamas, mokymąsi baigus egzaminais, gaunamas valstybės pripažįstamas diplomas arba pažymėjimas. Šią švietimo dalį apibrėžia valstybinis švietimo registras, nusakantis bendrojo lavinimo standartus, specialybių ir profesijų sąrašus, bendruosius reikalavimus programoms ir moduliams (atskiroms programų dalims), taip pat kvalifikacinius reikalavimus. Suaugusiųjų švietimas yra didžiausia permanentinės švietimo sistemos dalis, apimanti asmenis, paprastai vyresnius kaip 18 metų ir nesimokančius nuosekliojo švietimo mokyklų sistemoje (3 pav.). Suaugusiųjų švietimui būdingas savanoriškas lavinimosi sričių pasirinkimas bei specifiniai ugdymo metodai. Lietuvos respublikos švietimo įstatymas apibrėžia švietimą kaip ,,veiklą, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Be to, Švietimas sudaro galimybes perduoti vertybes, kurti tautos tapatybę, asmens, visuomenės ir valstybės ateitį. Galima daryti išvadą, kad lietuvos valstybėje švietimu pripažįstama veikla, dėl kurios priauganti karta parengiama gyventi savarankiškai, o suaugusiems kuriamos prielaidos tobulinti savo gebėjimus taip, kad jie kuo ilgiau galėtų išlikti visuomenės nariais. Suaugusiųjų švietimas – tai visas spektras galimybių, kurias gali teikti švietimo ir kultūros institucijos bei veikėjai, siekiantys skleisti informaciją bei mokymo paslaugas suaugusiesiems. Jungtinių Tautų Organizacija (UNESCO) švietimą apibūdina kaip ,,organizuotą ir ilgalaikį instruktavimą, skirtą perduoti žinių, įgūdžių ir supratimo, vertingų visoms gyvenimo veiklos rūšims derinį. 3. Suaugusiųjų švietimo teisiniai pagrindai Suaugusiųjų švietimo teisiniai pagrindai suformuluoti: Lietuvos respublikos konstitucijoje Lietuvos respublikos švietimo įstatyme Lietuvos respublikos mokslo ir studijų įstatyme Lietuvos respublikos tautinių mažumų įstatyme Lietuvos respublikos paramos bedarbiams įstatyme Lietuvos suaugusiųjų švietimo koncepcijoje Formalųjį suaugusiųjų švietimą apibrėžia valstybiniai švietimo sąvadai (registrai), nusakantys bendruosius lavinimosi standartus, bendruosius reikalavimus programos ir moduliams, specialybės, taip pat kvalifikacinius reikalavimus profesijoms. 4. Formaliojo suaugusiųjų švietimo lygmenys Formaliojo suaugusiųjų švietimas gali būti įvardytas trimis lygmenimis:   Pagal paskirtį: pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas, profesinis mokymas, aukštesniosios ir aukštojo mokslo studijos laiduojantis tą patį išsilavinimo lygį, kaip nuosekliojo švietimo sistema.   Pagal legitimaciją: valstybės reglamentuojamas ir kontroliuojamas (lavinimo, mokymosi, studijų) procesas, kurio rezultatas - valstybės pripažintas, išslavinimą liudijantis dokumentas.   Pagal vykdymą: vyksta švietimo ir mokslo įstaigose - institucijose su aiškia tvarka, turiniu, metodais ir mokymosi priemonėmis. Formalųjį švietimą sudaro: a) nuosekliojo švietimo sistema, apimanti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, vaikų ir jaunimo bendrojo lavinimo mokyklas (įskaitant specialiąsias), profesines, aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas; b) nenuosekliojo švietimo sistemos dalis, apimanti suaugusiųjų formaliąsias mokymosi įstaigas. 5. Švietimo įstaigos Pagrindinės švietimo įstaigos , kuriose vyksta formalusis mokymasis, yra : • Suaugusiųjų kursai (klasės) bendrojo lavinimo mokyklose. Suaugusiųjų mokymąsi bendrojo lavinimo mokykloje nusako suaugusiųjų vidurinio ugdymo programa. Suaugusiųjų vidurinio ugdymo programa skirta įgyti vidurinį išsilavinimą, papildyti trūkstamas ar atnaujinti turimas žinias, pasirengti mokymuisi pagal aukštesnio lygio programą ir papildomai įgyti profesinę kvalifikaciją ar gauti profesinę kategoriją liudijantį dokumentą.   Suaugusiųjų vidurinio ugdymo programos turinį struktūriškai sudaro dvi dalys: bendrojo lavinimo branduolys, privalomas visiems klausytojams, ir klausytojo pasirenkamas ugdymo turinys, kuris priklauso nuo pasirinkto profilio.   Klausytojai gali rinktis vieną iš trijų profilių: humanitarinį; realinį; technologinį.    Klausytojai gali rinktis mokymosi būdus ir formas   Būdai   - nuoseklusis   - modulinis (pavienių dalykų)   Formos   - stacionari   - neakivaizdinė   - eksternu       Bendrojo lavinimo branduolį sudaro šie dalykai: lietuvių kalba (gimtoji arba valstybinė), gimtoji kalba (nelietuvių mokyklų klausytojams), užsienio kalba ir matematika bei šios bendrojo ugdymo sritys: dorinis ugdymas (tikyba arba etika), socialinis ugdymas (istorija arba geografija, arba integruotas kursas - socialinis mokslas), gamtamokslinis ugdymas (biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas kursas - gamta), meninis ugdymas (dailė, muzika, teatras arba choreografija), arba integruotas kursas - menas), informacinis-technologinis ugdymas (informacinių technologijų arba glaudžiai su jų taikymu darbo veikloje susiję technologijų kursai) ir kūno kultūra (bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka). Į bendrojo lavinimo branduolį įeinančių kūno kultūros dalykų, klausytojui pageidaujant, galima nesimokyti. Iš kiekvienos ugdymo srities moksleiviui privalomas bent vienas dalykas. Dėl socialinio statuso klausytojui socialinė (visuomenei naudinga) veikla neprivaloma.   Pasirenkamą ugdymo turinį sudaro: pasirenkamas profilio ugdymo turinys ir moksleivio laisvai pasirenkamos valandos, skirtos klausytojo pasirenkamiesiems dalykams, savarankiškai veiklai, dalykų gilesniam mokymuisi.   Pasirenkamą profilio ugdymo turinį sudaro privalomieji profilio dalykai, jų moduliai, pasirenkamieji dalykai, kūno kultūra, menai, projektiniai darbai. Profilį pasirinkusiems klausytojams sudaromos sąlygos formuotis labiau ar mažiau akademinį turinį.   Humanitarinį profilį pasirinkusiems klausytojams profilio dalykai yra: lietuvių kalba (gimtoji ar valstybinė), gimtoji kalba (nelietuvių mokyklų moksleiviams), užsienio kalbos, istorija.   Realinį profilį pasirinkusiems moksleiviams profilio dalykai yra: matematika, informatika, biologija, fizika, chemija.   Ir humanitarinio, ir realinio profilio klausytojai kaip profilio dalyką gali pasirinkti technologijas.   Technologinio profilio privalomas ir pasirenkamas turinys dėl šio profilio specifiškumo gali labai įvairuoti. Jį formuoja pati mokykla, kiekvienu konkrečiu atveju suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija.   Siekdama racionaliau ir efektyviau organizuoti ugdymo procesą, mokykla gali klausytojus grupuoti į pakraipas, kurios siūlomos mokyklos arba pakraipą formuojasi pats klausytojas (pvz. lituanistinę, kalbų, socialinių mokslų ir kt. - humanitariniame profilyje, tiksliųjų mokslų, gamtos mokslų, socialinių mokslų ir kt. - realiniame profilyje).   Suaugusiųjų švietimo institucijose savaitinis valandų ar moduliui skirtų valandų kiekis yra mažesnis nei bendrojo lavinimo mokyklose. Jų skirtumą kompensuoja klausytojų gyvenimiškoji patirtis bei teisė ir sugebėjimas dalį programos mokytis savarankiškai patogiu laiku bei soccialinių sąlygų apibrėžtoje vietoje (ne mokykloje).   Klausytojo mokymosi trukmė bei programos apimtis neribojama:   - besimokant nuosekliuoju būdu klausytojui galioja bendrojo lavinimo mokykloms nustatyti reikalavimai   - besimokant moduliniu būdu klausytojas 11-12 klasių ugdymo programos kursą gali įsisavinti per daugiau nei 2 metus, todėl neribojamas mokymosi dalykų skaičius bei maksimalus dalykų, kurių mokomasi pagal išplėstinio kurso programas skaičius.    Suaugusiųjų vidurinio ugdymo programa skirta įgyti vidurinį išsilavinimą, papildyti trūkstamas ar atnaujinti turimas žinias, pasirengti mokymuisi pagal aukštesnio lygio programą ir papildomai įgyti profesinę kvalifikaciją ar gauti profesinę kategoriją liudijantį dokumentą.   Suaugusiųjų vidurinio ugdymo programos turinį struktūriškai sudaro dvi dalys: bendrojo lavinimo branduolys, privalomas visiems klausytojams, ir klausytojo pasirenkamas ugdymo turinys, kuris priklauso nuo pasirinkto profilio.   Klausytojai gali rinktis vieną iš trijų profilių:  humanitarinį;  realinį;  technologinį.    Klausytojai gali rinktis mokymosi būdus ir formas   Būdai   - nuoseklusis   - modulinis (pavienių dalykų)   Formos   - stacionari   - neakivaizdinė   - eksternu       Bendrojo lavinimo branduolį sudaro šie dalykai: lietuvių kalba (gimtoji arba valstybinė), gimtoji kalba (nelietuvių mokyklų klausytojams), užsienio kalba ir matematika bei šios bendrojo ugdymo sritys: dorinis ugdymas (tikyba arba etika), socialinis ugdymas (istorija arba geografija, arba integruotas kursas - socialinis mokslas), gamtamokslinis ugdymas (biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas kursas - gamta), meninis ugdymas (dailė, muzika, teatras arba choreografija), arba integruotas kursas - menas), informacinis-technologinis ugdymas (informacinių technologijų arba glaudžiai su jų taikymu darbo veikloje susiję technologijų kursai) ir kūno kultūra (bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka). Į bendrojo lavinimo branduolį įeinančių kūno kultūros dalykų, klausytojui pageidaujant, galima nesimokyti. Iš kiekvienos ugdymo srities moksleiviui privalomas bent vienas dalykas. Dėl socialinio statuso klausytojui socialinė (visuomenei naudinga) veikla neprivaloma.   Pasirenkamą ugdymo turinį sudaro: pasirenkamas profilio ugdymo turinys ir moksleivio laisvai pasirenkamos valandos, skirtos klausytojo pasirenkamiesiems dalykams, savarankiškai veiklai, dalykų gilesniam mokymuisi.   Pasirenkamą profilio ugdymo turinį sudaro privalomieji profilio dalykai, jų moduliai, pasirenkamieji dalykai, kūno kultūra, menai, projektiniai darbai. Profilį pasirinkusiems klausytojams sudaromos sąlygos formuotis labiau ar mažiau akademinį turinį.   Humanitarinį profilį pasirinkusiems klausytojams profilio dalykai yra: lietuvių kalba (gimtoji ar valstybinė), gimtoji kalba (nelietuvių mokyklų moksleiviams), užsienio kalbos, istorija.   Realinį profilį pasirinkusiems moksleiviams profilio dalykai yra: matematika, informatika, biologija, fizika, chemija.   Ir humanitarinio, ir realinio profilio klausytojai kaip profilio dalyką gali pasirinkti technologijas.   Technologinio profilio privalomas ir pasirenkamas turinys dėl šio profilio specifiškumo gali labai įvairuoti. Jį formuoja pati mokykla, kiekvienu konkrečiu atveju suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija.   Siekdama racionaliau ir efektyviau organizuoti ugdymo procesą, mokykla gali klausytojus grupuoti į pakraipas, kurios siūlomos mokyklos arba pakraipą formuojasi pats klausytojas (pvz. lituanistinę, kalbų, socialinių mokslų ir kt. - humanitariniame profilyje, tiksliųjų mokslų, gamtos mokslų, socialinių mokslų ir kt. - realiniame profilyje).   Suaugusiųjų švietimo institucijose savaitinis valandų ar moduliui skirtų valandų kiekis yra mažesnis nei bendrojo lavinimo mokyklose. Jų skirtumą kompensuoja klausytojų gyvenimiškoji patirtis bei teisė ir sugebėjimas dalį programos mokytis savarankiškai patogiu laiku bei soccialinių sąlygų apibrėžtoje vietoje (ne mokykloje).   Klausytojo mokymosi trukmė bei programos apimtis neribojama:   - besimokant nuosekliuoju būdu klausytojui galioja bendrojo lavinimo mokykloms nustatyti reikalavimai   - besimokant moduliniu būdu klausytojas 11-12 klasių ugdymo programos kursą gali įsisavinti per daugiau nei 2 metus, todėl neribojamas mokymosi dalykų skaičius bei maksimalus dalykų, kurių mokomasi pagal išplėstinio kurso programas skaičius. • Profesinių mokyklų, kolegijų ir aukštųjų mokyklų specialūs skyriai suaugusiems (dieniniai, vakariniai, neakivaizdiniai). Profesinis mokymas Profesinis išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio mokymo įstaigose: profesinėse mokyklose, profesinio mokymo centruose, kursuose ir specializuotose profesinio mokymo įstaigose bei įmonėse. Profesinis mokymas siejamas su bendruoju lavinimu. Į profesines mokyklas paprastai priimami moksleiviai, įgiję pagrindinį ar bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Profesinio mokymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti, keisti ar tobulinti kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje. Profesinis mokymas gali būti pirminis ir tęstinis. Pirminis profesinis mokymas yra skirtas įgyti pirmąją kvalifikaciją. Jis paprastai teikiamas tiems, kurie turi pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat tiems, kurie mokėsi pagal specialiojo ugdymo programas. Renkantis, kur mokytis, galima pasirinkti tokią mokymo programą, pagal kurią ne tik įgyjama profesinė kvalifikacija, bet kartu gaunamas ir pagrindinis ar vidurinis išsilavinimas – tokiu atveju gavus kvalifikacijos įvertinimą ir(arba) išlaikius egzaminus įgyjama pirminė profesinė kvalifikacija ir (arba) pagrindinis/vidurinis išsilavinimas. Tęstinis profesinis mokymas teikiamas tiems, kurie turi pirmąją kvalifikaciją. Pagal tęstinio profesinio mokymo programas mokosi tie, kurie nori tobulinti turimą kvalifikaciją arba įgyti kitą. Tęstinis profesinis mokymas apima suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą(-si) ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą. Kvalifikacija įgyjama baigus profesinio mokymo programą ir(arba) išlaikius kvalifikacijos egzaminus. Aukštasis mokslas Aukštąjį mokslą reglamentuoja aukštojo mokslo įstatymas. Aukštojo mokslo uždavinys - ugdyti išsilavinusią, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę ir visuomenę, kurti, kaupti ir skleisti mokslo žinias bei kultūros vertybes, įtvirtinti nacionalinės kultūros savitumą. Kaip esminė šalies ateities dvasinio ir materialiojo klestėjimo sąlyga, aukštasis mokslas studijomis, moksliniais tyrimais ar menine kūryba skatina naujų žinių ir kultūros vertybių kūrimą. Įgyti aukštąjį išsilavinimą teisę turi asmenys turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Aukštųjų mokyklų tipai ir veiklos pagrindai Aukštosios mokyklos yra dviejų tipų - universitetai ir kolegijos. Aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir nevalstybinės. Universitetas 1. Universitetas yra aukštoji mokykla, kurioje vyrauja universitetinės studijos ir studentų daugumą sudaro studijuojantieji pagal universitetines studijų programas, atliekami moksliniai tyrimai, organizuojamos magistrantūros bei doktorantūros studijos ir (ar) plėtojama aukšto lygio profesionali meno veikla bei yra meno aspirantūra. Šias funkcijas vykdančiai aukštajai mokyklai gali būti pripažįstamas universiteto statusas net ir tuo atveju, kai jos pavadinime nėra žodžio „universitetas“. 2. Pagrindiniai universiteto tikslai: 1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais grindžiamą, kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį; 2) sudaryti sąlygas asmens tęstiniam mokymuisi, įgytoskvalifikacijos kėlimui bei persikvalifikavimui; 3) rengti mokslininkus ir (ar) menininkus, stiprinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai; 4) ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią efektyviai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje; 5) moksline, šviečiamąja, menine ir kita kultūrine veikla skatinti regionų bei visos šalies plėtrą; 6) plėtoti šalies humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui bei tarptautinei mokslinei ir ūkio kooperacijai būtinus mokslinius tyrimus. 3. Universitete rengiami specialistai švietimo, kultūros, ūkio ir kitoms šalies reikmėms tenkinti, gebantys savarankiškai dirbti intelektinį ir kūrybinį darbą. 4. Universitetai gali mokyti studentus ir pagal neuniversitetinių studijų programas. 5. Daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir(ar) pripažintimenininkai.   Kolegija 1. Kolegija yra aukštoji mokykla, kurioje vyrauja neuniversitetinės studijosir studentų daugumą sudaro studijuojantieji pagal neuniversitetines studijų programas, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (ar) taikomoji mokslinė veikla arba profesionalus menas. Kolegijos pavadinime negali būti žodžių „universitetas“ ir „akademija“. 2. Pagrindiniai kolegijos tikslai: 1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, atitinkančius Lietuvos ūkio reikmes bei mokslo ir naujausių technologijų lygį; 2) plėtoti regionui reikalingą taikomąją mokslinę veiklą bei tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus; 3) sudaryti sąlygas tęstiniam mokymuisi, talkinti ūkio subjektams organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą; 4) ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis. 3. Kolegijoje rengiami specialistai praktikai, gebantys savarankiškai dirbti švietimo, kultūros, ūkio ir kitose srityse. Profesines kvalifikacijas kolegija gali teikti tik gavusi Ministerijos leidimą. 4. Į kolegijų studijų programas gali būti įtraukiamos su universitetais suderintos studijų programos (moduliai), atitinkančios universitetines pagrindines studijas. Vyriausybės nustatyta tvarka kolegijai gali būti suteikta teisė organizuoti tam tikros krypties universitetines pagrindines studijas. Šiuo atveju ne mažiau kaip pusę studijų programų apimties turi dėstyti mokslininkai ir (ar) pripažinti menininkai. 5. Asmenys, įgiję kolegijoje neuniversitetinį aukštąjį išsilavinimą, turi teisę Ministerijos nustatyta tvarka mokytis universitetuose. 6. Kolegijos turi turėti akademinį ir profesinį personalą savo tikslams įgyvendinti. Daugiau kaip pusė dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metų praktinio darbo dėstomo dalyko srityjepatirtį. Dalykus, kuriuos kolegijose turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, nustato studijų krypčių reglamentai. 7. Kolegija gali sudaryti sutartis su universitetais dėl bendrų studijų ir tyrimų programų, pasikeitimo dėstytojais ir kt. Studijų tipai, pakopos ir formos 1. Aukštosiose mokyklose organizuojamos dviejų tipų studijos: 1) nuosekliosios studijos; 2) nenuosekliosios studijos. 2. Universitete yra šios nuosekliosios studijos: 1) pagrindinės (pirmoji pakopa); 2) magistrantūros, specialiosios profesinės (antroji pakopa); 3) vientisosios (suderintos pirmoji ir antroji pakopos); 4) rezidentūros, meno aspirantūros, doktorantūros (trečioji pakopa). 3. Pagrindinės nuosekliųjų studijų formos yra šios: dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė. Konkrečias nuosekliųjųpirmosios pakopos studijų krypties formas nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas. Studijų formų aprašus tvirtina Ministerija, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus, Aukštojo mokslo tarybos bei Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) išvadas. 4. Nenuosekliųjų studijų formas nustato pati aukštoji mokykla. 5. Lietuvos aukštosiose mokyklose iki Aukštojo mokslo įstatymo įsigaliojimopagal vienpakopę aukštojo mokslo sistemą baigtų studijų prilyginimą atitinkamų pakopų nuosekliosioms studijoms nustato Ministerija. • Savarankiškos mokymosi įstaigos – suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklos, švietimo centrai, persikvalifikavimo centrai ir pan. Mokymasis Lietuvos darbo rinkos mokymo centruose Lietuvoje veikia dešimt darbo rinkos mokymo centrų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Utenoje, turinčių filialus kituose miestuose. Pagrindinės darbo rinkos mokymo centrų veiklos kryptys – suaugusiųjų profesinis mokymas, perkvalifikavimas, kvalifikacijos tobulinimas. Šios paslaugos suteikia žmogui galimybę išmokti naujo amato, pakelti profesinį lygį. Mokytis priimami darbdavių ir darbo biržų siųsti asmenys, taip pat savarankiškai besikreipiantys žmonės. Bedarbių mokymą finansuoja Lietuvos darbo birža iš „Užimtumo fondo“ lėšų, o savarankiškai atvykusiajam už mokslą reikia mokėti pačiam. Darbo rinkos mokymo centrų siūlomus profesinio mokymo kursus gali lankyti bet kas, nepriklausomai nuo išsilavinimo. Formalusis suaugusiųjų mokymasis gali vykti ir kitose valstybės pripažintose suaugusiųjų švietimo įstaigose ir mokymo įmonėse, tiek valstybinėse, tiek nevalstybinėse. Formaliojo mokymosi įstaigose gali būti dirbantieji perkvalifikuojami arba tobulinama jų kvalifikacija. Skatinamas naujų programų kūrimas neformaliajam mokymuisi ir tokio švietimo organizavimas formaliojo mokymosi įstaigose. Suaugusiųjų formaliojo švietimo sistema apima įvairaus lygio švietimo įstaigas, o perėjimai iš vieno jos lygio į kitą reglamentuojami nustatyta tvarka. Suaugusiųjų formaliojo švietimo sistema laiduoja tą patį išsilavinimo lygį, kaip ir nuosekliojo švietimo sistema, todėl galimi perėjimai tame pačiame lygyje iš vienos sistemos mokymo įstaigos į kitos sistemos mokymo įstaigą. Formaliojo suaugusiųjų švietimo sistemos mokytojai (dėstytojai) turi turėti ne mažesnę kvalifikaciją, kaip atitinkamo lygio nuosekliojo švietimo sistemos mokytojai (dėstytojai). Jie rengiami laikantis bendrųjų pedagogų rengimo nuostatų. Šiai sistemai pedagogai gali būti rengiami ir specializuotai. Suaugusiųjų švietimui rengiami bibliotekų, muziejų ir klubų darbuotojai. Formalųjį suaugusiųjų švietimą valstybė remia taip, kad praktiškai jis būtų prieinamas visiems. Švietimo valstybinio valdymo paskirtis – laiduoti švietimo sistemai keliamų tikslų įgyvendinimą. Valstybė valdo tik formalųjį švietimą. 6. Kas yra LSMCVA, kokia jos veikla? LSMCVA yra visuomeninė organizacija, vienijanti LR suaugusiųjų mokymo centrų ir mokyklų vadovus, užimančius ir besirūpinančius suaugusiųjų mokymu ir švietimu. Asociacija yra juridinis asmuo, turintis antspaudą su pavadinimu, atsiskaitomąją sąskaitą LR įregistruotuose bankuose. Asociacijos tikslas – vienyti Lietuvos suaugusiųjų mokymo centrų ir mokyklų vadovus bendrajai veiklai, ją koordinuoti ir remti, dalyvauti formuojant naują suaugusiųjų mokymo ir švietimo politiką bei kuriant SMC tinklą LR mastu. LSMCVA skleidžia suaugusiųjų mokymo naujoves, organizuoja seminarus, pasitarimus, stažuotes užsienyje, bendradarbiauja su LR ŠMM suaugusiųjų mokymo centrų veiklos klausimai; plečia kontaktus tarp Lietuvos ir kitų šalių suaugusiųjų mokymo įstaigų; skatina suaugusiųjų mokyklų vadovus ir kolektyvus dirbti naujoviškai ir pereiti prie suaugusiųjų mokymo centro modelio, taikant lansčią mokymo sistemą; skatina suaugusiųjų mokyklų kolektyvus kurti atskirų dalykų modulių programas ir jas realizuoti; gina asociacijos nariu bendrus interesus, novatoriškas idėjas; kaupia ir skleidžia informaciją apie suaugusiųjų mokymo centrų veiklą; skatina SMC bendruomenes tapti atviru regiono švietimo mokymo ir kultūros židiniu. LSMCVA buvo įregistruota 1996 metais gruodžio 3d. Savo veiklą grindžia LR konstitucija, kitais LR įstatymais, teisės norminiais aktais. 7. Suaugusiųjų švietimo svarba Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio ir lėšų skiriama suaugusiųjų švietimui. 2004m. bendru švietimo ir mokslo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu patvirtinta Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija – vienas svarbiausių mokymąsi visą gyvenimą ir suaugusiųjų švietimo politiką apibrėžiančių dokumentų, kuris sudarė prielaidas mokymosi visą gyvenimą srityje įgyvendinti konkrečius uždavinius. Per trejetą strategijos įgyvendinimo metų pasiekta pažanga: tvarkoma mokymosi aplinka daugelyje švietimo institucijų, gerėja jų veiklos kokybė, išaugo mokymosi programų suaugusiesiems pasiūla, tęstinio mokymosi paslaugos darosi vis prieinamesnės ir populiaresnės. Suaugusiųjų švietimo plėtrai daug dėmesio skiriama Lietuvos respublikos vyriausybės 2006-2008m. programoje. Mokymosi visą gyvenima užtikrinimo strategijoje atsispindi Lietuvos ir Europos Sąjungos suaugusiųjų švietimą reglamentuojančių dokumentų nuostatos, tikslai ir mokymosi visą gyvenimą priemonės. Šiandieninėje visuomenėje suaugusiųjų švietimas tampa privalomas. Kas ir kodėl planuodami suaugusiųjų mokymąsi sukuria privalumo įspūdį: Valstybinės institucijos, kurios pagal LR Konstituciją, įstatymus ir kitus teisės aktus teikia mokymo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo paslaugas bei darbo birža, kuri sudaro galimybes įgyti naują kvalifikaciją. Darbdaviai(rinka), kurie reikalauja, kad darbuotojai įgytų arba keltų savo kvalifikaciją ir šį reikalavimą susieja su atlyginimu. Visuomenė, kuri per bendruomenes ir konfesines organizacijas kelia specifinius mokymosi reikalavimus suaugusiesiems. Žinoma būtų pravartu paminėti ir tai, kad sparčiai kintanti socialinė ir ekonominė situacija taip pat verčia suaugusiuosius mokytis, ypač kalbant apie informacines technologijas kurių įvaldymas šiandien ypač svarbus įvairiose veiklos sferose. 8. Suaugusiųjų mokymosi poreikiai Vis daugiau suaugusiųjų mokosi formaliojo švietimo sistemoje. Mokymosi priežasčių yra kelios, tačiau visais atvejais mokymasis efektyvesnis tada, kai yra susijęs su autentiškais kiekvieno žmogaus esminiais tikslais, kai mokydamasis žmogus geriai pažįsta save, labiau savimi pasitiki ir save gerbia. Suaugusieji kelia savo techninę ar profesinę kvalifikaciją, toliau lavina įgūdžius ir gebėjimus, turtina žinias, turėdami tokių tikslų: • Baigti formaliojo švietimo lygmenį • Įgyti naujos srities žinių ar gebėjimų • Prisiminti žinomus dalykus ar atnaujinti savo žinias iš tam tikrų konkrečių sričių • Plėtoti kultūrinius interesus • Ugdyti kūrybines galias • Tapti aktyviu demokratinės visuomenės piliečiu E. Lindiman vienas pirmųjų pažymėjo, kad suaugusiam žmogui būdinga vidinė motyvacija, nes jie žino apie apie savo mokymosi poreikius, jiems sarbu mokytis savarankiškai, ir apie tai, kas svarbu gyvenimiškose situacijose, kurios sudaro turtingiausią mokymosi šaltinį. Suaugusiojo gyvenimas yra sudėtingas ir ilgas, todėl ir suaugusiąjam skirtingais amžiaus tarpsniais būdingos skirtingos savybės, ypatumai, kuriuos butina įvertinti. Visus suaugusius besimokančiuosius galima suskirstyti į tris dideles grupes: • Besimokančiuosius, kuriems svarbiausia mokymosi procesas, įdomu dalyvauti; • Besimokančiuosius, kuriems svarbiausia naujos žinios; • Besimokančiuosius, kuriems svarbiausia pasiekti aiškiai žinomą savo tikslą. G.E. Spear, D.W.Mocker (1984) pastebėjo, kad suaugusieji mokosi savarankiškai, jei kartu veikia bent trys veiksniai: • Aplinka, tiksliau – joje glūdinčios galimybės mokymuisi • Turimų žinių ir naujos informacijos atotrūkis • Proga mokymuisi Galima suformuluoti tokius pagrindiniys principus, kurie leidžia realizuoti visa gyvenimą trunkantį suaugusiųjų mokymąsi: • Nauji pagrindiniai įgūdžiai. Šis pricipas turi garantuoti galimybę įgyti arba atnaujinti įgūdžius, leidžiančius gyventi žinių visuomenėje. Tai kompiuterinis raštingumas, užsienio kalbos, technologinė kultūra ir kt. • Investicijos į žmogiškuosius resursus. Tai raginimas padidinti investicijas į žmoniškųjų resursų išvystymą, Europoje svarbiausia vertybe laikant žmogų. • Mokymo ir mokymosi inovacijos. Atejo metas diegti naujus mokymo metodus, naujas technologijas į mokymo procesą. Be to, prisiminus kintantį Europos gyventojų amžių būtina daugiau dėmesio skirti vyresnio amžiaus žmonių mokymuisi. Besimokantysis turetų tapti klientu, o švietimo institucija – paslaugų, kuriomis siekiama atliepti konkretaus besimokanciojo poreikius, kūrėja ir teikėja. Jaunimo pilietiniam ugdymui, vidurinėse mokyklose, jaunimo organizacijose jau nemažai padaryta, tačiau suaugusiųjų švietime ( ypač ten kur dalyvauja žmonės vyresni negu 35 metų, nebepatenkantys į jaunimo kategoriją) ši veikla vykdoma tik europiniuose projektuose. Didelė problema ta, kad Lietuvoje kol kas nėra šiuolaikinės suaugusiųjų mokymosi politikos. 9. Formaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimo klaidos ir galimi jų sprendimo būdai Suaugusiųjų dalyvavimą mokymosi procese lemia įvairios sąlygos, nuo kurių priklauso mokymąsis. Nors formaliąjam suaugusiųjų švietimui ir skiriama vis daugiau dėmesio, tačiau suaugusiųjų švietimas ir mokymas vis dar yra ribotas ir todėl iškyla nemažai suaugusiųjų mokymosi poreikių patenkinimo problemų. Pabandysiu remdamasi literatūra, savo žiniomis ir pastebėjimais įvardinti kokios problemos suaugusiems kyla siekiant formaliojo švietimo. Taigi. Kaip vieną problemų būtų galima įvardinti suaugusiųjų nepakankamą informavimą ir konsultavimą apie švietimo galimybes. Šiendienos gyvenime suaugusiąjam ne kartą gali prireikti žinių ir patarimo ką toliau veikti, kaip prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo ir darbo sąlygų. Darant sprendimus, reikia tikslios informacijos – ką, kaip ir kokiomis sąlygomis reikia daryti. Suaugusieji turėtų būti nuolat informuojami apie jų mokymosi galimybes, apie pasikeitimus ir naujoves susijusias su suaugusiųjų švietimu. Informacijos teikimas, konsultavimas turi būti visiems prieinama paslauga, kiekvienas gyventojas turi turėti sąlygas prieiti prie patikimų šaltinių apie mokymosi galimybes tiek savo šalyje, tiek ir europoje. Dėja šiandien galime atrasti daug suaugusiųjų kurie nežino kur kreiptis šiais klausimais arba nėra apsisprendę ką daryti, nes jiems trūksta informacijos vienu ar kitu klausimu, o tai gali lemti neteisingą suaugusiojo pasirinkimą. Kita problema kuri vyrauja šiomis dienomis, tai mokymosi arčiau namų galimybės nebuvimas, arba suaugusiųjų užimtumas dėl šeimos ar darbo. Ne visi suaugusieji turi galimybe nuolat važinėti į kitus miestus, taip jie praranda galimybę mokytis. Todėl reikėtų atrkreipti dėmesį į nuotolinių mokymosi galimybių sukūrimą. Taip pat kaip problemą būtų galima įvardinti tai, kas Lietuvoje kolkas nėra šiuolaikinės suaugusiųjų mokymosi politikos, net ir pati sąvoka ,,suaugusiųjų švietimas“ dažnai net ir švietimo srities specialistų suprantama gana siaurai. Dar viena problema – suaugusiųjų švietimo centrai skiria pakankamai dėmesio savo veiklos įgyvendinimui bei plėtotei, čia ir kyla problema, nes pamirštami suaugusiųjų poreikiai. Todėl reikėtų dėmesį nukreipti ir į patį suaugusįjį besimokantįjį ir aiškiau formuluoti institucinį požiūrį į jo poreikių tenkinimą. Kadangi paslaugos kuriamos siekiant patenkinti besimokančiojo poreikius, aiškios jo charakteristikos turėtų būti vienas svarbiausių etapų apsisprendžiant dėl teikiamų paslaugų tipų bei formų. Kiekviena fomaliojo suaugusiųjų švietimo institucija turėtų atkreipti dėmesį ir investuoti į besimokantiems suaugusiesiems pritaikytų mokymo metodų ir medžiagos gerinimą. Taip pat dar viena iš problemų yra ta, kad programų įvairovė, susijusi su formaliu suaugusiųjų švietimu, nėra didelė, o populiariausi programų teikimo būdai yra stacionaras (dieninis ir vakarinis), neakivaizdinis mokymas. Manau, kad kaip problemą taip pat galima išskirti ir mokymosi individualizavimas yra nuvertinamas. Kiekvienam suaugusiam asmeniui turėtų būti suteikiama galimybė pasirinkti sau tinkamus mokymosi prioritetus, pritaikydamas juos pagal savitas ir pirmines žinias. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp ekonominių ir socialinių principų, individualumo ir visuomeniškumo, bendrojo ir specialiojo mokymosi. Nors formaliąjam suaugusiųjų švietimui skiriama daug lėšų, tačiau kokybiškam suaugusiųjų švietimui, galime pastebėti, jų vistiek trūksta. Čia pravartu būtų paminėti, kad kai kurie suaugusiėji neturi finansinių galimybių mokytis, o kuo blogesnė socialinė situacija, tuo mažiau dalyvaujančiųjų suaugusiųjų švietime. Tačiau argi ne suaugusiųjų mokymasis, kaip ir mokymasis apskritai, skatina ekonomikos augimą? Todėl mokslas turėtų būti prieinamas kiekvienam suaugusiąjam, kuris siekia išsilavinimo, įgyti būtinų kompetencijų ir pan. Kita problemą galime glaudžiai sieti su finansine padėtimi tai – socialinė atskirtis. Šio proceso metu asmenys yra išstumiami už visuomenės ribų. Taip gali įvykti dėl skurdo, galimybių trūkumo, diskriminacijos ir pan. Todėl jiems sudėtinga dalyvauti mokymes, jie tarsi atskiriami. Tokiems asmenims sunkiai prieinamos valdžios struktūros ir sprendimus priimančios organizacijos, todėl jie dažnai pasijunta bejėgiais ir negeba priimti sprendimu. Į tokius žmones reikėtų ypač atkreipti dėmesį, teikti jiems informaciją, įtraukti į visuomeninį gyvenimą. Dar viena svarbi problema ta, kad mokymąsi suaugusiąjam sunku suderinti su darbu, jau nekalbant apie kitus dalykus. Ši problema šiandien tikrai aktuali, nes nepalankios mokymosi sąlygos šiuo klausimu verčia suaugusįjį skirti prioritetą darbui arba mokymuisi, tačiau taip daugiau ar mažiau nukenčia abi veiklos. Todėl reikėtų sudaryti lankstesnius mokymosi grafikus. Apskritai galima išskirti tokias faktorių grupes kliudančias suaugusiąjam dalyvauti švietime: • Fiziniai trugdžiai • Nusistatymo trugdžiai • Struktūriniai trugdžiai • Situaciniai trugdžiai • Instituciniai trugdžiai • Galimybių trugdžiai • Trugdžiai mokymęsi • Išoriniai ir vidiniai trugdžiai Čia išskirti pagrindiniai suaugusiųjų formaliojo švietimo organizavimo probleminiai aspektai, kurie trugdo suaugusiesiems mokytis ir įgyti kokybišką išsilavinimą, reikiamas kompetencijas, žinias ir kt. Atkreipus valstybės dėmesį į šias problemas galima būtų daug pasiekti švietimo srityje, o tai naudinga ir visuomenei ir kiekvienam žmogui individualiai ir žinoma valstybei. REFLEKSIJOS Mano nuomone nors suaugusiųjų formaliąjame švietime yra padaryta gana nemažai, bet dar yra kur tobulėti. Manau, kad kuo stipresnis suaugusiųjų švietimas – tuo demokratiškesnė visuomenė,o tokios visuomenės nariai pasižymi tolerancija, bendradarbiavimu, pilietiniu aktyvumu suvokia atsakomybę už savo paties ir savo šalies gyvenimą. Suaugusiųjų kokybiškas, atitinkantis jų poreikius švietimas yra naudingas ne tik pačiam asmeniui, bet ir valstybei, nes gyventojų išsilavinimas yra būtina sąlyga išsilaikyti valstybei tarp konkuruojančių ir išsivysčiūsių Europos valstybių. Manau, kad akivaizdu jog dar didesnis valstybės dėmesys formaliąjam suaugusiųjų švietimui yra reikalingas, norėtųsi, kad Lietuva skirtų reikiamą dėmesį mūsų visuomenės narių asmenybiniam, pilietiniam ir profesiniam augimui. Būtina, kad valstybė praktiniais veiksmais paremtų suaugusiųjų formalųjį švietimą, kad jis taptų lygiateise viso švietimo dalimi. Svarbu atkreipti dėmesį bent i pagrindines suaugusiųjų formaliojo švietimo organizavimo klaidas ir trūkumus, juos spręsti atsižvelgiant į suaugusiųjų poreikius. Manau, kad reikia plėsti suaugusiųjų mokymosi galimybių spektrą, daryti jas lankstesnes laiko, vietos, tempo, turinio aspektais, tokiu būdu vis labiau pereinant prie atviro ir nuotolinio mokymosi. Žinoma reikia atkrepti dėmesį ir į tai, kad suaugusiųjų formaliojo švietimo kokybė priklauso ne tik nuo oganizavimo ir institucijų, čia svarbų vaidmenį taip pat vaidina ir besimokantysis, jo nusiteikimas, mokymosi motyvų susikūrimas. Pvz. jei asmuo mokysis ne todėl, kad pats tobulėtų kaip asmenybė, o mokymąsi vertina kaip privalomą dalyką, kuris atneš naudos ateityje, bet pats mokymąsis jam neteikia malonumo, tokiu atveju niekas negali užtikrinti, kad asmuo įgys kokybišką išsilavinimą, nes jis nebus suinteresuotas ,,pasiimti“ viską ką teikia švietimo institucijos. Nors reikėtų ir nepamiršti, kad reikia skatinti suaugusiųjų poreikį mokytis ypač didžiausios rizikos grupėse, t.y. vyresnių asmenų, skurdą patiriančių asmenų, neįgaliųjų ir kitų asmenų grupėse. Manuo nuomone pačios didžiausios problemos kurios iškylą suaugusiems dalyvaujantiems formaliąjame švietime yra finansinės, taip pat mokymosi ir darbo nesuderinamumas. Manau, kad šios dvi problemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, nes suaugusieji dirba, kad galėtų patenkinti savo poreikius, tarp kurių yra ir poreikis mokytis, o kad patenkinti šį poreikį reikia turėti finansines galimybes, o tai neišvengiamai reiškia darbą, todėl situacija išties yra sudėtinga. Taigi, nors formalusis suaugusiųjų švietimas vis tobulėja ir tampa lankstenis reikia jam skirti dar daugiau dėmesio, išspręsti problemas ir turėsime išsilavinusią ir visapusiškai stiprią visuomėnę. LITERATŪRA 1) Anužienė B.(2006). 50 suaugusiųjų švietimo klausimų. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 2) Dienys V. (2000). Suaugusiųjų švietimas dabarčiai ir ateičiai.Straupsnių rinkinys. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas 3) Juozaitienė R., Juozaitis A.M.,Lukošūnienė V.(2008). Andragogų klausimai: praktiniai suaugusiųjų mokymo aspektai. Vilnius: Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija. 4) Laužackas R.(2005). Profesinio rengimo metodologija. Kaunas:Vytauto Didžiojo universitetas 5) Malcolm T. (2007). Kertinės suaugusiųjų švietimo ir mokymo idėjos. Vilnius: Kronta 6) Paškevičienė J. (2006). Suaugusiųjų švietimo praktika. Vilnius: Lietuvos Respublikos ir mokslo švietimo ministerija 7) Petrulytė A. (2008). Suaugusiųjų mokymas ir konsultavimas : mentoriaus rengimo vadovėlis : dėstytojo knyga. Kaunas: Technologija 8) Teresevičienė M., Gedvilienė G., Zuzevičiūtė V.(2006). Andragogika.Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. 9) Zuzevičiūtė V.(2006). Suaugusiųjų mokymosi poreikiai ir jų tyrimas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas 10) Zuzevičiūtė V., Teresevičienė M(2007). Universitetinės studijos mokymosi visą gyvenimą perspektyvoje. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas 11) (2008).Suaugusiųjų švietimas Europoje: tendencijos ir problematika. Vilnius: Danielius 12) Prieiga per internetą http://www.aikos.smm.lt/programos.htm?m=program&a=displayItem&id=305001001 13) Žiūrėta [ 2011-10-08]. 14) Prieiga per internetą http://www.euroguidance.lt/index.php?language=lt&page=702 15) Žiūrėta [ 2011-10-08]. 16) Prieiga per internetą http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=211739 17) Žiūrėta [ 2011-10-08]. 18) Prieiga per internetą http://www.smm.lt Žiūrėta [ 2011-10-08]. 19) Lietuvos respublikos švietimo įstatymas (2009). Žiūrėta [ 2011-10-08]. Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!