Pilietiškumo ugdymas užklasinėje ir užmokyklinėje veikloje

Pilietinis auklėjimas - tai šiuo metu viena iš aktualiausių temų, diskutuojant apie dabartinę švietimo reformą, analizuojant jos teigiamas puses ir trūkumus. Istorinė turtinga Lietuvos pedagogų patirtis pilietiniame auklėjime turėtų pasitarnauti ir šiandien. Gal todėl darbo tikslai neapsiriboja vien žiniomis, tačiau turi tikslą suprasti, analizuoti, pritaikyti šiai dienai ir įvertinti situaciją.
Mūsų mylimas kraštas Lietuva istorijos bėgyje ilgą laiką buvo karų ir grobikiškų žygių iš Rytų ir Vakarų kryžkelė. Vokiečiai kryžeiviai, lenkų didikai, rusai šovinistai, siekdami užvaldyti mūsų gražų kraštą, naikino šio krašto gyventojus, bandė ištrinti iš vartosenos lietuvių kalbą ir taip kraštą suvokietinti, surusinti ar sulenkinti. Didžiausia kliūtimi jiems buvo Lietuvos šviesuomenė - apsiskaitę ir išsilavinę mūsų krašto žmonės. Jie iš esmės ir sutrukdė įvairių okupantų užmačioms atimti pilietiškumą ir pavergti mūsų kraštą, primetant savo kultūrą, vertybių sistemas. Gal todėl mes turime turtingą literatūrą, skirtą mūsų tautos išlikimo problemoms, reiškiančią didžiulį susirūpinimą dėl jos ateities.
Akivaizdu, jog be veiklos asmenybės raida beveik neįmanoma. Šiandien mokykla ir mokytojas yra nuolat besikeičiančioje visuomenėje. Tai ta terpė, kuri kelia labai aukštus reikalavimus visiems jos nariams. Iš mokinių reikalaujama perimti sparčiai gausėjančią sudėtingą informaciją. Mokykla privalo rengti jaunąją kartą gyvenimui ir darbui nuolat kintančioje visuomenėje. Norint ugdyti pilietiškumą reikia sugebėti įtraukti vaikus į tam tikrą pilietišką veiklą ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.
Svarbu akcentuoti, kad pilietiškumą suteikia valstybė, o ne mokykla.
Pilietiškumo ugdymas turi prasidėti šeimoje, kur vaikas išmoksta gimtąją kalbą, susipažįsta su aplinka, tradicijomis, etnine kultūra, su tautos ir universaliomis vertybėmis. Žymus pedagogas A.Maceina rašė: “Šeimos gyvenimas yra suglaustas tautos gyvenimas, tautos gyvenimas yra išplėstas šeimos gyvenimas“. Toliau tautinę savimonę ugdyti turi mokykla. Kuo pilietinis auklėjimas šeimoje yra menkesnis, tuo mokyklai jis darosi sunkesnis ir kartu reikalingesnis. Vėliau kitos institucijos, pavyzdžiui, kariuomenė, ugdo jaunuolį, remdamasi jau sukurtais pagrindais.
Pilietinis ugdymas – socialinis reiškinys. Šio ugdymo mokslo raida pakankamai sudėtinga ir įvairialypė, nestokojusi ir nestokojanti tyrinėtojų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!