Pedagogų kvalifikacijos kėlimas ir atestacija

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS TECHNOLOGINIO UGDYMO KATEDRA Sudarė Technologijų edukologijos III kurso studentas ..................... PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS IR ATESTACIJA Dėstytojas: ................................ VILNIUS, 2007 Įvadas Žmogus visais laikais siekia kažko geresnio, naudingesnio, prasmingesnio. Dabar daugeliui svarbu yra karjera, tobulėjimas joje. Neišimtis ir pedagogas, kuris siekia tobulumo savo pedagoginiame darbe. Pedagogams nuolat tobulintis, geriau suprasti švietimo reformos idėjas bei siekius, domėtis pedagogine psichologija, pedagoginės minties raida, mokomojo dalyko ir jo mokymo metodikos naujovėmis, konstruktyviai vertinti savo ir kolegų patirti yra skirta atestacija. Pedagogų atestaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo istatymas, Ugdymo įstaigų vadovų, Aukštesniųjų mokyklų dėstytojų atestacijos, švietimo istaigų nuostatai. Pirmą kartą pedagogui atestuojantis, vertinami jo paskutinių 5 metų pedagoginės veiklos rezultatai. Vėlesnių atestacijų metu vertinami pedagogo rezultatai, pasiekti po paskutinės atestacijos. Pagal šiuos nuostatus atestuojami ir kitų ministerijų, žinybų pedagogai tų ministerijų, žinybų ar nevalstybinių švietimo įstaigų steigėjų raštišku pageidavimu. Kvalifikacija yra žmogaus žinios, mokėjimai, gebėjimai, dažniausiai įgyjami mokantis. Praktinis patirimas praplėčia, papildo įgytą kvalifikaciją. Pedagogų kvalifikacija – vienas svarbiausių ugdymo kokybės veiksnių. Lietuvoje mokytojų kvalifikaciją formaliai rodo 4 pakopų kvalifikacijų kategorijų sistema: mokytojas, vyresnysis mokytojas, mokytojas metodininkas, mokytojas ekspertas. Ji diferencijuoja pedagogų atliginimus ir sudaro sąlygas siekti profesinės karjeros. Tokia sistema yra vienas veiksmingiausių būdų didinti ilgalaikio darbo švietime ir kvalifikacijos tobulinimo motyvaciją. PEDAGOGŲ ATESTACIJOS TIKSLAI IR PRINCIPAI Atestacijos tikslai: • Skatinti pedagogą nuolat tobulinti profesini meistriškumą, kad galėtų reikiamai prisidėti prie Lietuvos švietimui keliamų uždavinių sprendimo ir švietimo reformos igyvendinimo. • Didinti kiekvieno pedagogo atsakomybę už ugdomojo darbo rezultatus. • Įvertinti pedagogo profesinį pasirengimą ir pedagoginę veiklą. Atestacijos principai: • Visuotinumas. Kiekvienas pedagogas turi teisę ir pareigą atestuotis. • Tęstinumas. Pedagogo tobulinimasis ir atestavimasis - nenutrūkstamas procesas. Kiekvienas pedagogas, turi periodiškai įgyti aukštesnę ar patvirtinti turimą kvalifikacijos kategoriją. Pedagogas privalo būti informuojamas apie galimybes tobulintis. • Suinteresuotumas. Atestuotam pedagogui suteikiama jo kvalifikaciją atitinkanti kategorija. Atlyginimas priklauso nuo atestacijos metu igytos ar patvirtintos kategorijos pagal turimą specialybę ar mokomąji dalyką. • Savanoriškumas. Pedagogas Nuostatuose numatyta tvarka gali pasirinkti pretenduojamą igyti kvalifikacijos kategoriją ir kuriuo laiku per penkerius metus ketina atestuotis. KVALIFIKACIJOS KATEGORIJOS Lietuvoje kvalifikacinių kategorijų sistema yra 4 pakopų: mokytojas, vyresnysis mokytojas, mokytojas metodininkas, mokytojas ekspertas. Visi pedagogai turi vienodas galimybes įgyti kvalifikacines kategorijas. Nustatytos penkios pedagogų kvalifikacijos kategorijos: Mokytojas, auklėtojas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojas, papildomojo ugdymo pedagogas, logopedas, specialusis pedagogas, surdopedagogas, tiflopedagogas, profesijos mokytojas, treneris). Ši kategorija gali būti suteikta jaunesniajam mokytojui, kuris turi aukštajį, aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą be pedagoginės psichologinės kvalifikacijos, ne mažesnę kaip 1-2 metų atestuojamojo dalyko pedagoginio darbo praktiką. Vyresnysis mokytojas, vyresnysis auklėtojas, vyresnysis ikimokyklinio ugdymo auklėtojas, vyresnysis papildomojo ugdymo pedagogas, vyresnysis logopedas, vyresnysis specialusis pedagogas, surdopedagogas, tiflopedagogas. Ši kategorija gali būti suteikiama arba patvirtinama pedagogue, kuris turi aukštajį, aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, atitinkantį pedagoginio darbo pobūdį bei pedagoginę – psichologinę kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 4 metų pedagoginio darbo praktiką, įgytą toje srityje, iš kurios atestuojasi. Mokytojas metodininkas, auklėtojas metodininkas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojas metodininkas, papildomojo ygdymo pedagogas metodininkas, logopedas metodininkas, specialusis pedagogas metodininkas, surdopedagogas metodininkas, tiflopedagogas metodininkas. Ši kategorija gali būti suteikiama arba patvirtinama pedagogue, kuris turi aukštąjį išsilavinimą, atitinkantį pedagoginio darbo pobūdį bei pedagoginę – psichologinę kvalifikaciją, ir ne mažesnę kaip 6 metų pedagoginio darbo praktiką, įgytą toje srityje, iš kurios atestuojasi. Mokytojas ekspertas, auklėtojas ekspertas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojas ekspertas, logopedas papildomojo ugdymo auklėtojas ekspertas, specialusis pedagogas ekspertas, surdopedagogas ekspertas, tiflopedagogas ekspertas. Ši kategorija gali būti suteikiamaarba patvirtinama pedagogue, kuris turi aukštajį išsilavinimą, atitinkantį pedagoginio darbo pobūdį bei pedagoginę – psichologinę kvalifikaciją ir didesnę kaip 6 metų pedagoginio darbo praktiką, įgytą toje srotyje, iš kurios atestuojasi. (is lr Nuostatai peddagogų atestacijos) KVALIFIKACIJOS KATEGORIJŲ SUTEIKIMO TVARKA Visi pedagogai per 5 metus pageidaujamu laiku privalo atestuotis. Pedagogas, susipažinęs su kvalifikacijos reikalavimais, pasirenka pageidaujamą kategoriją, pildo atestavimo lapą ir raštu kreipiasi į savo švietimo įstaigos vadovą, kuris teikia įstaigos tarybai pedagogo praktinės veiklos įvertinimą ir, jai pritarus, tvirtina. Tuo atveju, jei švietimo įstaigoje dirba keli vadovai, pedagogui rekomendaciją rašo geriausiai su jo darbu susipažinęs vadovas. Įstaigos tarybos sprendimas išreiškiamas nutarimu, slaptai balsuojant . Pedagogas pateikia atestavimo lapą bei jo praktinės veiklos ivertinimą rajono (miesto) atestacijos komisijai (toliau - atestacijos komisijai). Pedagogas, pretenduojantis įgyti mėtodininko ar eksperto kategorjją, papildomai, pateikia miesto (rajono) metodinio būrelio, dalyko ekspertų komisijos, asociacijos ar kitos institucijos, galinčios įvertinti pedagogo veiklą, rekomendaciją. Pedagogas gavęs neigiamą švietimo įstaigos rekomendaciją, turi teisę kreiptis į atestacijos komisiją su apeliacija. Komisija per 6 savaites su pedagogu ir švietimo įstaiga suderina praktinio darbo vertintojų, atliekančių pedagogo darbo ekspertizę. atvykimo datą. Praktinio darbo vertintojai - tai to paties dalyko (specialybės), kaip ir pageidaujantysis atestuotis, pedagogai, kurių kategorija yra aukštesnė už pretendento kategoriją. Įvertinę ir supažindinę pedagogą su įvertinimu, jie dokumentą pateikia atestacijos komisijai, kuri sprendžia dėl kategorijos suteikimo Atestacijos komisija, gavusi pretendento dokumentus ir teigiamą švietimo įstaigos rekomendaciją, per 3 savaites suteikia pedagogui mokytojo (auklėtojo, logopedo, specialiojo pedagogo, surdopedagogo, tiflopedagogo, ikimokyklinio ugdymo auklėtojo) kategoriją rašo ministerijos patvirtinto pavyzdžio kvalifikacijos pažymėjimą ir praneša apie tai.pedagogui bei švietimo įstaigai. Pretendentą, siekianti įgyti vyresniojo mokytojo /auklėtojo kategoriją, informuoja apie galimybes laikyti atitinkamas atestacines įskaitas. Atestacijai pedagogas rengiasi savarankiškai arba lankydamas atestacinius renginius pasirinktoje kvalifikacijos tobulinimo ar kitoje institucijoje, kuriai tokią teisę suteikia Vyriausioji pedagogų (profesijos mokytojų) atestacijos komisija kvalifikacijos komisijos teikimu. Pedagogas (išskyrus profesijos mokytoją, siekianti įgyti vyresniojo mokytojo metodininko. eksperto kategorijas) ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pareiškimo pateikimo dienos atestacijos komisijai pristato įskaitų gavimą patvirtinančius kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus. Atestacijos komisija, gavusi visus reikalingus dokumentus, per 4 savaites priima sprendimą dėl vyresniojo mokytojo kategorijos suteikimo, išrašo pažymėjimą, apie tai praneša pedagogui ir švietimo įstaigai . Pretendento metodininko ir eksperto kategorijai įgyti dokumentus su savo pritarimu atestacijos komisija siunčia atitinkamo dalyko kvalifikacijos komisijai. Kvalifikacijos komisija analizuoja pristatytus pedagogų dokumentus, įvertina pedagogų teorini pasirengimą ir priima sprendimą dėl kategorijos suteikimo. Vyriausioji pedagogų atestacijos komisija kvalifikacijos komisijos teikimu per 4 savaites priima sprendimą dėl kategorijos tvirtinimo, rašo pedagogui pažymėjimą apie tai raštu praneša rajono (miesto) atestacijos komisijai. Nesuteikusi pedagogui eksperto, metodininko ar vyresniojo mokytojo /auklėtojo kategorijos, atitinkama atestacijos komisija per 4 savaites suteikia žemesnę kategoriją, raštu argumentuoja tokį sprendimą ir išrašo pažymėjimą. Pedagogas, neturintis pedagoginio išsilavinimo ar reikiamos specialybės, tačiau atitinkantis kitus pretenduojamos įgyti kategorijos kvalifikacijos reikalavimusč vyresniojo mokytojo/auklėtojo kategoriją išimties tvarka gali įgyti rajono (miesto) atestacijos komisijos sprendimu, o metodininko ar eksperto - Vyriausiosios pedagogų atestacijos komisijos leidimu. Profesijos mokytojas - gali atestuotis Vyriausiosios profesijos mokytojų atestacijos komisijos leidimu. Pedagogas, įgijęs kelias specialybes ar mokantis keletą dalykų, gali laisvai pasirinkti, iš kelių ir kurių dalykų (specialybių) pageidauja atestuotis. Pedagogui gali būti įskaitomos bendrosios seminarų iskaitos, jei jis atestuojasi per penkerius metus, kol dar galioja patvirtintas atestacijos turinys, arba baigė neakivaizdines ar persikvalifikavimo studijas per paskutinius dvejus metus ir turi tai patvirtinantj dokumentą. Pedagogui privalomą atestaciją ir turimos kategorijos patvirtinimą iki vienerių metų gali atidėti rajono (miesto) atestacijos komisija. Atestacijos atidėjimo ilgesniam laikui klausimą sprendžia Vyriausioji pedagogų atestacijos komisija kvalifikacijos komisijos teikimu Išvados 1. Labai svarbu, kad pedagogai taikytų švietimo naujoves ugdymo procese, o tai neatsiejama nuo pedagogo kvalifikacijos kėlimo, atestavimosi; 2. Atestacijos metu pedagogas konstruktyviai įsivertina savo ir kolegų patirtį pedagoginiame darbe, atitinkamai kelia savo kvalifikaciją; 3. Lietuvoje kvalifikacinių kategorijų sistema yra 4 pakopų (mokytojas, vyresnysis mokytojas, mokytojas metodininkas, mokytojas ekspertas) ir visi pedagogai turi vienodas galimybes įgyti kvalifikacines kategorijas. Literatūra 1. Arbatauskas A. Atestacija. Vadyba. Ugdymo filosofija. Vilnius, 1996. 2. Jarusaite-Harbison. Kaip pedagogas kvalifikaciją kelia kiekvieną dieną. Žvirblių takas, 2005, Nr. 6 3. Lietuvos švietimo koncepcija. Šilnius: ŠMM leidybos centras, 2001 4. Mokytoju kvalifikacijos kategrorijos. Iš: http://www.smm.lt .[žiūrėta 2007 m. gegužės 16 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!