Mokslinio straipsnio („Priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymas/- is per patirtį”) analizavimas

Socialinės kompetencijos sąvoka pastaruoju metu vartojama vis dažniau, ji tampa ne tik psichologijos, bet ir sociologijos, pedagogikos, socialinio darbo mokslų tyrimo sritimi. Vaikų socialinė kompetencija atspindi ne tik formaliuosius vaiko pasiekimus, bet ir jo socialinius gebėjimus, sąveikos formas su supančios aplinkos objektais ir žmonėmis. Vaikas, įgydamas socialinės kompetencijos ir nuolat ją plėtodamas, tampa ne tik ugdymo objektu, bet ir visaverčiu socialiniu subjektu. Socialinis suvokimas svarbus vaiko asmenybės vystymuisi, nes padeda išmokti elgesio normas, socialines nuostatas. Įgyti socialiniai gebėjimai padeda vaikui užmegzti draugiškus santykius su bendraamžiais, geriau bendrauti su tėvais, mokytojais, kitais suaugusiaisiais.
Šiuolaikinio ikimokyklinio ugdymo atstovai pabrėžia, kad paprastas žinių perteikimas jau nebėra aktualus – linkstama pereiti prie vaiko ugdymo/-si patirtimi. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai geriausiai ugdosi patys būdami aktyvūs – tyrinėdami visais pojūčiais, darydami, bandydami ir eksperimentuodami, stebėdami savo veiksmų pasekmes, diskutuodami, spręsdami problemas, dalydamiesi išvykų patirtimi.
Siekdama išsiaiškinti, kaip patraukliai bei suprantamai perteikti vaikui socialinę kompetenciją, kokius pasirinkti perteikimo metodus, kaip tinkamai ugdyti vaiko charakterį, skatinti jo mokymosi motyvaciją, mokslinio straipsnio analizei pasirinkau Eglės Bardauskaitės, Astos Jakimavičienės ir Raimondos Sadauskienės mokslinį straipsnį „Priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymas/-is per patirtį“.
Analizės tikslas – atlikti mokslinime straipsnyje „Priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymas/-is per patirtį“, pristatomus priešmokyklinio ugdymo procese taikytinus vaikui patrauklius ugdymo/-si metodus, bei pedagoginėje praktikoje vis dar kylančias problemas pasirenkant ugdymo/-si būdus, analizę.
1. Pristatyti analizuojamo straipsnio tikslą, uždavinius, tyrimo problemą, straipsnio autorių pasirinktus tyrimo metodus, raktinius žodžius-sąvokas.
2. Pagrįsti savo nuomonę apie moksliniame straipsnyje analizuojamos problemos aktualumą, naujumą.
3. Pristatyti ir pagrįsti mokslinio straipsnio autorių reikšmingiausias mintis, atlikto tyrimo ir jo rezultatų analizę.
4. Suformuluoti išvadas ir apibendrinimus apie mokslinio straipsnio aktualumą, ką pavyko naujo ar reikšmingo atrasti šiame straipsnyje, kokios autoriaus mintys ar idėjos pasirodė itin įdomios, naujos ir turi praktinį pritaikomumą.
MOKSLINIO STRAIPSNIO PRISTATYMAS IR ANALIZĖ
Mano pasirinktą mokslinį straipsnį Eglės Bardauskaitės, Astos Jakimavičienės ir Raimondos Sadauskienės „Priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!