Organizacinis įsipareigojimas

Darbuotojų organizacinis įsipareigojimas arba prisirišimas prie organizacijos (angl. – organizational commitment) pasaulyje tiriamas jau kelis dešimtmečius. Kai kurie teigia, kad organizacinio įsipareigojimo koncepcija gali paaiškinti, kodėl „žmonės keičia savo religiją“. Tačiau Lietuvoje publikacijų šia tema yra labai mažai. Būtent šios sąvokos naujumas buvo šio darbo pagrindine priežastimi.
Domėjimas šia tema pasaulyje ir jau kurį laiką Lietuvoje didėja. Ji tampa vis populiaresnė ir tarp praktikų, pirmiausia dėl to, kad tai lemia organizacijų inovatyvumą ir produktyvumą.
Prieš aptariant organizacinio įsipareigojimo sąvokų įvairovę, pravartu pasidomėti, kaip įsipareigojimas arba prisirišimas plačiąja prasme suprantamas sociologijos moksluose. Anot William H.Swatos, įsipareigojimas – tai procesas, kuris prasideda, kai individas savanoriškai pasirenka alternatyvą. Sprendimą gali priimti jis pats, arba jį gali įtakoti kiti asmenys. Prisirišimo prie alternatyvos procesas susijęs su įsipareigojimo stiprumo laipsnio kitimu, kuomet atitinkamose situacijose alternatyvos pasirinkimas gali būti pratęstas arba pakeistas kita alternatyva.
Geresniam įsipareigojimo koncepcijos supratimui svarbu suprasti įsipareigojimo alternatyvas. Mes matome alternatyvas situacijose, kurių kontekste vertiname alternatyvas. Vertindami situaciją, mes vertiname tik tas alternatyvas, kurios yra mums matomos, kurias mes suvokiame. Taigi, individo pasirinkimas tam tikroje situacijoje priklausys nuo jam žinomų alternatyvų skaičiaus.
Kai individas pasirenka tam tikrą alternatyvą, prasideda įsipareigojimo procesas. Kiekvieną procesą galima suskirstyti į tam tikras fazes arba stadijas. Įsipareigojimo procesą sudaro tris pagrindines stadijos: latentinė – kai įsipareigojimo, prisirišimo pasirinkimas tik suvokiamas (pavyzdžiui, asmuo nuspredžia, kad per rinkimus balsuos už socialdemokratus), aktyvi – kai latentinis prisirišimas transformuojamas į veikmą (rinkimų metu asmuo asmuo balsuoja už socialdemokratus), pasyvi – kuomet individas vis dar yra prisirišęs prie įsipareigojimo objekto, tačiau nedaro jokių veiksmų (iki sekančių rinkimų asmuo nebalsuoja). Toliau visą įsipareigojimo laikotarpį aktyvi ir pasyvi fazės keičia viena kitą iki kol prisirišimas nebus nutrauktas (per sekančius rinkimus asmuo nutaria balsuoti už konservatorių partiją).
Prisirišimo prie įsipareigojimo objekto nutraukimas gali būti savanoriškas arba priverstinis. Įsipareigojimų nutraukimo priežastys gali būti labai įvairios: situacijos pasikeitimas, naujų alternatyvų atsiradimas, tikslų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!