Diplominiai darbai

Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys

9.4   (2 atsiliepimai)
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 1 puslapis
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 2 puslapis
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 3 puslapis
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 4 puslapis
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 5 puslapis
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 6 puslapis
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 7 puslapis
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 8 puslapis
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 9 puslapis
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 10 puslapis
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 11 puslapis
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 12 puslapis
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 13 puslapis
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 14 puslapis
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 15 puslapis
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 16 puslapis
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 17 puslapis
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 18 puslapis
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 19 puslapis
Demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje: būklė ir tobulinimo kryptys 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

 DEMOKRATINIO PILIETIŠKUMO UGDYMAS MOKYKLOJE: BŪKLĖ IR TOBULINIMO KRYPTYS TURINYS PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS.........................................................................................................3psl; ĮVADAS....................................................................................................................................4psl; I. Demokratinio pilietiškumo ugdymo teorinė apžvalga............................................................6psl; 1.1. Europos Tarybos pozicija Demokratinio pilietiškumo atžvilgiu........................................6psl; 1.2. Demokratinis pilietiškumas Lietuvos švietimo reformos kontekste...................................9psl; 1.3. Pilietinio ugdymo tikslai Lietuvos mokykloje..................................................................12psl; 1.4. Pilietinio ugdymo sistema.................................................................................................12psl; 2. Demokratinio pilietiškumo ugdymo struktūra Lietuvos mokyklose....................................13psl; 2.1. Teisės aktai, reglamentuojantys pilietiškumo ugdymą.....................................................14psl; 2.2. Demokratinio pilietiškumo ir pilietinio ugdymo sąvokų analizė......................................17psl; 2.3. Pilietinio ugdymo metodai ir jų taikymas mokykloje.......................................................18psl; 2.3.1. Žodiniai dėstymo metodai..............................................................................................18psl; 2.3.2. Aktyvieji mokymosi metodai.........................................................................................20psl; 2.3.3. Debatai kaip vienas iš būdų mokyti pilietiškumo..........................................................23psl; II. Demokratinio pilietškumo ugdymo mokykloje tyrimas.............................................…….26psl; 2.1. Tyrimo metodika...............................................................................................................26psl; 2.2. Tyrimo rezultatų analizė………………………………………...………………………26psl; 2.2.1. Mokytojų apklausa ir rezultatai……………………….........……………………….…26psl; IŠVADOS................................................................................................................................35psl; SANTRAUKA........................................................................................................................36psl; LITERATŪRA.......................................................................................................................37psl; PRIEDAI.................................................................................................................................39psl; PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS Paveikslo pavadinimas P. 1. Mokytojų pasiskirstymas pagal darbo stažą..............................................................................26 2. Atsakymų apie mokytojų ir moksleivių abipusę pagarbą pasiskirstymas.................................27 3. Atsakymų apie mokytojo pavyzdį moksleiviams pasiskirstymas..............................................27 4. Atsakymai apie mokinių nuomonių svarbą mokytojams...........................................................28 5. Mokinių skatinimo bendradarbiauti pasiskirstymas..................................................................28 6. Atsakymai apie mokytojų pagyrimus ir paskatinimus mokiniams............................................29 7. Atsakymai, apie mokinių supažindinimą su teisėmis ir pareigomis..........................................30 8. Mokinių galimybė rinktis veiklą per pamoką............................................................................31 9. Mokinių dalyvavimas sprendžiant problemas……………………………………………...…31 10. Mokytojų įtraukimas į mokyklos problemų sprendimą...........................................................32 11. Galimybė rinktis alternatyvius vadovėlius..............................................................................32 12. Mokytojų sudaromos galimybės diskutuoti, svarstyti.............................................................33 13. Galimybės vaikų saviraiškai………………………………………………………………....33 ĮVADAS Temos aktualumas. Globalus demokratijos stiprėjimas per paskutinį XX amžiaus ketvirtį sukėlė naują pasaulinę domėjimosi pilietiniu ugdymu bangą. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla siekia ugdyti sąmoningus piliečius, suprantančius savo teises ir pareigas, gebančius konstruktyviai dalyvauti nuolat kintančios visuomenės gyvenime. Ji padeda mokiniams įsisąmoninti, kad demokratijos kūrimas šeimoje, bendruomenėje, tautoje, valstybėje, pasaulyje – tai asmeninė kiekvieno iš mūsų užduotis, rūpestis ir atsakomybė. Kartu puoselėjama tautinė savigarba bei pagarba pagrindinėms demokratinėms vertybėms: žmogaus orumui, laisvei, lygybei, teisingumui ir teisėtumui, tolerancijai, solidarumui. Tad mokykloje būtina sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis vidinį poreikį aktyviai veikti, ugdytis gebėjimą analizuoti kultūrinę, etninę, politinę, socialinę įvairovę bei dėl jos galinčius kilti konfliktus, ieškoti taikaus šių konfliktų sprendimo būdų; gebėjimą laisvai ir sąmoningai spręsti, vertinti ir apsispręsti atviroje, pliuralistinėje visuomenėje. Daugiau nei dešimtmetį vykstančios permainos švietime esmingai pakeitė Lietuvos švietimo sistemą, sudarė prielaidas įvairioms švietimo institucijoms deramai reaguoti į naujus reikalavimus asmeniui, visuomenei, kylančius dėl sparčios socialinio, ekonominio gyvenimo kaitos, dėl besikeičiančios Lietuvos valstybės ir jos piliečių padėties. Jau viename pirmųjų Lietuvos švietimo reformos dokumentų – Lietuvos švietimo koncepcijoje (1992), buvo įtvirtintos naujos švietimo vertybinės nuostatos, nauji tikslai ir uždaviniai: nuo totalitarinei santvarkai būdingos asmens ir visuomenės sampratos pereita prie demokratinės. Švietimas imtas orientuoti į laisvą ir atsakingą asmenį, savarankišką pilietinę visuomenę. Pasiekta laisvė tapo nelengvu išbandymu mūsų visuomenei. Pilietinio ugdymo sąvoka viena iš prieštaringiausiai vertinamų, apimanti platų spektrą klausimų susijusių su piliečio ir valstybės santykio problema. Demokratinio pilietiškumo ugdymas glaudžiai susijęs su valstybės ideologija, vertybių sistema, demokratijos išvystymo laipsniu, istorija, ištekliais, mokymo sistemos ypatumais ir tradicijomis. Temos ištirtumas. Demokratinio pilietiškumo ugdymo problemoms nagrinėti skirtos šios knygos: A.Poviliūno ir L.Deveikio sudaryta mokytojo knyga ,,Pilietinis ugdymas mokykloje”, Vilnius, 1998 (kartu su Atviros Lietuvos fondu); R. Martinėnienės išverstas ir adaptuotas amerikine tradicija pagrįstas mokomasis komplektas ,,Pilietis” (Vilnius, 1999), kurį sudaro pratybų sąsiuvinis, projektų knyga (vadovėlis) ir knyga mokytojui; B.A. Reardon ,,Tolerancija - vartai į taiką”, (I dalis, Vilnius, 1999; II ir III dalis, Vilnius, 2000) be to, kartu su Europos Tarybos informacijos ir dokumentacijos centru parengta Vaiko teisių mokymo pradinėje mokykloje metodika (Vilnius, 1999). Visavertis pilietiškumo ugdymas neįmanomas be jaunuolių emocinio ryšio su tėvyne stiprinimo, patriotinių nuostatų formavimo. Neužtenka vien tik perteikti moksleiviams žinių apie demokratinį visuomeninių santykių tvarkymą ir plėtoti bendradarbiavimo bei dalyvavimo visuomeniniame gyvenime gebėjimus. Labai svarbu ugdyti ir atitinkamas vertybines nuostatas – meilę tėvynei, tautinį tapatumą bei valstybinę ir tautinę savimonę harmoningai derančią su atsakingų Europos ir pasaulio bendruomenių narių savimone. Lietuva, prisijungusi prie Europos Sąjungos, privalo siekti gerų rezultatų ekonomikoje, politikoje, kultūros ir švietimo srityse, ir daugelyje kitų sferų. Yra įrodyta (Kvieskienė G. (2003) Socializacija ir vaiko gerovė. Vilnius.), kad įsitraukimas į aktyvią pilietinę veiklą mažina nusikalstamumą, skurdą, neišsilavinusių žmonių skaičių, bedarbystę, svaigalų vartojimą, nes skatina augti kaip asmenybei, ugdyti įvairius socialinius gebėjimus, šviestis ir mokytis, tobulėti bei dalyvauti valstybės reikaluose. Besikeičiančioje Lietuvos visuomenėje besikuriančios demokratijos sąlygomis stinga piliečių, galinčių vertinti, laisvai save išreikšti, ieškoti nepriklausomų sprendimų ir juos rasti. Todėl svarbiausi pilietinio ugdymo uždaviniai yra: sudaryti sąlygas moksleiviams mokytis surasti savo kelią, kai šalies ir pasaulio politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo realijos yra kontroversinės; išmokyti analizuoti ir spręsti politinius bei socialinius konfliktus, kylančius dėl skirtingumo ir interesų. Juo labiau, kad konfliktą šiuolaikinė visuomenė supranta kaip „pažangos, civilizacijos ir galų gale pasaulinės pilietinės visuomenės šaltinį“ (R. Dahrendorfas 1996). Siekiant apžvelgti, demokratinio pilietiškumo ugdymo būklę mokykloje diplominiame darbe buvo iškeltas darbo tikslas: atskleisti demokratinio pilietiškumo ugdymo specifiką mokykloje ir klasės bendruomenėje. Uždaviniai: 1. Apžvelgti literatūrą apie demokratinio pilietiškumo ugdymą, atskleisti specifiką. 2. Ištirti demokratinio pilietiškumo ugdymo būklę Lietuvos mokyklose. 3. Įvertinti mokytojų nuomonę apie demokratinį pilietiškumą mokykloje. Tyrimo objektas - mokinių demokratinio pilietiškumo ugdymas mokykloje. Kontingentas – mokyklos pedagogai. Tyrimo metodai: Teoriniai: mokslinės literatūros analizavimas, padėjęs atskleisti tiriamosios problemos pagrindus, bei leidžiantis apibendrinti šio tyrimo rezultatus. Empiriniai: mokytojų anketavimas vykstantis mokykloje. Statistiniai: matematinės statistikos metodais atlikta tyrimo duomenų analizė. I. Demokratinio pilietiškumo ugdymo teorinė apžvalga 1.1. Europos Tarybos pozicija Demokratinio pilietiškumo atžvilgiu Pirmasis reikšmingas žingsnis Europoje link bendradarbiavimo švietimo srityje buvo 1954 m. pasirašyta Europos kultūros konvencija, kuri apibrėžė Europos Tarybos švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto veiklos kryptis. Konvencija grindžiama dviem pagrindiniais principais – pagarba tapatybėms ir kultūrų įvairovei bei pagarba bendram Europos kultūros paveldui ir jo puoselėjimui. Tai sudarė puikias sąlygas plėtoti savitarpio pagalbą ir pasitikėjimą, padėjo įvairių tarptautinių krizių metu išvengti bendradarbiavimo švietimo srityje krizės. Europos Tarybos Generalinis sekretorius Danielis Tarschys sakė: ,,Šiandien, kai žmogaus teisės, parlamentinė demokratija ir įstatymų viršenybė turi būti įtvirtinta Didžiojoje Europoje, bendradarbiavimas švietimo srityje įgyja vis svarbesnę reikšmę.” ,,Šių dienų Europoje, susiduriančioje su dideliais politiniais, socialiniais ir kultūriniais sunkumais, visuomenę sieja tolerancijos, supratimo ir bendros europinės tapatybės suvokimas, todėl švietimas tampa ypač svarbus siekiant trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų.” Lietuva visateise Europos Tarybos nare tapo 1993 m. - gana sudėtingu šiai organizacijai veiklos laikotarpiu. 1989 m. ženkliai pasikeitė geopolitinė Europos situacija, - valstybių, prisijungusių prie Europos kultūros konvencijos, skaičius 1989 - 1995 m. išaugo nuo 24 iki 43. Europos Tarybai prie šių pokyčių teko pritaikyti savuosius išteklius – ir finansinius, ir žmoniškuosius - bei dar kartą apsvarstyti politinius. 1993 m. Vienoje įvykusiame pirmajame Europos Tarybos valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausio lygio susitikime patvirtintus veiklos prioritetus. 1993 m., kai Lietuvos atstovai tapo visateisiais ir dažnai labai aktyviais Europos Tarybos ir jos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo institucijų nariais, Švietimo komitetas skaičiavo trečiuosius savo instituciškai įtvirtintos veiklos metus. Komitetui buvo patikėta švietimo programų vadyba, naujos veiklos inicijavimas bei švietimo ministrų konferencijų rengimas, be to, ši institucija jau vienijo puikiai veikiantį draugišką, nors ir formalų Europos valstybių švietimo ministerijų atstovų tinklą. Tai iš karto patyrė ir Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos atstovai, įsitraukę į Komiteto veiklą 1993 m. Vienas iš svarbiausių Švietimo komiteto koordinuojamų projektų – “Švietimas ugdant demokratinį pilietiškumą” buvo patvirtintas kaip vienas iš Europos Tarybos veiklos prioritetų Europos Tarybos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Strasbūre 1997 m. spalio mėn. Susitikimo metu paskelbtoje deklaracijoje valstybių ir vyriausybių vadovai išreiškė norą daugiau dėmesio skirti švietimui, kad būtų plėtojamas piliečių teisėmis ir atsakomybe grindžiamas demokratinis pilietiškumas, kad jauni žmonės būtų aktyvūs pilietinės visuomenės kūrėjai ir stiprėtų supratimas tarp Šiaurės ir Pietų šalių, naudojantis žiniasklaidos ir jaunų žmonių pilietinio ugdymo teikiamomis galimybėmis. Deklaracijoje pabrėžta būtinybė remti iniciatyvas, skirtas tarpusavio supratimui ir solidarumui stiprinti. Šio projekto pradiniame etape stengtasi atsakyti į šiuos svarbiausius klausimus: - Kokios vertybės ir gebėjimai reikalingi XXI amžiaus Europos piliečiui? - Kaip šios vertybės ir gebėjimai turi būti ugdomi? - Kaip žmonės - vaikai, jaunimas ir suaugusieji - gali perduoti šias vertybes ir gebėjimus vieni kitiems? Projektą koordinavo speciali grupė, kurioje buvo atstovų iš įvairių Europos Tarybos struktūrinių padalinių: Švietimo, Aukštojo mokslo, Kultūros, Kultūros paveldo komitetų ir Jaunimo reikalų direktorato. Šios grupės darbe dalyvavo nevyriausybinių organizacijų, Europos Sąjungos ir CIVITAS ekspertai. Projektą įgyvendino trys projekto pogrupiai. A pogrupis kūrė projekto koncepciją, siekė identifikuoti esmines demokratinio pilietiškumo sąvokas, kategorijas, gebėjimus. B pogrupis skatino praktines inovacijas, rėmė įvairių dalyvavimo visuomeniniame gyvenime modelių, projektų kūrimą. Šis pogrupis vartojo sąvoką pilietiškumo ,,židiniai” (Sites of citizenship), kuria apibūdinami nauji demokratiniais principais pagrįsti vadybos pavyzdžiai. Pilietiškumo ,,židiniai”, kaip teigiama pogrupio ekspertų parengtuose dokumentuose, yra nauja ar inovacinė demokratinė gyvenimo organizavimo forma. ,,Židiniu” apibūdinama bet kokia iniciatyva (centro, institucijos, bendruomenės, miesto, regiono ar pan.), kur stengiamasi apibrėžti ir įgyvendinti šiuolaikišką demokratinį pilietiškumą. ,,Židinys” – tai veikla ar veiklų visuma, atspindinti šiuolaikinę pilietiškumo reikšmę, ir struktūros, užtikrinančios tą pilietiškumą. C pogrupis koncentravo dėmesį į formalius ir neformalius ugdymo modelius, specialistų ir multiplikatorių rengimą ir jų kvalifikacijos tobulinimą, nustatė šios srities politikos įgyvendinimo orientyrus. Europos Tarybos dokumentuose pateikiama labai plati, visa apimanti pilietinio ugdymo samprata, akcentuojant keturias pagrindines pilietiškumo dimensijas: politinę (teisinę), socialinę, kultūrinę, ekonominę. Įvardijama, kad esminiai gebėjimai, sietini su šiomis dimensijomis, yra žinios, nuostatos, intelektualūs ir dalyvavimo gebėjimai. Vienas iš siūlomų pilietiškumo ir pilietinės visuomenės apibrėžimų teigia, jog pilietinė visuomenė - tai daugialypis laisvai susikūrusių savanoriškų asociacijų tinklas, veikiantis savarankiškai ar bendradarbiaujant su valstybės institucijomis. Šis nedirektyvinio pobūdžio apibrėžimas yra ne vienintelis, jų yra ir daugiau Europos Tarybos dokumentuose. Europos Tarybos rengiami seminarai, konferencijos, ekspertų susitikimai – tai vieta polemikai, skirtingų požiūrių išsakymui ir bendro sutarimo paieškai. Europos Taryba suteikia galimybę šalims narėms identifikuoti bendras veiklos tendencijas, bendradarbiauti ir ieškoti bendrų veiklos modelių veikiant europiniame kontekste. Ši europinio konteksto galimybė yra ypač svarbi savo pilietinės visuomenės orientyrų ieškančiai Lietuvos valstybei ir visuomenei. Lietuva projekte ,,Švietimas ugdant demokratinį pilietiškumą” dalyvauja ne tik kaip aktyvi partnerė formaliąja prasme, tačiau formuoja ir savo švietimo politiką pilietinio ugdymo srityje, atsižvelgdama į Europos Tarybos siūlomas rekomendacijas ir standartus. Lietuvos institucijos skiria vis daugiau dėmesio demokratinio pilietiškumo projektams ir iniciatyvoms. 1998 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr.1105 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino ,,Pilietinio ugdymo įgyvendinimo švietimo įstaigose programą”. Ši orientuota į ,,formalųjį” ugdymą. Programa skirta naujo mokomojo dalyko 1998 - 1999 mokslo metais - pilietinės visuomenės pagrindų - problemoms. Programos lėšos buvo skiriamos mokymo priemonėms, seminarams rengti, leidybai, mokytojų kvalifikacijai tobulinti, demokratizavimo procesams stiprinti mokyklos bendruomenėje. Pagal Europos Tarybos projektą ,,Švietimas ugdant demokratinį pilietiškumą” kuriama pilietiškumo samprata yra plati ir orientuota ne tik į bendrojo lavinimo mokyklos lygmenį, bet ir į tai, ką mūsų terminais vadintume papildomu ugdymu, nepamirštant ir mokymosi visą gyvenimą koncepcijos bei suaugusiųjų mokymo. Pilietinio ugdymo problematika besidomintiems projekto pogrupių ekspertai parengė vadovą, supažindinantį su įvairiais pilietinio ugdymo modeliais ir konkrečiais Europos Tarybos šalių narių projektais. Pastaruoju metu pilietinio ugdymo iniciatyvas ir projektus Lietuvoje remia ir kitos tarptautinės organizacijos, ypač UNESCO bei Europos Sąjungos institucijos. Žinoma, Lietuvos švietimo administratoriai turi pasirinkti tinkamus įvairių organizacijų propaguojamus pilietinio ugdymo modelius ir privalo užtikrinti jų tarpusavio dermę. Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, Europos Tarybos vaidmuo tampa ypač svarbus formuojant ne tik ,,mokyklinį” pilietinį ugdymą, bet ir kuriant demokratinį Lietuvos visuomenės gyvenimo modelį. Tai vienos originaliausių Europos Tarybos programų ir kartu – pati veiksmingiausia praktinė priemonė, įtvirtinanti europinį švietimo turinį (Švietimo gairės (2002)). Be didžiųjų projektų, kurių įgyvendinimą politiškai patvirtina į savo konferencijas kas treji metai susirenkantys Europos Tarybos šalių narių švietimo ministrai, Švietimo komitetas koordinuoja ir keletą nuolatinių programų. Šios nuolatinės programos užtikrina gyvybiškai svarbų ryšį su Europos švietimo praktikais, ypač – su mokytojais. 1.2. Demokratinis pilietiškumas Lietuvos švietimo reformos kontekste Daugiau nei dešimtmetį vykstančios permainos švietime esmingai pakeitė Lietuvos  švietimo sistemą, sudarė prielaidas įvairioms švietimo institucijoms deramai reaguoti į naujus reikalavimus asmeniui, visuomenei, kylančius dėl sparčios socialinio, ekonominio gyvenimo kaitos, dėl besikeičiančios Lietuvos valstybės ir jos piliečių padėties. Jau viename pirmųjų Lietuvos švietimo reformos dokumentų – Lietuvos švietimo koncepcijoje (1992), buvo įtvirtintos naujos švietimo vertybinės nuostatos, nauji tikslai ir uždaviniai: nuo totalitarinei santvarkai būdingos asmens ir visuomenės sampratos pereita prie demokratinės. Švietimas imtas orientuoti į laisvą ir atsakingą asmenį, savarankišką pilietinę visuomenę. Perėjimas iš totalitarinės į savarankišką asmens bei visuomenės gyvenimą neatskiriamas nuo radikalios gyvenimo sampratos keitimo. Pasiekta laisvė tapo nelengvu išbandymu mūsų visuomenei, o tam tikra jos dalis dar ir šiandien dėl įvairų istorinių, socialinių, psichologinių priežasčių vargu ar pasiruošusi deramai dalyvauti pilietinės visuomenės gyvenime (prieiga internetu www.smm.lt) Švietimo atsakas į laisvės iššūkį – laisvam ir atsakingam asmens gyvenimui būtinų įgūdžių, gebėjimų ir kompetencijų ugdymas, aktyvaus pilietiškumo skatinimas, orientuojantis į demokratinais principais organizuotos visuomenės ir rinkos ekonomikos poreikius, nepamirštant tvirtų vertybinių nuostatų ugdymo, nes dalyvavimas demokratiniuose visuomeniniuose procesuose negali būti tik išoriškas, deklaratyvus, jis turi būti grindžiamas asmeniniu apsisprendimu, moraliniais įsipareigojimais. Taigi pilietinis ugdymas - viena iš Lietuvos švietimo reformos pamatinių vertybių, tačiau taip pat ir rimtas išbandymas pedagogui. Vis prisimename, kad tarpukario Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu pilietinis arba visuomeninis ugdymas apėmė politinį ir ekonominį švietimą, socialinį ugdymą, tautinį auklėjimą, globalinį ugdymą. Pagrindinis tikslas - išugdyti teisinę sąmonę ir solidarumo jausmą. Entuziastinguose  pirmuosiuose švietimo reformos etapuose, trukusiuose daugiau nei dešimtmetį buvo nuveikta nemažai konkrečių darbų plėtojant pilietiškumo ugdymo sistemą Lietuvoje. Demokratijos įtvirtinimui reikia ne tik vienos šalies edukologų, bet mūsų visų bendrų pastangų. Reformų pradžioje, kuriant pirmuosius pilietiškumo ugdymui skirtus vadovėlius, programas, apmokant pedagogus mums nuoširdžiai talkino kolegos iš JAV, Lenkijos, kitų šalių. Tarptautinė patirtis mums labai padeda (Kjaergaard E., Martinėnienė R. (1998)). Reformų pradžioje buvo sukurti konceptualūs pilietiškumo ugdymo sistemos pagrindai, aprašyti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose ( 1994, 1997). Vėliau buvo sukurti Pilietinio išsilavinimo standartai, kuriuose konkretizuojami Pilietinio ugdymo tikslai ir uždaviniai - pažinti ir suvokti asmens pilietines nuostatas, dorovines ir teisines normas, demokratiją kaip gyvenimo būdą, žmogaus kaip piliečio laisves, teises ir pareigas, o taip pat laisvos rinkos ūkio struktūrą, Lietuvos ekonominę plėtotę, išugdyti meilę Tėvynei bei norą pažinti, puoselėti ir ginti ją, išugdyti sąžiningumą, pareigingumą, atsakingumą, aktyvumą bei siekį tobulėti visose gyvenimo srityse, išsiugdyti gebėjimus bendrauti ir bendradarbiauti, dalyvauti viešame gyvenime, orientuotis kultūros, ekonomikos ir valstybės klausimuose, vadovautis demokratijos principais. Keičiant bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinį, įvedus atskirą pilietinės visuomenės pagrindų discipliną, atsirado galimybė paskatinti mokyklas ir mokytojus aktyviau imtis pilietiškumo pagrindų dėstymo. Siekiant šio tikslo vienas sėkmingiausių darbų buvo 1998 – 2001 m. vykdoma   “Pilietinio ugdymo įgyvendinimo švietimo įstaigose programa“ Joje buvo trys dalys, trys veiklos kryptys: · Ugdymo turinio kaita įvedant pilietinio ugdymo problematiką (svarbiausi darbai – metodinių priemonių, skirtų pilietiniam ugdymui, rengimas ir leidyba, kvalifikacinių seminarų pilietinio ugdymo mokytojams rengimas); · Ugdymo institucijų demokratizavimas ir demokratinio gyvenimo būdo ugdymas mokykloje (mokyklos savivaldos informacinės sistemos kūrimas); · Mokymas apie Europos integraciją (mokymo priemonių, mokomųjų filmų, skirtų Europos integracijos problematikai kūrimas, seminarų mokytojams organizavimas) (Kjaergaard E., Martinėnienė R. (1998)). Įdomus faktas – 1998 metais, prasidėjus didiesiems privatizavimo procesams Lietuvoje, iš pirmojo Privatizavimo fondo milijardo litų ŠMM gavo pinigų dviem programoms- 64 mln. lt taip vadinamai tualetinei programai, kad kiekvienoje Lietuvos mokykloje atsirastų bent po vieną  tualetą, kuriame vaikai jaustųsi kaip normalaus pasaulio piliečiai, o antroji programa buvo jau „Pilietinio ugdymo įgyvendinimo programa“, kuriai paskirta pusė milijono litų. Ši programa buvo paremta ne tik Lietuvos vyriausybės bet ir UNESCO, Phare programos lėšomis. Šios programos dėka buvo išleista keliolika vadovėlių, metodinių priemonių, apmokyta keli tūkstančiai pedagogų, dalyvauta tarptautiniuose tyrimuose. Švietimo ir mokslo ministerijos parengta ir Vyriausybės patvirtinta programa parodė ne tik valstybės švietimo politikos prioritetus, bet ir Lietuvos gebėjimą ne tik formaliai prisijungti prie tarptautinių organizacijų priimamų dokumentų, bei praktiškai įgyvendinti jų nuostatas. Svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje vykdoma politika atitinka europinį demokratinio pilietiškumo kontekstą, taip pat ir mūsų trijų Baltijos šalių bendrosios patirties pradus. Baltijos tautų istorija labai artima. Ir šiandien lietuviai, latviai ir estai sprendžia labai panašias visuomenės gyvenimo ir jaunuomenės ugdymo problemas. Kai šiomis dienomis savo šalyje vėl pajutome tam tikrus bandymus eskaluoti ksenofobijos pasireiškimus, malonu prisiminti, kad  viena iš priemonių  pilietinę visuomenę kurti buvo  keliomis kalbomis išleistas Baltijos šalių istorijos vadovėlis. Tai retas atvejis, kai kaimyninių tautų atstovai – mokytojai, istorijos specialistai - bendradarbiaudami parengė bendrą mokymo priemonę tokia dažnai kontraversiška – istorijos – tema. Savos istorijos žinojimas ir supratimas yra svarbi žmogaus pilietinės brandos prielaida. Trečiasis švietimo reformos etapas, planuojamas 2003-2012 m. laikotarpiui, kelia naujus, ambicingus uždavinius. Pilnavertė narystė ES – tai ne tik geresnio gyvenimo viltis daugeliui Lietuvos žmonių, tai ir galimybė Lietuvai dalyvauti Europos kontinento ateities kūrime. Strateginiai ES siekiai – sukurti konkurencingą, novatorišką, žiniomis grindžiamą ir visus įtraukiančią ekonomiką, sėkmingai išspręsti žmonių užimtumo problemą. Švietimas suvokiamas kaip vienas  kertinių Europos Sąjungos vidaus politikos elementų, todėl reikalinga radikaliai keisti požiūrį į švietimą, kurti Europą kaip mokymosi visą gyvenimą erdvę. Tolesnė Lietuvos švietimo kaita orientuota į ES šalių švietimo siekius ir nuostatas, kad:  Švietimas - daugiakultūrinio Europos paveldo išsaugojimo garantas, besiremiantis Europos dimensija, savo krašto kultūra, turintis ugdyti europinį pilietiškumą.  Švietimas – atskiros šalies ir Europos konkurencingumo, užimtumo ir socialinio stabilumo laidavimo priemonė, jis turi būti visiems prieinamas ir kokybiškas.  Švietimas – žinių visuomenės ir žiniomis grindžiamo ūkio kūrimo garantas, jo lanksti sistema turi laiduoti galimybes mokytis visą gyvenimą;   Taigi, koks yra švietimo tikslas? Klausimas paprastas, bet nebanalus. Skirtingos valstybės skirtingai ir formuluoja atsakymą.  Matyti, kad teisūs tie, kurie sako, kad  švietimo tikslas tai ugdyti pilietį, kuris geba priimti ir dorus ir drąsius sprendimus ir juos efektyviai įgyvendinti. Visose šalyse švietimas derina žmogaus ir žmogaus kūrinio - valstybės - reikmes. Laisvos valstybės saugumas priklauso nuo išsilavinusių piliečių, o piliečių laisvės garantas - savos visuomenės pripažintos demokratinės vertybės, kurios paremtos savitarpiu pasitikėjimu. Pilietis tas, kuris geba priimti dorus ir drąsius sprendimus ir efektyviai juos įgyvendinti… Retas susimąstome, iš kur kilęs žodis “pilietis”. Lietuvių kalboje “pilis” ir “pilietis” turi bendrą kilmę.  Pilietis - labai senas žodis, kuris vienu metu apibrėžė pilies aplinkos žmogų, žmogus kuris glaudės kovų metu pilėnų tarpe. Dabar norėtųsi, kad mūsų pilis - mūsų piliečių valstybė, taptų nebe tiek genties tvirtovė, atskirianti mus nuo pasaulio pavojų, o sava kultūra žavintis statinys, kuris buria savus ir kviečia kitus (Grigas R. (2001)). Švietimo kaita, kurios variklis mūsų visų giliausios svajonės, išugdys stiprius ir gerus vaikus. Nuo jų supratimo, nusiteikimų, atsakomybės ir gebėjimų veikti gi priklauso ir priklausys, kokioje visuomenėje mes gyvensime. 1.3. Pilietinio ugdymo tikslai Lietuvos mokykloje Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla siekia ugdyti sąmoningus piliečius, suprantančius savo teises ir pareigas, gebančius konstruktyviai dalyvauti nuolat kintančios visuomenės gyvenime bei nusiteikusius ginti atviros demokratinės valstybės vertybes ir principus. Ji turėtų padėti moksleiviams įsisąmoninti, kad demokratijos kūrimas šeimoje, bendruomenėje, tautoje, valstybėje, pasaulyje - tai asmeninė kiekvieno iš mūsų užduotis, rūpestis ir atsakomybė. Todėl būtina sudaryti sąlygas, kad moksleiviai ugdytųsi vidinį poreikį aktyviai veikti, ugdytųsi gebėjimus analizuoti kultūrinę, etninę, politinę, socialinę įvairovę bei dėl jos galinčius kilti konfliktus, ieškoti taikaus šių konfliktų sprendimo būdų; gebėtų laisvai ir sąmoningai spręsti, vertinti ir apsispręsti pliuralistinėje nuolat kintančioje visuomenėje (Pilietinis ugdymas (2004)). Pilietinio ugdymo paskirtis mokykloje yra pilietinės savimonės, apimančios savęs paties pažinimą, praktinę patirtį šeimoje ir bendruomenėje, vertybinių nuostatų, žinių bei kompetencijų ugdymas. Kitaip tariant pilietinis ugdymas turėtų padėti jaunuoliams ugdytis pilietines kompetencijas, kurios edukacinėje literatūroje apibrėžiamos kaip visuma gebėjimų, vertybinių nuostatų ir žinių, įgalinančių sėkmingai gyventi ir veikti visuomenėje. Tai reiškia, kad jaunuoliams būtina ne tik įgyti pilietinių žinių, bet ir žinoti kada, kur ir kaip jas taikyti. Taip suprantamų kompetencijų visuma apima 4 pagrindines kompetencijų rūšis: 1. Kognityvinės (pažinimo) kompetencijos; 2. Praktinės (veiklos) kompetencijos; 3. Socialinės kompetencijos; 4. Bendrabūvio (gyvenimo kartu ) kompetencijos. 1.4. Pilietinio ugdymo sistema Atsakingo, laisvei pajėgaus, demokratinei Lietuvos visuomenei ir valstybei įsipareigojusio piliečio ugdymo idėja brendo kartu su laisvės, nepriklausomybės, demokratijos idėjomis. Dar pačioje švietimo reformos pradžioje buvo parengta Integruojanti pilietinio ugdymo programa (Lukšienė, 1992), kurioje apibrėžtos bendrosios kultūrinės, dorovinės, psichologinės pilietiškumo ugdymo prielaidos, aptarta žinių apie demokratiją bei demokratinio gyvenimo būdo patirties kaupimo svarba ir būdai. Vėliau pilietinės savimonės, pilietinės kultūros ugdymo idėja keliama kaip vienas iš prioritetų Švietimo sistemos tikslų, kurių siekimui telkiamos bendros visų ugdytinių ir ugdytojų pastangos. Šios idėjos buvo toliau plėtojamos, konkretizuojamos konstruojant atskirų mokomųjų dalykų turinį. Jose atsakingo , gebančio įsipareigoti ir puoselėti demokratinės valstybės idėjas piliečio ugdymas formuluojamas kaip vienas iš svarbiausių mokyklos uždavinių, nes mokykla siekia ne tik padėti pažinti ir suprasti demokratijos principus, bet ir sudaro sąlygas praktiškai mokytis demokratiškos gyvensenos. Todėl mokyklos savivaldos institucijų kūrimasis ir veikla tampa ypač svarbūs. Visos aukščiau suformuluotos programinės pilietinio ugdymo nuostatos įtvirtintos ir LR švietimo įstatyme (2003). Šio įstatymo redakcijos pirmo skirsnio 3-mame straipsnyje apibrėždamas pagrindinius švietimo tikslus, pilietiškumo ugdymui suteikia vieną iš prioritetų : “sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės bei politinės kultūros pagrindus, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmeniui, kaip kompetentingam Lietuvos piliečiui, europinės ir pasaulinės bendrijos, daugiakultūrinės visuomenės nariui” (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2003:8). Šis uždavinys konkretizuojamas to paties skirsnio 10-mame straipsnyje teigiant, kad “Pagrindinio ugdymo paskirtis - suteikti asmeniui dorines, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus,

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 9358 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
38 psl., (9358 ž.)
Darbo duomenys
  • Pedagogikos diplominis darbas
  • 38 psl., (9358 ž.)
  • Word failas 375 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį diplominį darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt