Ikimokyklinio amžiaus vaikų meninės raiškos ugdymas draminėje veikloje

vaidybos gebėjimus ......................................................................................................19
2.4. Vaikų vaidybos gebėjimų ugdymas su teatrinėmis lėlėmis ...........................................26
3. TEATRO (DRAMOS) MENO REIKŠMĖ VAIKŲ MENINĖS RAIŠKOS UGDYMUI ..................................................................................29
3.1 Ikimokyklinio amžiaus vaikų vaidinimo kūrimo ypatumai.............................................30
3.2.Tyrimo organizavimas, rezultatų analizė ........................................................................34
IŠVADOS ........................................................................................................44
LITERATŪRA ...............................................................................................45
SANTRAUKA
PRIEDAI
ĮVADAS
Teatras vaiko emocijoms suteikia prasmę, pakylėja tiesos, gėrio, grožio ir šviesos link. Jis gyvas ir nenugalimas. Vaikus traukia tas paslaptingas scenos pasaulis, vilioja savo pasaka, gyvenimu ir poezija. Tai didžiulis noras surasti ir išbandyti save.
Meno filosofai E. Kassireris, S. Langer, R. Arnheimas, N. Goodmanas pabrėžia, kad ne visas pažinimas įgyjamas loginiais ar kalbiniais simboliais. Didelė dalis žmogiškojo patyrimo perteikiama meno kūriniais. Menas – savito pažinimo šaltinis, pajėgus perteikti žodines ir bežodines prasmes.
Kognityvinės teorijos atstovai į vaiko meninės kūrybos produktus žvelgia kaip į intelektinės veiklos rezultatą, proto išraišką. Jau antraisiais, trečiaisiais gyvenimo metais, vaikas ima rodyti intuityvų nediskursinių simbolizavimo formų pažinimą: jis piešia, šoka, žaidžia – vaidina. Kognityvistai mano, kad vaiko kūrybinių gebėjimų plėtotės nevalia palikti ,,natūraliai” raidai.
Siekiant išsaugoti vaikų estetinius polinkius ir ugdyti jų meninio pažinimo galias, svarbu padėti įgyti jiems kūrybinių gebėjimų. Pedagogams turėtų rūpėti, anot H. Garnerio, ne tai, kad vaikai vaidintų geriau, o kokie gebėjimai lemia, kad apskritai vaikai vaidina, sukuria vaidybos simbolių sistemą (Gardneris, 2000).
Vien materialinių ir psichologinių sąlygų vaiko meniniam augimui nepakanka. Reikalingas meninio ugdymo procesas, kuris turėtų būti labai organizuotas, kad kūryba ir gebėjimai ,,įsilietų” vienas į kitą.
A. Smitas išskyręs meninio ugdymo fazes, teigia jog ,,penktieji – septintieji gyvenimo metai yra palankiausias tarpsnis sieti vaiko kūrybos procesą, produktą ir bendravimą” (Smitas, 2000).
Sąvokos ,,drama” , ,,draminė raiška” gali būti vartojamos kiek siauresne nei įprasta reikšme ypač pabrėžiant tokius dalykus, kaip veiksmas, judesys, kalbos raiška, ir kaip tai gali būti taikoma per įvairius užsiėmimus. Drama (gr. darau, veikiu) grindžiama pagrindine raiškos priemone – veiksmu, kuris artimas vaikų žaidimui. Dramine raiška galime išreikšti
gyvybingumą įvairioje vaikų veikloje ir kaupti gebėjimus (Grigaitė J. Žvirblių takas, 2004, 4, p.21).
Pedagogas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!