Maisto prekių sudėtis, gėrimai, žuvys, pienas

2. MAISTO PREKIŲ CHEMINĖ SUDĖTIS. ANGLIAVANDENIAI, VITAMINAI IR MINERALINĖS MEDŽIAGOS. REIKŠMĖ MITYBOJE, FUNKCIJOS, PAROS POREIKIS, ŠALTINIAI MAISTE Maisto produktai klasifikuojama pagal įvarius veiksnius ir savybes: pagal kilmę, vartojimo ypatumus, rūšis, pavadinimus, grupes ir t.t. Vienas iš tokių išskirtinių veiksnių yra maisto produktų rūšiavimas pagal jų cheminę sudėtį. Pagal produktų cheminę sudėtį jie skirstomi į [9;11]: • be konservantų; • be cholesterolio; • su saldikliais; • papildyti vitaminais; • su skaidulinėmis medžiagos; • ekologiškos ir kt. Maisto produktus sudaro organinės ir neorganinės medžiagos [9;14]. 1 lentelė Cheminė maisto produktų sudėtis Su maistu žmogus gauna 40 įvairių maistinių produktų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra: baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Baltymai yra žmogaus gyvybės pagrindas jei būna pilnaverčiai ir nepilnaverčiai. Baltymai žmogaus organizme atlieka statybinę ir plastinę funkcijas (ląstelėms), fermentacijos procesams, kraujo plazmos baltymai perneša vitaminus, deguonį, vaistus, dalyvauja kraujo krešėjimo srityje [6;4]. Riebalai arba lipidai būna augaliniai ir gyvuliniai. Tai žmogaus energijos šaltinis, jie šildo ir taip pat suteikia galimybę jausti skonį, kvapą, spalvą, tačiau lėtina virškinimą, silpnina alkio jausmą. Riebaluose tirpsta vitaminai A, D, E, K, juose esantis cholesterolis reikalingas organizmui, tačiau tik nedidelis kiekis, per didelis sukelia grėsmę susirgti ateroskleroze, širdies ligomis [6;4];[9;17,18]. Angliavandeniai yra svarbiausias energijos šaltinis. Pasak Danguolės Pociūtės „angliavandeniai – svarbiausias žmogaus maisto komponentas“. Svarbiausi angliavandeniai [9;17]: krakmolas, gliukozė, fruktozė, sacharozė, laktozė, skaidulinės medžiagos (ląsteliena, pusiau ląsteliena, pektinai); Angliavandeniai sudaryti iš deguonies ir vandenilio, organizme jie skyla ir lengvai pasišalina. Gliukozė reikalinga - smegenų darbui, tačiau jei jos bus perdaug gali sutrikdyti kasos veiklą ir išsivystyti diabetas, fruktozė – vaisių cukrus, saldesnis už gliukozę, ją gali vartoti ir sergantys diabetu, tačiau kenkia dantims, laktozė – pieno cukrus, maltozė – salyklo cukrus, kurio dėka vyksta alaus rūgimas, krakmolas skyla į galutinį produktą – gliukozę [6;4]. Angliavandeniai, kurių organizmas nesugeba įsisavinti virsta riebalais. Neenerginės maisto medžiagos yra vitaminai, mineralinės medžiagos, vanduo ir ląsteliena, energinės – baltymai, riebalai, angliavandeniai, alkoholis, organinės rūgštys [9;14]. 2 lentelė Maisto medžiagų energinė vertė Medžiagos 1 g Energinė vertė Baltymai 4,0 kcal (17kJ) Riebalai 9,0 kcal (37kJ) Angliavandeniai 4,0 kcal (17kJ) Alkoholis 7,0 kcal (29kJ) Organinės rūgštys 3,0 kcal (13kJ) Mineralinės medžiagos žmogaus organizmui padeda normaliai funkcionuoti. Yra svarbiausi 14 mineralinių elementų [9;16]. Vanduo sudaro apie du trečdalius suaugusio žmogaus kūno masės, žmogui per dieną reikia išgert nuo 35ml – 45ml vienam kūno masės kilogramui tenkantį kiekį vandens. Organinės rūgštys suteikia maistui rūgštų skonį, intensyvina spalvą, kvapą jį konservuoja. Organinių rūgščių gausu citrinose, šaltalankiuose, juoduosiuose serbentuose, rūgštynėse. 3 lentelė Mineralinės medžiagos, jų paskirtis organizme ir šaltiniai Mineralinė medžiaga Paskirtis Šaltinis Rekomenduojama paros norma pagal higienos normos HN 119:2002 priedą 1 2 3 4 Kalcis (Ca) Kaulų masės pagrindas Pienas, kiaušiniai, pupos, petražolės ir kt. 800 mg Fosforas (P) Kaulų ir dantų sudedamoji dalis Juodoji arbata, fermentiniai sūriai, kepenys, varškė, žuvys ir kt. 700 mg Magnis (Mg) Medžiagų apykaitos procesams, nervų sistemos veiklai, kaulams, tam, kad nesirgtume ateroskleroze Augaliniai maisto produktai, petražolės, krapai, špinatai, rugštynės 375 mg Geležis (Fe) Kraujo hemoglobino dalis Kepenys, kiaušinių tryniai, pupelės žirniai 14 mg Kalis (K) - Riešutai, bulvės, jautiena, menkės, bananai 2000 mg Natris (Na) Vandens apykaitai organizme, jei vandens atsiranda daugiau nei rekomenduojama vystosi hipertonija Druska, duona, kiaušiniai, sūrūs produktai Chloras (Cl) Virškinimui Piene, jautienoj, kiaušiniuose, valgomojoje druskoje 800 mg Varis (Cu) Skatina medžiagų apykaitą, raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, pigmentų susidarymą Kepenys, riešutai, avižos, grikiai 1mg Zinkas (Zn) Organizmo augimui, brendimui ir virškinimui, perteklius kenksmingas Mėsa, sūris, kruopos riešutai 10 mg 1 2 3 4 Manganas (Mn) Svarbus medžiagų apykaitai, augimui Grūdai, riešutai, kava ir arbata 2 mg Selenas (Se) Antikancerogeninė medžiaga Grūdai, mėsa 55 g Chromas (Cr) Angliavandenių ir riebalų apykaitai Kepenys, mielės ir duona 40 g Jodas (I) Skydliaukei Jūros žuvyse 150 g Fluoras (F) Dantų ir kaulinio audinio sudedamoji dalis Vanduo 3,5 mg Fluoras, Alavas, švinas, cinkas arsenas, kadmis, gyvsidabris Šie elementai kenksmingi organizmui jei viršijama norma, o kadmio ir gyvsidabrio, švino bei arseno išvis negali būti maisto produktuose, nes jie nuodingi Vitaminai yra įvairios cheminės sudėties organiniai junginiai, kurie būtini žmogaus organizmo veiklai. Jie reguliuoja medžiagų apykaitos procesus, didina žmogaus organizmo atsparumą ligoms. Būna tirpūs riebaluose: A, D, E, K ir tirpūs vandenyje: B1, B2, B6,PP, B12, B9, B3, C, P, H. Yra žinoma apie 30 vitaminų [9;19]. 4 lentelė Pagrindiniai vitaminai žmogaus organizme, jų nauda ir šaltiniai Vitaminas Paskirtis Šaltinis Rekomenduojama paros norma pagal higienos normos HN 119:2002 priedą 1 2 3 4 A (retinolis) Odai, gleivinei, akims, augimui Kepenyse, žuvų taukuose, svieste, grietinėje, piene, kiaušiniuose, morkose, pomidoruose, burokėliuose, uogose, vaisiuose 800 g (mikrogramai) D Kaulams formuotis, jo trūkumas gali sukelti rachitą Menkių kepenų riebaluose, gyvulių kepenyse, kiaušinių tryniuose ir svieste 5g 1 2 3 4 K Svarbus kraujo krešėjimui Kopūstai, špinatai, salotų lapai, kiaulių kepenys 75g B1 Angliavandenių apykaitai palaikyti, kai jo trūksta ima skaudėti galvą, susilpnėja atmintis Sėlenos, rupi ir kvietinė duona 1,2-1,6 g B2 (riboflavinas) Baltymų apykaitai, jei jo trūksta atrofuojasi smegenų ląstelės, lūžinėja nagai, susergama stomatitu, pažeidžiama oda, sutrinka regėjimas, skyla lūpų kampai Pienas, mielės 1,4 g B12 (kobalaminai) Genetinės medžiagos struktūros formavimui, užtikrinant DNR metilinimą, raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, ląstelių dalijimuisi. Taip pat reguliuoja maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose ir kraujodarą, aktyvina folio rūgštį, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje. kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose, jūržolėse, ir tam tikro tipo mielėse. 3 g C Reikalingas organizmo atsparumui nuo virusų, peršalimo ligų, kai trūksta šio vitamino jaučiamas silpnumas, nuovargis, vargina dusulys, dantenų kraujavimas ir kt. Daržovėse ir vaisiuose (citrinose, greipfrutuose, apelsinuose, kivi, serbentuose, braškėse, krienuose, briuseliniuose kopūstuose, petražolėse, paprikose. 80g Žmogaus organizmas vitaminų nesintetina, todėl juos turi gauti su augalinės ir gyvulinės kilmės maistu, vitaminai neturi energetinės vertės, ir nėra maisto pakaitalai, tačiau jie reguliuoja medžiagų apykaitos procesus, dalyvauja susidarant fermentams ir aktyvina jų veiklą, didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms. Fermentai pagreitina organizmo chemines reakcijas, apdeda virškinti ir įsisavinti maisto medžiagas. Jie gaunami iš gyvūninės, augalinės žaliavos, dalyvaujant mikroorganizmams. Alkaloidai organizmą veikia fiziologiškai. Maisto produktuose yra kofeino, kuris suteikia žvalumo, energijos. Tai natūralus produktas iš kavos pupelių, kolamedžio sėklų, kakavos ir t.t. Kitas alkaloidas: kapsicino, kuris pasižymi erzinančiomis savybėmis ir deginančiu skoniu, jo gausiu aitriosiose paprikose; trečiasis – morfinas (randamas aguonose ir pakankamai pavojingas); nikotinas – tai medžiaga veikianti centrinę nervų sistemą, rūkant sukelia baisias pasekmes: gali sukelt vėžį ir kitaip pakenkt žmogaus sveikatai. Mažos dozės suteikia laikiną žvalumą, stimuliuoja nervų sistemos veiklą [9;20]. Raugų yra vaisiuose (obuoliuose), uogose (šermukšniai, juodieji serbentai) ir kt. juodosios arbatos viena svarbiausių sudedamųjų dalių ir yra – raugai. Raugai suteikia aitrumo, pagerina skonį ir kvapą. Kai kuriuose rauguose yra vitamino P, todėl arbata yra pagrindinis jo šaltinis, žaliojoje yra raugų daugiau. Raugams oksiduojantis džiūsta vaisiai, juoduoja uogos. Raugų yra medienoje (konjakas dėl to rauginamas ąžuolo statinėse) [9;20]. Kvapiosios medžiagos nulemia maisto produktų kvapą. Tai svarbus veiksnys kokybei. Kai kurios kvapiosios medžiagos atsiranda natūraliai (gaminant ar turi savyje) kitas gi sukuria žmogus. Vaisiuose ir daržovėse kaupiasi eteriniai aliejai, kurie panaudojami kaip kvapiųjų medžiagų komponentai. Dažomosios medžiagos ir pigmentai naudojami kai norima išsaugoti kuo ilgiau produkto spalvą, ar ją pagerinti. Pigmentai esantys (apelsinų, vynuogių, obuolių) ir daržovių (svogūnų ir kt.) sudėtyje, suteikia jiems būdingą spalvą. Dažomosios medžiagos gali būti natūralios ir dirbtinės. Maisto priedai dedami į maisto produktus gamybos proceso metu ir suteikia produktui reikiamų technologinių ar juslinių savybių. Lietuvoje žinoma daugiau kaip tūkstantis įvairiausių maisto priedų. Maisto priedai tai mums žinomi: dažikliai, dirbtiniai saldikliai, antioksidantai, konservantai ir kiti maisto priedai [9;21]. 19. NEALKOHOLINIAI GĖRIMAI: MINERALINIAI VANDENYS IR VAISVANDENIAI. ŽALIAVOS, GAVYBA, KLASIFIKAVIMAS, PASKIRTIS, ASORTIMENTAS, KOKYBĖ, LAIKYMAS Nealkoholiniai gėrimai tai troškulį malšinantys gėrimai, gaminami iš įvairių žaliavų, jie klasifikuojami į šias grupes: • geriamasis ir mineralinis vanduo; • vaisvandeniai ir gira; • sultys; • sirupai; Gaivieji gėrimai gali būti prisotinti anglies dioksido arba ne. Juose būna būtinų maisto medžiagų organizmui: angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Jie ne tik malšina troškulį, tačiau gali būti vartojami ir ligoms gydyti ar jų profilaktikai (nuo diabeto, skydliaukei ir kt.) [6;24];[9;125]. Gėrimas Žaliava Gavyba Geriamas vanduo Vanduo, iš kurio pašalinti geležies junginiai, išfiltruotas ir apdorotas Gaunamas iš požeminių šaltinių ir giluminių gręžinių Mineralinis vanduo: • natūralus (gazuotas, silpnai gazuotas, negazuotas); Vanduo, kuriame apstu vitaminų ir kt. Medžiagų: natrio, kalcio, magnio, chloro, sulfato, hidrokarbonato Lietuvoje išgaunamas iš giluminių gręžinių Druskininkuose, Likėnuose, Birštone, Antazavėje, Palangoje, Telšiuose • mineralizuotas (būna geriamasis, gydomasis geriamasis ir tik gydomasis skiriasi nuo to kiek mineralinių medžiagų į jo sudėtį įeina Vanduo, kuriame ištirpintos kokios nors druskos (jodas) druskos Gaunamas taip pat iš požeminių šaltinių ir giluminių gręžinių Vaisvandeniai Vanduo su vaisių, uogų, daržovių sultimis, su cukrumi ir kitais priedais (maistiniai dažai, konservantai ir kt). Juose gausu angliavandenių, baltymų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Gaunami pramoniniu būdu. Gali būti prisotinami anglies dioksido. Gira Iš grūdų salyklo ar duonos džiūvėsių misos Misa skiedžiama vandeniu, užraugiama mielių ar pieno rūgšties bakterijomis. Išrauginta gira filtruojama, atšaldoma, dedama medaus ar cukraus, apynių, kmynų užpilų ir kt., maišoma su gazuotu vandeniu ir pasterizuojama. 1 pav Gaivieji gėrimai [9;126] Visų gaiviųjų gėrimų pagrindinė paskirtis – malšinti troškulį. Tačiau kai kurie turintys gydomųjų savybių naudojami gydymo tikslais („Borjomi“ mineralinis vanduo, „Aloe Vera Plus gėrimas“, beržų sula ir pan.), dar kiti vartojami organizmo tonizavimui ir žvalumui palaikyti („Redbull“, „Bučinys“ ir kt. energetiniai gėrimai), taip pat skonio sumetimais, maisto gamyboje (mineralinis mėsos marinavimui, limonadas keksams kepti, ir pan.). Vaisvandeniai dar skirstomi į tonizuojamus ir gaiviuosius (troškuliui malšinti). Tonizuojamieji (energiniai) gėrimai – tai gėrimai, kurių gamybai be pagrindinių žaliavų vandens ir sirupo naudojami tonizuojamąjį poveikį turintys augalų ir vaisių (eleuterakoko, karalijos) ekstraktai, kofeinas taurinas (1 priedas). Į juos taip pat pridedama ir vitaminų. Šie gėrimai ne tik malšina troškulį, bet ir priduoda energijos, tonizuoja, žvalina. Panašiai veikia ir „Coca – cola“, „Pepsi- Cola“, kurie gaminami iš importinio koncentrato, maišomo su gazuotu vandeniu [9;127]; Pagrindiniai energetinių gėrimų komponentai ir jų funkcijos [10]: • kofeinas - pats populiariausias komponentas, jo poveikis jaučiamas iš karto. Jis suteikia žvalumo ir didina darbingumą, šalina nuovargį bei mieguistumą; • guarana - tropikuose augantis augalas, jo ekstraktas veiksmingai šalina pieno rūgštį iš raumenų, taip sumažindamas skausmą esant dideliems fiziniams krūviams. Suteikia žvalumo; • taurinas - aminorūgštis, būtina normaliam organizmo funkcionavimui. Sumažina cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, suteikia energijos, malšina stresą; • ženšenis - veiksmingai kovoja su nuovargiu, neigiamais streso padariniais, depresija, stiprina imunitetą; • mateinas - veiklioji medžiaga, efektyviai slopinanti alkio jausmą, todėl padeda norintiesiems sulieknėti; • folio rūgštis (vitaminas B6) - gerina galvos smegenų veiklą, dalyvauja amino ir nukleino rūgščių sintezėje bei apykaitoje. Gaivieji – vartojami troškuliui malšinti. Gaminami iš vandens, sulčių ir skonį bei kvapą suteikiančių ar stiprinančių medžiagų. Taip pat praturtinama vitaminais, kalciu, magniu. Gaiviųjų gėrimų asortimentas yra labai platus, nes tai yra paklausus produktas. Būna gazuoti ir negazuoti gaivieji gėrimai. Lietuvoje yra daug gamintojų: UAB „Švenčionėlių vaisvandeniai“ gamina populiarų mineralinį vandenį ir ne tik „Rasa“, „Just Cola“. UAB „Selita“, „Libella“, „Gaja“, „Tichė“ ir kt. [9;128]. Negazuoti gėrimai gaminami daugiausiai iš natūralios žaliavos – natūralus mineralinis vanduo, įvairių uogų sultys, cukrus. Žinomi tokie negazuoti gėrimai kaip „Rasa Fruit“ praturtinti reikalingais vitaminai, kurių vienoje stiklinėje šio gėrima yra net 30% reikalingos paros normos [9;129]. Specialios paskirties gaivieji gėrimai tai gėrimai diabetikams, kurie gaminami su cukraus pakaitalais – ksilitoliu, sacharinu, fruktoze ir sportininkams pripildyti mineralais ir vitaminais, tonizuojantys. Gėrimų rūšys su pavyzdžiais pateikta 1 priede. Gaiviųjų gėrimų kokybę apibūdina jų skonis, kvapas, skaidrumas, angliarūgštės kiekis, butelių pilnumas, etiketės dizainas ir informatyvumas. Visis gėrimai pagal reikalavimus turi būti be nuosėdų ir priemaišų, pašalinių kvapų. Cukraus, ir mineralinių medžiagų koncentracija turi atitikti normas [9;131]. Gėrimai išpilstomi į įvairaus dydžio talpas nuo 0,33 – 5 l. Pakuotė PET arba stiklinė, skardinė. Laikyti reikia sausose, švariose patalpose kur nepasiekia saulės spinduliai. Vartojimo terminai nurodomi ant pakuotės, tačiau bendrai visų iki metų neilgiau. Gėrimų asortimentas su nuotraukomis (populiariausių) pateiktas 1, 2 prieduose. 29. SŪDYTOS IR RUKYTOS ŽUVYS. SŪDYMO IR RŪKYMO BŪDAI. ASORTIMENTAS, KOKYBĖ, LAIKYMAS Žuvys yra pilnaverčių baltymų, kuriuos organizmas įsisavina daug geriau, negu gyvulinės kilmės baltymus, šaltinis. Jose gausu mineralinių medžiagų, ypač fosforo, jodo (jūrinėse žuvyse), vitaminų A, D, E, K, B grupės, kurie susikaupę žuvų kepenyse ir ikruose (menkių kepenys, lašišiniai ikrai ir kt.) [6;25]. Žuvis dėl joje esančių gausybės fermentų greitai genda, tačiau pasūdžius mėsa bręsta, įgauna specifinį kvapą ir skonį. Žuvies maistinė vertė priklauso nuo žuvies sandaros, dydžio, amžiaus, sugavimo vietos ir laiko, pačios žuvies rūšies. Sūdytos žuvys ir jų produktai yra druska konservuoti produktai. Gerai išsūdytos žuvys yra specifinio malonaus kvapo, spalva būdinga atitinkamos rūšies sūdytoms žuvims, nepatamsėjusi, nepageltusi (stipriai sūdytų žuvų paviršius gali būti nežymiai patamsėjęs su gelsvu atspalviu paviršiuje ir pjūvio vietose). Stipriai sūdytų žuvų (> 14% druskos) raumenys kieti, o vidutiniškai ( nuo 10 – 14% druskos) ar silpnai sūdytų (6 – 10% druskos) – minkšti, tačiau nesuglebę, standūs. Populiariausia iš visų sūdytų žuvų yra silkė. Šios rūšies žuvys yra labai paplitusios. Jos sugaunamos Ramiajame, Atlanto vandenyne, Juodojoje, Kaspijos, Baltijos jūroje ir kt. Pramoninei gamybai dažniausiai naudojamos Ramiojo ir Atlanto vandenyno silkės. Parduotuvėse siūlomas didelis šių žuvų gaminių asortimentas. Silkė yra sūdoma neišdarinėta, išdarinėta, gaminama filė, kuri dažnai naudojama kulinariniams gaminiams ruošti. Labiausiai mėgstamos ir dažniausiai gaminamos silpnai sūdytos silkės, kurių druskos kiekis mažesnis negu 7 procentai arba marinuotos su prieskoniais ar be jų, t. y. apdorotos rūgštimi (paprastai acto rūgštimi) ir druskos tirpalu, kuris suteikia žuviai būdingą skonį, kvapą bei tekstūrą [http://www.krantai.lt/pasirinkime_gera_maista/zuvis.html]. Parduotuvėse pateikiamas gausus asortimentas įvairių silkių užkandų, kurios gaminamos su daržovėmis, vaisiais, grybais bei įvairiais prieskoniais, užpiltos marinatu, aliejumi, padažais. Parduodamos Matjes, dūmo skonio, islandiškos, švediškos ar kitaip pavadintos sūdytos silkės. Matjes silkėmis vadinamos jaunos Atlanto silkės be ikrų ir pienių, kurios gaudomos gegužės mėn. ir vasaros pradžioje, kai jų riebumas pats didžiausias (21–22 proc.). Jos labai silpnai sūdomos (druskos kiekis sudaro 2–3 proc.) ir yra ypač švelnaus skonio. Dūmo skonio sūdytos silkės nuo tradicinių skiriasi tuo, kad jų gamybai naudojamos kvapiosios medžiagos, suteikiančios produktui dūmų aromatą (šiuo atveju silkės nėra rūkomos) [http://www.krantai.lt/pasirinkime_gera_maista/zuvis.html]. Kaip jau minėjau daugiausiai yra sūdomos silkės, taip pat skumbrės, tauridės ir strimelės, bei lašišos. Sūdytos žuvys būna subrendusios ir ne. Subrendusias galime vartoti iškart kulinariškai neapdorotas (silkines, lašišines, kai kurias karpines), o nesubrendusias reikia papildomai paruošti (menkines, ešerines ir kt.) [9;248]. 2 pav Žuvų sūdymo būdai Rūkytos žuvys laikosi ilgiau, t.y. žuvys išrūkomos degančios lapuočių medienos dūmais, kuriuose yra konservuojamųjų kvapą suteikiančių medžiagų. Rūkymas būna karštas ir šaltas. Karštas: rūkoma esant 80 – 180C temperatūrai 0,5 – 2h, šaltas: esant 18 – 40C temperatūrai 1 – 3 paras. Kai kurių sūdytų ir rūkytų žuvų asortimentas apteiktas 3 priede. Lietuvoje žuvies perdirbimu ir prekyba užsiima apie 25 įmones iš jų žymesnės yra: UAB „Vičiūnai ir Ko“, UAB „Norvelita“, UAB „Edega“ ir kt. Pajūryje rūkytą žuvį galima nusipirkti iš vietinių žvejų, kurie užsiima ne tik jų gaudymu, bet ir paruošimu ir prekyba. Sūdytos žuvys Rūkytos žuvys Šalto rūkymo Karšto rūkymo Silkės (su galvom/be galvų) Silkių filė (be prieskonių/su prieskoniais/mišrainės/su padažais) Silkių suktinukai Kilkės (su galvom/be galvų) Strimelės (strimelių nugarėlės) Skumbrės Lašišos ir kt. Skumbrės Stauridės Lašišų papilvės Kuojos Karšiai Plekšnės Strimelės Žiobriai Stintenės ir stintos Silkių filė Unguriai ir kt. Skumbrės (jų išklotinės, suktinukai) Vėgelinės menkės Stintenės Karšiai Jūros lydekos Jūros ešeriai Plekšnės 3 pav Sūdytų ir rūkytų žuvų asortimentas Sūdytų ir rūkytų žuvų laikymo sąlygos priklauso nuo paruošimo būdų. Sūdytų žuvų paviršius turi būti švarus, nesužalotas, būdingos spalvos (negali būti dėl oksidacijos atsiradusių gelsvų dėmių). Žuvies mėsa standi, sultinga, atitinkamo skonio ir kvapo. Žuvys turi būti tinkamai išskrostos. Netinkama žuvis ant, kurios matomas paraudimas, patamsėjimas, atsiradęs puvėsio kvapas, skonis primenantis žalią mėsą, karčiai rūgštus, matomi pelėsiai, audiniai parudę ar pažeisti mechaniškai, be viso paviršius tamsiai raudonas, ar net atsiradę parazitų [9;249]. Parduotuvėse, nešaldomose patalpose laikomos tik stipriai pasūdytos, prieskoninio sūdymo ir marinuotos žuvys, kurios turi būt parduodamos per 15, o silpnai ir vidutiniškai pasūdytos – per 5 paras. Lašišines žuvis prieš parduodant būtina gerai išskrosti. Skrostos laikomos ant šaldymo prekystalių (lede) ne ilgiau kaip 3 valandas [9;249]. Rūkytų žuvų kokybės rodikliai panašūs į sūdytų. Be viso to rūkytų žuvų vienas iš išskirtinių rodiklių yra drėgmės konsistencija žuvyse, kuri turi būti apie 42-60%. Šaltai rūkytos žuvys laikomos šaldytuvuose, kuriuose temperatūra turi būti nuo 0 – 5C (išlaikomos iki 60 parų). Realizacijos trukmė priklauso nuo žuvies išdorojimo būdo, riebumo, rūšies. Karštai rūkytos žuvys turi būti taip pat švarios, tačiau sausos, su joms būdinga spalva, tolygiu išrūkymu, mėsa standi ir sultinga. Laikymo temperatūra parduotuvėse nuo 0 – 2C, laikoma iki 5 parų [9;251]. Visų žuvų realizacija skaičiuojama nuo jų pagaminimo datos. Šaltai rūkytos žuvys netinka pardavimui ir vartojimui jeigu: turi per daug drėgmės, glebios, susprogusiu pilvu, išlindusiais šonkauliais, su amoniako kvapu, apipelijusios, pašvinkusios, su parazitais). Karštai rūkytos žuvys netinkamos jei yra degėsių ant jų paviršiaus, iki galo neišrūkytos, atšokusi ar įplyšusi oda, mechaniškai pažeistos, žuvų mėsa rausvai ruda [9;251]. 32. PIENO CHEMINĖ SUDĖTIS IR MAISTINĖ VERTĖ, SALDAUS PIENO PRODUKTAI: PIENAS IR GRIETINĖLĖ. RAUGINTO PIENO PRODUKTAI. REIKŠMĖ MITYBOJE GAMYBOS YPATUMAI, ASORTIMENTAS Pieno reikšmė mūsų mityboje yra didelė, ypatingai jis svarbus augančiam organizmui. Lietuvoje mitybai naudojamas karvių ir ožkų pienas, kitose šalyse: kumelių, avių, elnių (riebiausias). Piene esantys baltymai tris kartus greičiau suvirškinami nei tarkim, duonos. Jis gerina žarnyno veiklą, organizme gali veikti kaip priešnuodis. Sergant virškinamojo trakto, širdies, inkstų ar kepenų ligomis jis veikia kaip gydomoji priemonė (ožkų pienas gydo alergijas ir sąnarių skausmus). Vertingiausiais laikomi liesi pieno produktai: pasukos, išrūgos, kefyras ir liesas pienas [9;179]. Ožkų pienas dar vadinamas balzamu, nes jis lengvai virškinamas, jame daug baltymų, kalcio, fosforo, vitaminų A, B, C ir nesukelia alergijų kaip, kad karvės pienas. Maistui tinkamas vartoti ir perdirbtas avių ir kumelių pienas. Iš avių ir ožkų pieno gaminamas – rokforas, iš kumelių – kumysas [9;179]. Pienas gali būti naudojamas ne tik maistui, jis tinkamas ir kosmetikos pramonėje. Pieno, jo baltymų ir riebalų yra šampūnuose, tepaluose, kaukėse, medicinoje. Japonijoje yra įrengtas net pieno baseinas, nes jie tiki, kad pienas turi gydomąją galią, jis gerina miegą, jaunina ir švelnina odą. Piene yra daugiau kaip 100 įvairiausių reikalingų medžiagų žmogaus organizmui [9;179]. Į pieno cheminę sudėtį įeina pilnaverčiai baltymai, susidedantys daugiausiai iš kazeino, albumino ir globulino [6;18]. Įvairių žinduolių pieno cheminės sudėtis skiriasi jame esančių medžiagų kiekiais. Karvių ir ožkų pienas Lietuvoje yra populiariausias, tačiau kitose šalyse naudojamas ir kitų žinduolių pienas. Žemiau pateiktose lentelėse pateikiama cheminė pieno sudėtis (5, 6 lentelės). 5 lentelė [9;179,180] Karvių ir ožkų pieno cheminės sudėties sausosios medžiagos ir jų nauda, bei dalis Medžiaga Nauda Išvaizda Dalis piene, % 1 2 3 4 Riebalai Suteikia energijos ir gerina medžiagų apykaitą Pienui ilgiau pastovėjus jie išlenda į paviršių grietinėlės pavidalu Karvės piene apie 3,6 Ožkos – 4,3 Baltymai Geras įsisavinimas ir hemoglobinas, organizmo statybinė medžiaga, atkuria ląsteles Karvės – 3,3 Ožkos – 3,6 Angliavandeniai Tai laktozė (pieno cukrus), naudojama gaminant vitaminizuotus vaisių koncentratų miltelius („Yupi“, „Zuko“ ir kt.) Iš laktozės, veikiant pieno rūgšties bakterijoms, susidaro pieno rūgštis, naudojama sutraukiant pieną, iš kurio vėliau gaminama varškė, sūriai ir kt. produktai Karvės – 4,7 Ožkos – 4,9 Mineralinės medžiagos (P, Ca, Cr, Mg, K, Na, Fe ir kt.). Kalcis ir fosforas naudingi kaulams ir dantims, kalcis taip pat padeda įsisavint maistą. Paskaičiuota, kad suaugusiam žmogui per parą, norint gauti reikiamą kalcio normą, reikia išgerti 400ml pieno. Vitaminai Piene yra A, D, E, K vitaminų (daugiausiai svieste, grietinėje, riebiuose sūriuose), taip pat B1, B2, B6, B12, C, PP ir kt., tik mažiau. Fermentai Dalyvauja medžiagų apykaitos procese ir padeda įsisavinti maistą. 6 lentelė Įvairių žinduolių pieno cheminė sudėtis, % Žinduolių pienas Vanduo Sausosios medžiagos Bendras kiekis Lipidai Baltymai Anglia - vandeniai Pelenai Bendras keikis Kazeinas Išrūgų baltymai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Asilės 91,5 8,5 0,6 1,4 0,7 0,7 6,1 0,4 Avies 80,7 19,3 7,4 5,5 4,6 0,9 4,8 1,0 Briedės 78,5 21,5 10,0 8,4 - - 3,8 1,5 Elnės 66,9 33,1 16,9 11,5 - - 2,8 - 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Karvės 87,3 12,7 3,7 3,4 2,8 0,6 4,8 0,7 Kumelės 88,8 11,2 1,9 2,5 1,3 1,2 6,2 0,5 Kupran-ugarės 86,4 13,6 4,5 3,6 2,7 0,9 5,0 0,7 Moters 87,6 12,4 3,8 1,0 0,4 0,6 7,0 0,2 Ožkos 86,8 13,2 4,5 2,9 2,5 0,4 4,1 0,8 Štai tokią cheminę pieno sudėtį įvairių žinduolių pateikia Gudonis A. [2; 8]. Lietuvoje auginamų karvių pienas, kuris naudojamas maistui yra gana nepastovios cheminės sudėties. Karvės piene, kuris yra daugiausiai vartojamas Lietuvoje esantys vitaminai turi svarią reikšmę žmogaus augimui, tačiau jo dideli kiekiai gali sukelti alergiją. 7 lentelėje pateikta karvės pieno vitaminų reikšmė ir paros dozė reikalinga žmogui. 7 lentelė Pieno vitaminai (pagal Gudonį A.) [2;20] Pavadinimas Funkcija Paros norma, mg/kg Kiekis mg/100g 1 2 3 4 A (retinolis) Svarbus regėjimo pigmentų sintezei, augimui, padeda akims skirti spalvas 1,5/3,0 0,01/0,08 B1(tiaminas) Svarbus angliavandenių apykaitai, daugeliui fermentinių reakcijų 1,4/2,0 0,03/0,06 B2 (riboflavinas) Svarbus daugeliui oksidacijos ir redukcijos reakcijų, baltymų, riebalų, amino rūgščių, kitų vitaminų apykaitai, kaulų čiulpų funkcijai 2/4 B3 (pantoteno rūgštis) Svarbus kofermento A sintezei, riebalų rūgščių apykaitai 10 0,2/0,3 B6 (piridoksinas) Svarbus azoto, riebalų apykaitai; tai kažikurių fermentų kofermentas 1,5/2,5 B12 (ciankobalaminas) Svarbus kraujodarai, metionino, nukleino rūgščių biosintezei 0,01/0,02 0,00004 C (askorbo rūgštis) Svarbus amino rūgščių oksidacijai, organizmo augimui, hemoglobino sintezei 50/100 0,5/3,5 D (kalciferolis) Reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą 0,01/0,25 0,00005 E (tokoferolis) Svarbus audinių kvėpavimui, slopina peroksidų susidarymą 30/30 0,05/0,25 1 2 3 4 F (folacinas) Būtinas nukleino rūgščių, aminorūgščių biosintezei, kraujodarai 200 160/200 H (biotinas) Svarbus karboksilinimo reakcijoms, riebalų rūgščių ir sterinų biosintezei 0,01/0,03 0,002/0,005 PP (nikotino rūgštis) Svarbus audinių kvėpavimui, augimui, nervų sistemai 14/15 0,1/0,2 Geriamąjį pieną ir ne tik, Lietuvos pramonėje apdoroja ir gamina jo produkciją, apie 30 pieno perdirbimo įmonių (žymiausios jų: „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio pienas“, Žemaitijos pienas“ ir kt.). Geriamasis pienas skirstomas į natūralų, normalizuotą nugriebtą, liesą, pieno gėrimus, normalizuotą filtruotą specialiais filtrais, pasukas, atgamintą pieną (iš pieno miltelių) [9;180,181]: • Natūralus pienas („Žaloji karvutė“, „Dvaro“, „Gimtinės“, „Margė“, „Ūpas“) yra 1 –3,5% riebumo. Jis būna nenormalizuotas. • Normalizuotas kai atskiriama dalis grietinėlės. Riebumas 1 – 3,5%. Pagal terminį apdorojimą normalizuotas pienas būna: pasterizuotas (kaitintas esant 80-90C), sterilizuotas (100-110C) ir apdorotas esant labai aukštai temperatūrai (137C) ir iškart atšaldytas. • Liesas, kuriame nėra riebalų arba jų yra mažai (Rokiškio „Valgyk lengvai); • Pieno gėrimai gaminami iš pasterizuoto pieno su cukrumi, su cukrumi ir kakava ir kt. produktais, taip pat pieno kokteiliai su vitaminais („Miau“ vaikams); • Normalizuotas filtruotas specialiais filtrais („Bactocatch“), kai pašalinama iki 99,9% bakterijų; • Pasukos, produktas, gaunamas gaminat sviestą iš grietinėlės. Jos tinka sveikai mitybai, nes riebalų lieka apie 0,7%. • Atgamintas – pienas iš pieno miltelių. Grietinėlė yra labai maistingas pieno produktas, kurio sudėtyje yra daug maistingų medžiagų. Ji gaunama separuojant pieną arba rekombinuojant ją iš grietinėlės miltelių. Grietinėlės riebumas priklauso nuo jos tekėjimo greičio iš separatoriaus, kuris yra reguliuojamas [9;182]. Namų sąlygomis grietinėlė paprasčiausiai nugriebiama nuo pieno paviršiaus, kai pienas paliekamas nusistovėti (bent 1 parai). Grietinėlė naudojama kavai, arbatai, padažams, desertams, yra daugelio konditerijos gaminių sudedamoji dalis. Grietinėle pagal apdorojimą skirstoma į: pasterizuotą, sterilizuotą ir paveiktą labai aukštos temperatūros (UAT), pagal riebumą ji būna: neriebi (10-18%), pusriebė (19-28%), riebi (29-35%) ir labai riebi (36-45%) [9;182]. Pieno ir grietinėlės kokybės reikalavimai yra tokie patys: vienalytė nesušaldyta, be gleivių, nuosėdų, baltymų dribsnių, sviesto krupelių ir mechaninių priemaišų, masė, jokių pašalinių kvapų ar skonių, riebaus pieno ar grietinėlės spalva būna balta su gelsvu atspalviu, o liesų produktų su melsvu. Realizacija skiriasi nuo apdorojimo būdo, kuo mažesnė temperatūra naudojama apdoroti tuo realizacija trumpesnė. Ant pakuočių privaloma nurodyti apdorojimo būdą, riebumą, realizacijos terminus ir kt. rekvizitus. Laikymo temperatūra pienui ir grietinėlei yra ne didesnė kaip 6C. Pienas išpilstomas į 0,5l – 2l talpos pakuotes, kurios būna: polietileniniai maišeliais, plastikiniai bakeliais, „Tetra Pak“, „Tetra Brik“. Pagal riebumą išskiriamos ir pakuočių spalvos: liesas pienas (1%) – mėlyna, pusriebis (2,5%) – žalia, riebus (3,5%) – raudona [9;181]. Grietinėlė fasuojama mažais kiekiais nuo 50ml iki 500ml. Laikoma kaip ir pienas apie 6 - 8C temperatūroje. Kita pieno rūšis yra raugintas pienas, kurio susidarymo pagrindas yra pieno rūgštis.Jis pasižymi fiziologiniu ir gydomuoju poveikiu, jame esančios pieno bakterijos trukdo žarnyne atsirasti puvimo bakterijoms, kurios skaido pieno baltymus, o skylant šiems organizme išsiskiria nuodingos medžiagos. Gali išskirti antibiotikus naikinančius kolibakterijas [9;183]. Rūgštaus pieno produktai – tai produktai, gauti rauginant pieną arba grietinėlę natūraliomis pieno bakterijomis (rūgpienis, grietinė, varškė) arba alkoholinio rūgimo (kefyras ir jogurtas) būdu [6;18]. Produktas Gaminimo ypatumai 1 2 Rūgpienis Iš pasterizuoto pieno, rauginat streptokokų bakterijomis (pieno rūgšties. Pagamintas būna 1-3,2% riebumo. Kefyras Iš pasterizuoto pieno, kuris rauginamas kefyro grybelių pagalba. Gaminamas 1-3,2% ir 6-7% (šaltibarščiams) riebumo Jogurtas Iš pasterizuoto pieno, į kurį dedama pieno arba grietinėlės miltelių, cukraus vaisių ir kt. sudedamųjų dalių skoniui išgauti. Jis surauginamas „bulgarinių lazdelių“ bakterijų pagalba. Jogurtas po rauginimo nėra termiškai apdorojamas, nes jeigu apdorojamas tada jis vadinamas rauginto pieno gaminiu. Geriamas jogurtas gaminamas iš netirštinto pieno, tirštieji – iš pieno sutirštinto krakmolu, pieno milteliais. Gaivieji rauginto pieno gėrimai Gaminami rauginant pasterizuotą arba sterilizuotą pieną įvairiomis gyvosiomis pieno bakterijomis. Į suraugintą dedama įvairių priedų skoniui išgauti. Gali būti papildomi vitaminais. 1 2 Grietinė gaunama iš pasterizuotos grietinėlės, kuri užraugiama 20C temperatūroje keletui valandų, o vėliau laikoma 5-8C temperatūroje 2-3 paras, kad subręstų, tai yra per tą laikotarpį susiformuoja grietinės skonis ir kvapas, išbrinksta baltymai, pakinta klampumas. Svarbu žinoti, kad kai grietinės gamybai naudojamas grietinėlės ir aliejau mišinys, toks produktas vadinamas ne grietine, o grietinės produktu. Varškė Gaminama iš normalizuoto pasterizuoto pieno surauginto streptokokų. Suraugintas pienas pašildomas iki 50-60C temperatūros. Gaunamas sutrauktas pienas, iš kurio spaudžiant pašalinamos išrūgos. Varškė būna liesa 1% riebumo, mažo riebumo, pusriebė ir riebi. Dėl pagaminimo ypatybių būna paprasta ir biovarškė. Paprastoji gaminam iš varškės masės, o bio iš termiškai neapdoroto pieno, surauginto gyvųjų pieno bakterijų. Dietinė gaminam iš šviežio pieno, grūdėtoji – gaunama presuojant sutraukintą pieną, kulinarinė – gaminam liesa, 9%, 8% riebumo. Skiriasi konsistencija: ji tepi, vientisa masė 4 pav Rauginto pieno produktai Skystos konsistencijos produktai (kefyras, rūgpienis, grietinė, jogurtas) išpilstomi į polietileninius maišelius, plastikinius indelius, „Tetra Pak“ ir „Pure Pak“ pakelius 0,2, 0,5 ir 1l kiekiais. Jogurtas yra labai reikalingas sveikai mitybai ir virškinimui. Jis naikina blogąsias žarnyno bakterijas, sureguliuoja virškinimą, mažina cholesterolį, didina organizmo atsparumą ligoms. Jame gausu kalcio, kalio, magnio, natrio, cinko, B grupės vitaminų. Varškės gaminiai gaminami iš varškės ir įvairiausių priedų. • varškė su priedais – vaisiais, uogomis, daržovėmis – krapais, ir kt. • varškės desertai – pertrinama varškė su cukrumi, vaisiais ar uogom ir kt. • varškės sūreliai – su vaisiais, uogiene, ir kt. priedais. • tepamieji varškės sūreliai – gaminami iš gerai pertrintos varškės, išplaktos masės su druska, daržovių gabaliukais, prieskoniniais augalais, kumpiu, lašiša ir kt. • varškės sūriai – gaunami varškę presuojant (saldieji, rūgštieji, džiovinti, rūkyti); [9;183-188]. Laikymo sąlygos visų raugintų pieno produktų yra panašios: temperatūra ne didesnė 6C temperatūros, 4 – 7 parų. Populiariausi produktai vaizdžiai pateikti 4, 5 prieduose. 41. SUKLASIFIKUOTI IR IŠNAGRINĖTI VIENOS MAISTO PREKIŲ GRUPĖS ASORTIMENTĄ, IŠRINKTI PAGRINDINIUS GAMINTOJUS, PATEIKTI DU PREKIŲ ŽENKLINIMO PAVYZDŽIUS: VAISIAI, DARŽOVĖS IR JŲ PRODUKTAI Vaisiai ir daržovės yra vieni labiausiai rekomenduojamųjų produktų norint sveikai maitintis. Lietuvoje šiuo metu jau galime džiaugtis ne tik mūsų ūkininkų produkcija, bet ir atvežtiniais egzotiniais vaisiais, agurkais vidury žiemos ir pan. Vaisiai ir daržovės žadina apetitą ir yra mažiausiai kaloringi produktai. Mažiausiai jų turi agurkai, arbūzai, citrinos, o daugiausiai – bulvės, pupos, bananai. Parduotuvėse pateikiamas asortimentas platus ir įvairus, na o ūkininkų turguje galime rasti ne tokį platų, tačiau tikrai ekologišką daržovę ar vaisių. Daržovės ir vaisiai gali būti: švieži, konservuoti, rauginti, sūdyti, marinuoti, džiovinti ir sterilizuoti ar pasterizuoti hermetinėje taroje. Lietuvoje: • iš sėklavaisių parduotuvėse galime rasti: obuoliai, kriaušės, svarainiai; • iš kaulavaisių: abrikosai, persikai, vyšnios, trešnės, slyvos; • iš paatogrąžinių ir atogrąžų vaisių: apelsinai, citrinos, greipfrutai, mandarinai, alyvuogės, granatai, figos, persimonai, bananai, ananasai, datulės, mangai, kiviai ir kt. egzotiniai vaisiai; Daržovių asortimentas – pateiktas 5 paveiksle [6;10]. Populiariausios Visdėlto daržovės, prie, kurių Lietuvos rinka jau yra įpratusi nuo senų senovės, nors atvežtinės neretai sulaukia dėmesio (imbieras, avokadai ir kt). Grupė Asortimentas Kokybės reikalavimai 1 2 3 Gumbavaisiai Bulvės, topinambai arba bulvinė saulėgrąža Švarios, sveikos, nesudaužytos nepažaliavę, nepajuodavę, nesuvytusios ir nesudygusios Šakniavaisiai Morkos, burokėliai, ridikai, ridikėliai, ropės, petražolės, griežčiai, salierai Sultingi, nedidele šerdimi, minkštimas be tuštumų, neišsišakoję, nesulūžę ir t.t. Kopūstinės daržovės Baltagūžiai, raudongūžiai, garbanotieji arba savojos, briuseliniai, pekino, žiediniai, brokoliai, kaliaropės. Galvos nuvalytos iki tų lapų, kurie standžiai apsukę gūžę: mechaniškai gali būti pažeista tik iki 3 lapų gylio: žiedynai be tamsių dėmių. Svogūninės daržovės Ropiniai svogūnai, svogūnų laiškai, porai, česnakai, laiškiniai česnakai. Pilnai subrendę, sveiki, švarūs, vienodos formos ir spalvos, viršutiniai lukštai gerai išdžiūvę. Svogūnų laiškai žali, neapvytę, gali būti ir su ropele. 1 2 3 Moliūginės daržovės Agurkai, aguročiai, patisonai, cukinijos, arbūzai, melionai, moliūgai. Pilnai subrendę, sveikos mechaniškai nepažeistos Salotinės ir špinatinės Salotos, špinatai, rūgštynės ir mangoldai. Šviežios, švarios, sveikos, lapeliai nediržingi, be žiedkočių, nesuspausti, nesulamdyti. Pakuojant negalima guldyti, jos į dėžes statomos stačiai. Pomidorinės Pomidorai, paprika, baklažanai. Nepernokusios, joms būdingos spalvos, nepažeistos ligų ir kenkėjų. Ankštinės ir grūdinės Pupos, pupelės, žirniai, lęšiai, cukriniai kukurūzai. Sveikos, kenkėjų nepažeistos, ankštys gali būti su vaiskočiu. Kukurūzų burbuolės apsuktos keliais neapvytusiais lapais, kurie apsaugo nuo mechaninio pažeidimo. Desertinės Rabarbarai, šparagai (smidrai), artišokai. Rabarbarai – jauni lapkočiai, negali būti peraugę, sumedėję. Šparagai – jauni, sultingi, balsvos spalvos ūgliai, iki 20 cm ilgio. Prieskoninės Agurklės, bazilikas, dašis, rozmarinai, čiobreliai, mairūnai, melisa, raudonėliai gelsvė, krienai, krapai... Stiebai ir lapai švieži, švarūs, nepažeisti ligų kenkėjų, nediržingi, o žiedai jiems būdingos formos ir spalvos. 5 pav Daržovių asortimentas ir kokybės vertinimo rodikliai Kai kurios daržovės ir vaisiai pateikti 6, 7 prieduose. Perdirbtos daržovės ir vaisiai [9;148, 149]: • Raugintos daržovės ir vaisiai, dažniausiai būna kopūstai, agurkai, pomidorai, kartais – burokėliai ir kitos daržovės, o iš vaisių tai – obuoliai, kriaušės, slyvos; • Marinuotos daržovės ir vaisiai – kopūstai, agurkai, aguročiai, patisonai, burokėliai, pomidorai, obuoliai, kriaušės, slyvos, vyšnios, vynuogės; • Džiovinti vaisiai ir daržovės – bulvės, morkos, burokėliai, česnakai, svogūnai, petražolės, krapai, žirneliai, obuoliai, kriaušės, slyvos, vynuogės, vyšnios, figos, datulės, abrikosai ir visi kiti vaisiai, bei daržovės; • Šaldyti vaisiai ir daržovės – šaldomi praktiškai visi tie patys produktai, kaip, kad buvo švieži; • Sūdytos daržovės ir žalumynai – pagrindinai prieskoninės daržovės; • Daržovių ir vaisių konservai – kopūstai, burokėliai, rugštynės, agurkai, ankštinės daržovės. Konservai būna natūralūs, užkandžių, pietų konservai (sriubos, plovas ir t.t.), vaikų mitybos, dietiniai. Vaisių konservai tai įvairiausi kompotai, tyrelės, marinatai, padažai iš vaisių-uogų, konservai su vaisiais skirti vaikams, dietinės mitybos vaisių konservai. Pagrindiniai gamintojai: UAB „Arčia“ miško gėrybių (grybų, uogų) ir kultūrinių uogų šaldymas, pakavimas. UAB „AUGMA” vaisių bei daržovių importuotojas ir platintojas. UAB „Nowaco“ Lietuva šaldyti produktai (žuvis, jūros gėrybės, bulvytės fri, paukštiena. pusfabrikačiai, uogos ir daržovės, ledai, pieno produktai, konservai). UAB „Vilniaus konservai“ pomidorų padažų, kečupų, krienų ir garstyčių gamyba. UAB “Gerovės konservų fabrikas” – seniausia Lietuvoje vaisių ir daržovių perdirbimo gamykla gaminanti platų asortimentą konservuotų vaisių ir daržovių: džemus, uogienes, uogų desertus, konservuotas ir marinuotas daržoves, pomidorų padažus, krienus, garstyčias, pomidorų sultis, želė ir kisielių koncentratus. UAB “Kėdainių konservų fabrikas” - gamina per 200 pavadinimų asortimentą. Natūralaus skonio uogienės, džemai, padažai, majonezai, pagaminti iš aukštos kokybės žaliavos pagardinti įvairiausiais prieskoniais. Patiekalai pietums, įvairios sriubos, salotos, užkandžiai, pagardai pagaminti pagal įmonės technologų sukurtas receptūras. Konservuoja platų daržovių asortimentą: agurkus, pomidorus, kopūstus, burokėlius, taip pat įvairių rūšių grybus. “Bonduelle“ – Prancūzijos įmonė ( platus konservuotų daržovių ir vaisių asortimentas, taip pat šaldytų daržovių, daržovių mišinių). Pavadinimas Valentino&Janel „ASSORTI LUX““- marinuotos daržovės Skonio linija „Virti burokėliai“ vakuume Sudėtis Vyšniniai pomidorai, agurkai, patisonai, svogūnai, actas, druska, cukrus ir prieskoniai Virti burokėliai 100g produkto vidutinė maistingumo vertė Baltymų - 0,62g, angliavandenių –5,94g, riebalų – 0 g. Energinė vertė: 38kcal/159kj – 100g produkto Baltymai – 1,6g, riebalų – 0,1g, angliavandenių – 9,5g. Energinė vertė 37kcal/157kj Laikymo sąlygos - Nuo 0 - 6C Vartojimo sąlygos suvartoti iki nurodytos datos suvartoti iki nurodytos datos Vartojimo terminas suvartoti iki 01/09/2012 suvartoti iki 10.01.2010 Neto masė 560g 500g Pakuotės ženklinimas Stiklinės pakuotės ženklinimo rekvizitai: talpa (58 cl) ir kt., prekės ženklas mažo tankio polietilenas, atitikties ženklai Gamintojas ir šalis Galabeks cannery, Bulgarija UAB „Kauno vaisių ir daržovių prekyba“, Ateities plentas 75A, Kaunas Įmonės standartas - ĮST 3428723-03:2007 Platintojas, ir platintojo šalis UAB „Rivona, Verkių g. 29, 15 korp., Vilnius, Lietuva - Brūkšninis kodas 3800066258011 4771279085369 6 pav Dviejų daržovių produktų ženklinimo pavyzdžiai LITERATŪRA IR KT. ŠALTINIIAI 1. Buitinių vartotojų sąjungos internetinis puslapis. Straipsnio autorė: KONDROTIENĖ, J., „Žuvies produktai“. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!