Asmenybės ugdymas (-is) ir vystymas (-is)

• Vystymasis vartojamas dviem aspektais: socialiniu-pedagoginiu ir psichologiniu.
• Fizinis vystymasis. Pagal Vydūną, žmogus susideda iš 7 kūnų: fizinio, eterinio, jausmų, proto, išminties, sielos ir dvasios. Idealus ugdymas – palankių sąlygų sudarymas visiems šiems kūnams tobulinti ir tobulėti.
• Psichinis vystymasis. Tai pažinimo arba protinis vystymasis, susijęs su galvos smegenų vystymusi. V. Čepinskis išskiria: romantizmo periodą (nuostabos emocija ir kt.); precizijos periodą (mokinys verčiamas sistemingai mokytis) bei išminties įgijimo periodą (vėlyvoji paauglystė – proto revoliucija).
• Potencialus lygis (kai vaikas sugeba savarankiškai atlikti užduotį).
• Aktualus lygis – tai, ką vaikas sugeba padaryti duotuoju momentu, padedant suaugusiems.
• nuo 10 iki 14 metų psichinis vystymasis (savarankiškumas, originalumas)
• nuo 15 iki 16 metų emocinis vystymasis
• abitūra – socialinio kelio pasirinkimas
Dvasinis vystymasis
• Tai sąveika su aplinkiniais žmonėmis, pačiu savimi ir transcendentine tikrove.
Asmenybės vystymosi teorijos
• Biologinės teorijos.
• Socialinės teorijos: moralė, interakcijos, socialinio išmokimo, antropologinės prielaidos – žmogus yra būtybė su trūkumais, bet sugebanti veikti ir susidaranti sau palankias sąlygas sąmonės bei instinktų dėka.
• Socialinė-biologinė teorija. Žmogus iš prigimties yra agresyvus (Lorencas).
• Familistinės teorijos – vaidmuo šeimai.
• Feministinės teorijos.
• Fenomenologinė teorija.
• Psichoanalitinė teorija.
• Humanistinė teorija.
Žmogaus vystymuisi turintys įtakos veiksniai
• Paveldėjimas (bruožų atgaminimas iš praeities, genetika ir pan.). Paveldėta vs. įgyta.
• Aplinka (stichiškas poveikis ir valingas-kryptingas poveikis).
• Veikla (tikslo realizavimas). Gali būti skirstoma į 2 dalis: operavimas gamta, kooperavimasis su gamta (ugdymas).
Probleminės sritys
• Akceleracija – vaiko ankstyvas subrendimas.
• Lyčių ugdymo ypatumai (mergaitės vs. berniukai).
• Kartų konfliktai.
• Vertybinis indiferentizmas vs. pliuralizmas.
• Visuomenės (tėvų ir kt.) ekspektacijos.
• Ugdymo sistemų pliuralizmas, eklektika ir siaurafrontiškumas.
Moksliniai pedagoginiai tyrimai
• Mokslas – žmogaus veikla, kurios funkcija yra gauti, sisteminti objektyvias žinias apie tikrovę.
• Mokslo struktūra susideda iš: mokslo žinių ir mokslinės veiklos (tikrovės tyrimo ir rezultatų interpretacijos-naudojimo).
• Mokslotyra – mokslas apie mokslą, susietą su materialiniu bei dvasiniu žmonių gyvenimu.
• Mokslininkas – žmogus, ieškantis to, kas dar nesurasta. (Tam reikalinga: gabumai, talentas, etika, kūrybingumas ir kt.).
• Lietuvos pedagogikos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!