Pedagogų, organizuojančių papildomą ugdymą, kvalifikacija ir galimybės ją tobulinti

Švietimo reformos Lietuvoje eiga parodė, kad svarbiausia jos sėkmės prielaida yra pedagogų dalykinė, pedagoginė, bei vadybinė kompetencija. Pradinė mokykla, būdama viena pirmųjų ugdymo pakopų, apima neilgą, tačiau ypač reikšmingą laikotarpį žmogaus ugdymo sistemoje. Šioje pakopoje klojami sveikos, aktyvios, kūrybingos asmenybės, turinčios elementarius raštingumo, socialinius, informacinius veiklos gebėjimus bei vertybinių nuostatų pagrindus, pamatai. Šio svarbaus uždavinio įgyvendinimas kelia konkrečius reikalavimus mokyklai, mokytojui, jo profesinei kompetencijai. “(Šmitienė G., Braslauskienė R. Pradinė mokykla. Psl. 151.) Būtina greta dalykinės kompetencijos turėti socialinę kompetenciją, tobulinti gebėjimus plėsti dalykines žinias bei įgūdžius, tobulinti gebėjimus naudotis įvairiomis informacinėmis technologijomis. Pedagogo aktyvumas, kūrybiškumas, apskritai raiška yra svarbus ir asmenybės, ir demokratinės visuomenės raidos veiksnys (M.Barkauskaitė, 2001; A. Gaižutis, 1998; A. Greimas, 1991; V. Kavolis, 1996 irkiti). Raiškos kokybė bei jos tobulinimas yra ne tik asmeninė, bet ir socialinė, taigi ir pedagoginė problema. Ši raiškos samprata bei požiūris į jos plėtrą pabrėžiamas Lietuvos švietimo koncepcijoje (1992). Psichologinėje literatūroje nagrinėjama saviraiška kaip asmens poreikis (A. Maslow, 1954). Tai svarbi žmogaus ypatybė, nes „saviraiška – asmenybės prigimties ir patirties realizavimas veikloje ir elgesyje” (L. Jovaiša, 1993, p. 265). Tačiau individualybė gali atsiskleisti tik per laisvą saviraišką. Todėl „saviraiškos poreikiui tenkinti reikia savos originalios reiškinio traktuotės, kritiško kitų žmonių veiklos rezultatų įvertinimo“ (A. Suslavičius, G. Valickas, 1999, p.24). Ši patirtis ir gebėjimai yra įgyjami. Taip iškyla saviraiškos plėtotės uždavinys ugdant asmenybę. Neatsitiktinai ugdymas tiesiogiai siejamas su asmens ir visuomenės gyvenimui būtinų vertybinių nuostatų, bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų suteikimu (Švietimo gairės, 2002), o Lietuvos mokykla įsipareigoja padėti kiekvienam įgyti šiandieniniam gyvenimui ir ateičiai reikalingą asmeninę, socialinę kultūrinę kompetenciją (Bendrosios programos, 2002). Pedagoginiame procese tai skatina kompetentingas mokytojas. Kompetencijos pagrindas yra kvalifikacija (M. Barkauskaitė, 2001; B. Bitinas, 2000; L. Jovaiša, 1996; P. Jucevičienė, 2000; R. Laužackas, 2000; K. Pukelis, 1998 ir kiti). Šis požiūris formuoja specialistų rengimo kryptis, akademinio poveikio jų brandai sferas. Tačiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!