Straipsnio „Ikimokyklinio amžiaus vaikų patyčios“ recenzija

Straipsnio „Ikimokyklinio amžiaus vaikų patyčios“ recenzija

\

Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas patyčioms ikimokyklinio ugdymo įstaigose, siekiant atkreipti dėmesį į ankstyvas agresyvumo formas, kurių mokytojai neturėtų nuvertinti. Straipsnyje apibendrintos pagrindinės ikimokyklinio amžiaus vaikų patyčių formos, kad ankstyvojo ugdymo mokytojai galėtų jas lengviau atpažinti ir gebėtų laiku jas suvaldyti. Straipsnyje aprašoma įvairių mokslininkų tyrimai, kuriuose atskleidžiama, kad berniukams būdingas fizinis agresyvumas, o mergaitėms būdingas santykių ir verbalinis agresyvumas. Ikimokyklinio ugdymo pedagogų vaidmuo yra itin svarbus, nes jie turi išmokti atpažinti ir valdyti ankstyvas agresyvumo formas. Todėl, jų mokymas yra būtinas, nes jie turi atidžiai įvertinti kiekvieną incidentą, kad galėtų sukurti pozityvią mokymosi aplinką ir gebėtų taikyti tinkamus metodas. Taip pat, straipsnyje atskleistas mokyklos vaidmuo vykdant prevencines ir intervencines programas norint išvengti patyčių ankstyvajame ugdyme. Išskirtos perspektyvios intervencijos programos, kurios galėtų būtų taikomos ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

1. Problemos aktualumo pagrindimas.

Autoriaus straipsnis yra labai aktualus, kadangi patyčių problema yra itin aktuali, o ypač tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų, kur jos yra sunkiai atpažįstamos. Patyčios ikimokyklinio amžiaus vaikų yra mažai tyrinėtos, daugiau tyrinėta apie patyčias vidurinėje vaikystėje ir paauglystėje. Patyčios gali paveikti vaikų psichinę ir fizinę sveikatą bei sukelti ne tik trumpalaikes, bet ir ilgalaikes problemas ypač ikimokyklinio amžiaus vaikams.

1. Problemos ištirtumo parodymas.

Straipsnyje gana plačiai pateikiama literatūros analizė. Ji vertinama pakankamai, kadangi apima fundamentalią apžvalgą užsienio mokslininkų darbų. Straipsnyje minimi šie mokslininkai: Matsunaga (2009); Ttofi ir Farrington (2011); Vlachou, Andreou, Botsoglou ir Didaskalou (2011), Smith, Salmivalli ir Cowie ( 2012), kurie analizavo neigiamas patyčių pasekmes ir trumpalaikes bei ilgalaikes problemas. Taip pat pabrėžiama, kad didžioji tyrimų dalis sutelkta į patyčias vidurinėje vaikystėje ir paauglystėje, tačiau mažai tyrimų atlikta apie patyčias ankstyvoje vaikystėje (Monks & Smith, 2006; Vlachou ir kt., 2011; Vlachou, Botsoglou ir Andreou, 2016). Straipsnyje pateikiamas skirtingų autorių patyčių apibrėžimai (Olweus,1994 m.; Craig, Pepler ir Atlas, 2000; Monks ir Smith, 2006; Andreou ir Bonoti, 2010; Swearer ir kt., 2010; Ttofi ir Farrington, 2011; Vlachou ir kt., 2011, 2016). Minimi mokslininkai: Craig ir kt. (2000); Perren (2000); Monks & Smith (2006); Green, Cillessen, Rechis, Patterson ir Hughes (2008); Rose ir kt. (2014); Repo & Sajaniemi (2015) ir kiti, kurie analizavo ankstyvosios agresyvaus elgesio formas. Aprašytos kovos su patyčiomis mokyklose (Smith ir kt., 2012), prevencinės programos vykdomos mokyklose (Alsaker & Valkanover, 2001; Rigby, 2002; Samples, 2004; Webster-Stratton & Reid, 2004; Alsaker, 2004;), analizuojamos mokslininkų Bakeris, Kupersmidtas, Voegler-Lee, Arnoldas ir Willoughby (2010) mintys apie programų veiksmingumą mokyklose.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!