Mokslinio straipsnio analizė „ŽAIDIMŲ REIKŠMĖ PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SOCIALINĖS KOMPETENCIJOS UGDYMUI/-SI“ (Ksaverija Kiseliovaitė, Algimantas Bagdonas Kauno kolegija) Tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos medžiaga (2017m.) MENAS, DIZAINAS IR MENINIS UGDYMAS Įvadas Daugelyje šaltinių žaidimas priešmokyklinio ugdymo etape interpretuojamas kaip vaikų gyvenimo būdas, galimybė pažinti pasaulį, kaip puiki terpė socialinei kompetencijai reikštis. Suaugusieji žaidimus vadina pramoga, mes su kolege abi tos pačios nuomonės, kad žaidimas – labai rimtas užsiėmimas, tai darbas vaiko gyvenime, taip jis pažįsta pasaulį ir save patį jame. Darbas žmogui, net ir pačiam mažiausiam, yra labai svarbi, prasminga veikla. Darbas ugdo pagarbą, sąžiningumą, kruopštumą, patikimumą, kantrybę. Nepamirškime, kad pagrindą visam gyvenimui klojame vaikystėje. Kol vaikai dar maži, didžiausias jų darbas yra žaisti. Apie žaidimus, jų naudą, ar įtaką – net nėra pamąstymų, vienintelė vieta, kur vaikai gali užsiimti savarankiška žaidybine veikla – laukas. Tad natūralu, kad nagrinėjant šį straipsnį, siekiama pagilinti žinias apie vaikų ugdymo būdus, jų privalumus ir pagrįstumą. Darbo tikslas: atlikti mokslinėje publikacijoje pristatomo tėvų, bei priešmokyklinio ugdymo pedagogų požiūrio į žaidimų reikšmę priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymui/si analizę. Darbo uždaviniai: 1. Pristatyti analizuojamo mokslinio straipsnio tikslą, uždavinius, tyrimo problemą, straipsnio autoriaus pasirinktus tyrimo metodus, raktinius žodžius – sąvokas. 2. Pagrįsti savo nuomonę apie moksliniame straipsnyje analizuojamos problemos aktualumą, naujumą. 3. Pristatyti ir pagrįsti mokslinio straipsnio autoriaus reikšmingas mintis, atlikto tyrimo ir jo rezultatų analizę. 4. Suformuluoti išvadas ir apibendrinimus apie mokslinio straipsnio aktualumą, ką pavyko reikšmingo atrasti šiame straipsnyje, kokios autoriaus mintys pasirodė itin įdomios ir turi praktinį pritaikomumą. Šių autorių darbo tikslas – atskleisti žaidimų reikšmę priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymui/si. Tyrimo problema suformuluota klausimu – kokia žaidimų reikšmė priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymui/si? Siekiant kuo nuodugniau atlikti tyrimą pasirinkta mišri tyrimo strategija. Pagrindžiant žaidimų svarbą – atlikta mokslinės literatūros analizė, empirinėje dalyje panaudoti kiekybinis (apklausa raštu), bei kokybinis (apklausa žodžiu) tyrimai. Pateikti keturi raktiniai žodžiai – žaidimai, priešmokyklinio amžiaus vaikai, socialinė kompetencija, ugdymas – puikiai apibūdina darbo esmę. Žaidimų reikšmė priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymui/si analizuojama atsižvelgiant į technologijų monopoliją, kuri aiškinama kaip reiškinys, verčiantis sunerimti ir susimąstyti apie naujos kartos ugdymo ypatumus. Keliama esminė problema, kad pamirštamas žaidimas, ugdyme naudojamos schematiškos veiklos, kurios labiau primena pamokas. Manau žaidimo reikšmė vaikų veikloje yra keliasluoksnis reiškinys, apimantis malonią veiklą ugdytiniui ir ugdomąjį procesą, kurio metu ugdomi/si vaikų gebėjimai, formuojami įgūdžiai bei socialinė ir kitos kompetencijos, reikalingos tolimesniam vaiko gyvenimui. Tačiau neretai pedagogai nesuvokia ir nemoka pasinaudoti žaidimo unikalumu, padedant įgyti gyvenimui reikalingų gebėjimų ir juos pakeičia galbūt ir reikšmingomis, bet mažiau veiksmingomis veiklomis. Ugdytinių tėvai neretai žaidimą vertina kaip beprasmišką veiklą, o priešmokyklinis ugdymas siejamas su pradiniu, nepaisant to, kad tai yra dvi skirtingos ugdymo stadijos. Ši tema , manau, yra aktuali mūsų visuomenėje, nes apie tai daug rašoma, diskutuojama viešojoje erdvėje, bet vis tik negebama ar nenorima suprasti, kad vaiko raidos etapuose pagrindinis žinių šaltinis yra žaidimas. Autorių keliama problema sąlyginai nėra nauja. Šiame darbe iškeltą problemą nagrinėjo ne vienas mokslininkas, rašyta nemažai publikacijų viešojoje erdvėje, tačiau intensyviau pradėta tirti ir domėtis modernėjant visuomenei ir besikeičiant žmonių požiūriui į priešmokyklinį ugdymą. Besiskverbiant naujoms technologijoms, mokslininkų nuogąstavimai, kad žaidimą keičia schematiškos veiklos padidėjo ir tai puikiai atsispindi autorių iškeltoje tyrimo problemoje, kuri sprendžiama nuosekliai ir pagrįstai. Moksliniame straipsnyje, autoriai pateikia mokslininkų (Leliūgienės (2003), N. Grinevičienės (2007), Bitino (2000), ir kt.) mintis, kurios atskleidžia žaidimų rūšių bei jų įvairovės įtaką vaikų ugdymo procese. Pateikiami tikslūs argumentai, atspindintys kiekvienos trūkumus ir privalumus, išskiriama bei pagrindžiama labiausiai tinkama vaikų socialinei kompetencijai ugdyti. Reikšmingiausios autorių mintys: •
Šį darbą sudaro 1348 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!