Maisto biochemijos konspektas

Maisto biochemijos įvadas.
• gyvybiniams procesams reguliuoti.
Medžiagos, esančios maisto produktų sudėtyje, gali būti
suskirstytos į dvi grupes: mineralines ir organines.
Mineralinės medžiagos priklauso:
• vanduo
• mineralinės druskos,
Organinėms medžiagoms:
• Baltymai
• Riebalai,
• Angliavandeniai;
• Vitaminai;
• Fermentai;
• Pigmentai.
Vanduo
• Tai organizme reaguojančių medžiagų pagrindinis tirpiklis, dalyvaujantis daugybėje medžiagų apykaitos reakcijų;
• Oksiduojantis baltymams, angliavandeniams, riebalams, šalia kitų junginių visada susidaro ir vanduo.
• Su juo iš organizmo pašalinama daugelis medžiagų apykaitos galutinių produktų
Vanduo maiste.
Pagrindinių maistinių medžiagų pokyčiai
Vanduo yra kelių būklių
Laisvas;
Surištas:
• adsorbcinis;
• brinkimo;
• kristalizacinis.
Mineralinės medžiagos
• Skirtomos į makro- (P, K, Mg, Ca, Na, Fe, Si ir kt) ir mikrolementus (Ba, Br, J, Co, Li Mn ir kt.);
• Žmogaus organizme ypač svarbūs yra Ca, P ir Fe. Kalcis ir fosforas yra pagrindinės kaulų audinių statybinės medžiagos. Fosforas svarbus tuo, kad dalyvauja visuose medžiagų apykaitos procesuose: angliavandenių, baltymų, riebalų ir maitinant nervų sistemą;
• Žmogaus organizmui daug reikšmės turi natrio chloridas. Ši druska sudaro žymiausią mineralinių junginių dalį kraujyje, taip pat ji reikalinga druskos rūgščiai pasigaminti skrandyje. Iš natrio chlorido organizme susidaro natrio karbonatas, kuris reikalingas skaldant baltymus.
Baltymai
Tai sudėtingi stambiamolekuliniai azotiniai junginiai, įeinantys į gyvulinių ir augalinių ląstelių sudėtį.
Organizmo baltymai suskaldomi į sudėtines dalis – aminorūgštis.
Baltymai skiriasi aminorūgščių, įeinančių į baltymo molekulę kiekiu. Turintys visas organizmui reikalingas aminorūgštis, vadinami pilnaverčiais (pieno kazeinas), o turintys ne visas – nepilnaverčiais (kolagenas).
Baltymai: klasifikavimas
• Paprasti baltymai (proteinai):
Tirpūs vandenyje ir kituose skysčiuose (albuminai, globulinai, prolaminai gliutelinai);
Netirpūs (kolagenas (įeina į sausgyslių, kremzlių, kaulų odos sudėtį), keratinas);
• Sudėtiniai baltymai (fosfoproteidai (žinomiausias yra pieno kazeinas), gliukoproteidai (mucinas ir mukoidai, esantys seilėse ir gleivėse), lipoproteidai, chromoporteidai);
Dauguma baltymų sudaryti iš penkių elementų: anglies, deguonies, azoto, vandenilio ir sieros.
Baltymų molekulė yra keturių struktūrų:
‣ Pirminė struktūra yra polipeptidinė grandinė, kurioje amino rūgštys kartojasi nuosekliai.
‣ Antrine struktūra laikoma erdvinė polipetidinės grupės konfigūracija.
‣ Tretinė struktūra yra atitinkamas antrinių struktūrų išsidėstymas – susisukimas į kamuolius.
‣ Susijungus kelioms dalelėms, turinčioms tretinę struktūrą, į vieną molekulė, susidaro ketvirtinė struktūra.
Baltymų savybės
• Denatūravimas –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!