Ugdymas ir kultūra

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsirado galimybė kurti savo šalies švietimo sistemą ir jai bei jos struktūriniams elementams formuluoti ir deleguoti misiją, tikslus, atliepiančius pasaulines švietimo tendencijas bei Lietuvos savitumą.
Lietuvos švietimo reformavimui iškilo uždavinys ne tik suformuluoti misijas, tikslus, bet ir juos realizuoti. Plečiantis mokslinės minties, problemų skverbimuisi į gyvenimo kasdienybę, visuomenėje ima rastis mokslų diferenciacijos ir integracijos tendencijų, tai yra, mokslas išsisklaido į daugybę atskirų, savarankiškai besivystančių atšakų. Tačiau tai sunkus uždavinys, nes Lietuvos švietimo sistema 50 metų buvo orientuota į Sovietų Sąjungos autoritarinio, vienpuse ideologija grįsto užsakymo įgyvendinimą. Staigi politinio rėžimo,socialinės, ekonominės sanklodos Lietuvoje kaita, kuriai praktiškai nebuvo sąlygų pasirengti, bei šalies integracija į Europos Sąjungą, modernaus pasaulio spaudimas žengiant į XXI a., neretai apibūdinamą kaip žinių, informacinės visuomenės amžių, akina reformuoti Lietuvos švietimo sistemą, įvertinant ugdymo mokslo ir praktikos laimėjimus bei, orientuojantis į pasaulinę edukacinę tendenciją, individo lavinimą(si) visą gyvenimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad švietimo sistemos bei struktūrinių jos elementų paskirtis - ugdymas, tad visa tai turi laiduoti galimybę individui ugdytis visą gyvenimą, kad švietimo sistema ir struktūriniai jos elementai skatintų jį tai daryti. Taigi Lietuvoje metodologine prasme būtina pakreipti švietimo sistemą taip, kad ji būtų orientuota ne į institucijų poreikių tenkinimą, bet būtų homocentrinė - orientuota į individą, jo potencinių galių sklaidą socialiai prasmingai veiklai ir skatintų jo ugdymąsi.
Mokslas ir technika, biologija ir socialiniai mokslai sukuria vis naujus dėsnius ir atranda didesnę galimybę įvairiose srityse, kelia vis naujus uždavinius žmogaus veiklai. Norint tobulėti ir tobulinti visuomenės moralę, reikia stengtis, kad visa bendruomenė siektų kultūros aukštumų ir gyventų, remdamasi krikščioniškomis vertybėmis. Savo prigimtimi kiekvienas žmogus yra nepakartojama individualybė, todėl jam turi būti sudaryto visos sąlygos pasireikšti kūrybinėmis galiomis, puošti ją tautiniais savitumais, įtakoti bendrą kultūros srovę savita globaline išmintimi ir kultūra.
Jau XX a. pradžioje tarp lietuvių pedagogikos sąvokų, prof. Stasio Šalkauskio dėka atsirado nauja sąvoka ,,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!