Maisto kokybė, jos reguliavimo būdai

 ĮVADAS Temos aktualumas - maitinimasis, maistas yra būtinas žmogaus gyvybei palaikyti. Maisto kokybė, kaip ir miegas bei fizinis aktyvumas turi didelę įtaką žmogaus gyvenimo trukmei. Šalyje klestint infliacijai bei kylant maisto produktų kainoms, maisto įmonės yra suinteresuotos ieškoti pigesnių produktų alternatyvų, nenorėdamos kylančiomis kainomis sumažinti klientų skaičiaus, o tuo pačiu ir apyvartos. Taip pat labai svarbu, jog maisto kokybė būtų kontroliuojama ir reguliuojama, nes netinkamos kokybės maistas gali sukelti rimtų problemų vartotojų sveikatai. Tai tapo ypač aktualu Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, kuomet išaugo ir reikalavimai maisto kokybei. Maitinimo paslaugų rinkai kontroliuoti yra taikomi trys reglamentuoti metodai, tai yra, ūkinės veiklos, techniniai bei ekonominiai metodai. Visa tai reguliuoja tam tikros įstaigos, schemos, įstatymai, kurių veikla ir bus aptarta šiame darbe. Darbo objektas – maisto kokybė, jos reguliavimo būdai. Darbo tikslas – išanalizuoti maisto kokybę reguliuojančių įstaigų veiklos būdus bei rezultatyvumą. Darbo uždaviniai : • Įvardinti bei aprašyti Europos Sąjungos erdvėje egzistuojančias kokybės schemas. • Įvardinti bei aprašyti maisto kokybės ženklinimo poreikį. • Įvardinti bei apibūdinti Europos sąjungos bei nacionalinės teisės aktus, reguliuojančius išskirtinės kokybės produktų vertinimą bei kontrolę • Apžvelgti genetiškai modifikuotų augalų auginimo specifiką bei poveikį visuomenei. • Pateikti maitinimo įstaigų veiklą kontroliuojančių įmonių veiklos aprašymą. • Pateikti nesąžiningų įmonių sąrašą. • Pateikti skubių pranešimų apie nesaugų maistą, vartotojų skundų statistiką. • Pateikti Kauno miesto įmonių pažeidimų statistiką, susijusią su parduodamų maisto produktų sauga ir kokybe. • Pateikti taikomų baudų bei sankcijų statistiką. Tyrimo metodai. Darbe naudotasi apklausa, analize bei aprašomąja statistika. Literatūros šaltiniai. Darbe naudotasi internetiniais straipsniais, periodiniais leidiniais, laikraščiais, žurnalais 1. Maisto kokybės reguliavimas. Maisto kokybę reguliuoja tam tikros įstaigos, įstatymai bei kokybės schemos. Visa tai yra būtina norint užtikrinti ilgą bei sveiką žmogaus gyvenimą, o būti sveikam yra žmogaus teisė. Priimtų maisto kokybės įstatymų laikymąsi prižiūri tam tikros įstaigos, pačios svarbiausios bei įtakingiausios Lietuvoje yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Lietuvos respublikos žemes ūkio ministerija. Maisto kokybės ir saugos reikalavimai naujose Europos sąjungos šalyse įgauna vis didesnę reikšmę. Tai jau tampa ne tik tuo užsiimančių institucijų, bet ir visos visuomenės aktualija. Maisto sauga ir kokybė apima tokias sąvokas, kaip vartotojų mokymas, specialistų rengimas bei naujų technologijų diegimas. Europoje, maisto sauga ir kokybė svarbi, tačiau dar pernelyg išsklaidyta sritis, reikalaujanti suvienijimo. Per pastaruosius metus įgyvendinta bei sukurta apie 400 nacionalinių kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo schemų. Jų vis daugėja.1 1.1 Maisto kokybę reguliojančios schemos .Apibendrintai kokybės sistemas galima klasifikuoti pagal šiuos kriterijus:2 • Objektas(t.y., maisto grandinė ar vartotojas). Ši klasifikacijos sistema viena iš labiausiai paplitusių, ji išreiškia kokybės sistemų esmę. Tai vadinamosios „verslas verslui“ (angl. – business to business( B2B)) sistemos, nes jos užtikrina kokybinių gamybos reikalavimų laikymąsi grandinės viduje, o vartotojas apie tai nėra informuojamas. Tuo tarpu „verslas vartotojui“ (angl. Business to consumer(B2C)) schemos orientuotos vartotojų poreikių patenkinimui, apie šias sistemas ir jų taikymą informuojamas vartotojas. • Turinys(t.y., sistemos reikalavimai). Vienos schemos orientuotos pabrėžti maisto saugumo reikalavimų laikymąsi, kitos į maistinių savybių kokybę. • Savininkai. Schemai sukurti reikalinga iniciatyvinė grupė, nustatanti standartus bei reikalavimus. Schemos gali būti skirstomos į viešas ir privačias. Paplitimo teorija.(vietinės, regioninės, nacionalinės, tarptautinės sistemos). Į maisto kokybę orientuotos schemos kuriamos tarptautiniu lygmeniu, o schemos orientuotos į vartotoją, dažniausiai kuriamos nacionaliniu lygmeniu. ___________________________ 1http://www.manoukis.lt/index.php?m=1&s=1101&z=55 2http://www.vartotojai.info/veikla2/isskirtines_kokybes_maisto_produktu_taryba/kokybes_schemu_analize • Etapų skaičius maisto gamybos grandinėje. Dauguma schemų siekia visuotinio sertifikavimo, tačiau yra ir tokių schemų, kurios orientuotos tik į vieną grandį. Daugelis Europos Sąjungos schemų mūsų gamintojams jau buvo žinomos, tačiau Žemės ūkio ministerija pasiūlė teikti mokymus ūkininkams, kad šie susipažintų su EurepGAP keliamais maisto saugos ir kokybės reikalavimais, kurie Europos Sąjungos šalių senbuvėse pripažįstami kaip visuotinai priimtini ir populiarūs. Schemos tikslai yra padidinti konkurencingumą, pagerinti maisto kokybę, apsaugoti vartotojus bei išplėsti produktų realizavimo rinkas. 1.2 Išskirtinės kokybės produktai. Kokybiški produktai, tai produktai, kurie pasižymi šiomis savybėmis: 1. Produkto išskirtinumas. Produkto žymėjimas KUS ( kokybės užtikrinimo schema) reiškia, kad šiam produktai keliami aukštesni reikalavimai. Produktas turi išsiskirti skoninėmis, o taip pat ir išorinėmis savybėmis. 2. Maisto saugumas. Užtikrinama aukštesnio lygio priežiūra bei kontrolė. 3. Produkto kilmė. Vartotojui suteikiama informacija apie gamyboje vartojamų sudėtinių dalių kilmę. 4. Produkto atsekamumas. KUS sustiprina ryšius tarp visų maisto grandinės dalyvių, reikalaujamas detalus dokumentacijos vedimas, dėl šios priežasties yra didesnės galimybės nustatyti, kurioje grandyje buvo pažeisti reikalavimai. 5. Aplinkosauginiai reikalavimai.Tai papildomi reikalavimai, taikomi ne visi KUS. 6. Gyvulių gerovės reikalavimai. Nustato reikalavimus gyvulių laikymui, šėrimui. Vertinant Lietuvos vartotojų poreikį pastebima, kad pirmiausia juos domina produkto kilmė, o tik po to, kainos ir kokybės santykis. Trečias, juos dominantis dalykas - rizika, t.y., konservantai, dažikliai, pesticidų likučiai maisto produktuose, taip pat tinkamumo vartoti terminai. Ketvirtas,juos dominantis dalykas – tai gyvūnų gerovė, Lietuvos vartotojai teigia, kad nacionalinėje žemės ūkio politikoje per mažai vietos yra skiriama gyvūnų gerovei ir apsaugai. Tačiau šiuo metu, Lietuvos vartotojai vis labiau atsižvelgia į kainą, kaip pagrindinį rodiklį, tačiau ES šalių patirtis rodo, kad ateityje išaugs poreikis aukštesnei produkto kokybei. Valstybinių institucijų pripažintas produktas neabejotinai suformuos vartotojų segmentą, kuris pirks tik aukštos kokybės produktus, taigi toks produktas bus pajėgus konkuruoti su kitais pigesniais, žemesnės kokybės produktais. 1.3 Maisto kokybės ženklinimo poreikis. Snukio ir nagų liga, kempinligė, paukščių gripas, salmoneliozė protrūkiai – ypač paveikė vartotojų pasitikėjimą, maisto saugumu bei kokybe. Dėl to, prekybininkai vis dažniau kelia kokybės reikalavimus perdirbėjams, o šie – gamintojams, pabrėždami tokias teigiamas savybes, kaip natūralumas,gamybos skaidrumas, įvairių priedų nevartojimas maisto gamyboje, taip siekdami susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą maisto kokybe, saugumu bei likti konkurencingais, didėjant kitų prekių pasiūlai. Vakarų Europoje, šio tikslo pradėta siekti gerokai anksčiau. Nes nereikia, pamiršti, jog Lietuvai atgavus nepriklausomybę smuko ir jos ūkio gamyba. Dėl šios priežasties, krito gyventojų pajamos bei poreikis buičiai ir maistui. Pavyzdžiui, pirmaisiais nepriklausomybės metais, Lietuvoje dar nebuvo uždrausta maistui naudoti šaldytų maisto subproduktų, kurie Vakarų Europoje, o vėliau jau ir Lietuvoje maistui buvo uždrausti naudoti. Taip pat Lietuvoje, dar ilgai po 1990 m. nebuvo uždrausta parduoti parduotuvėse  trečios klasės šviežių vaisių ir daržovių. Visa tai Vakarų Europoje buvo uždrausta, todėl šie ir kiti panašūs produktai jų rinkoje neturėjo vertės. Taigi, kokybiškų produktų kūrimo būdai yra šie: • Dalyvavimas kokybės užtikrinimo schemose. • Produktų ženklinimas kokybės ženklais. 1.4 Kokybiškų maisto produktų atpažinimo ženklai Šiais laikais parduotuvėse gausus prekių pasirinkimas, vartotojas prekę renkasi pagal kainą, kokybę , kilmę , gamybos būdą, kad vartotojui būtų lengviau pasirinkti , produktai yra ženklinmi specialiais ženklais, tokiais kaip saugomos nuorodos „SGN“ , „SKVN“ ir „GTV“. • Saugoma kilmės vietos nuoroda „SKVN“ – šis ženklas suteikiamas produktams , kurie yra gaminami ir perdirbami toje pačioje geografinėje aplinkoje, kuri išsiskiria specialiu klimatu ar dirvos tipu. Šį ženklą turi Prancūzijoje gaminamas rokforo (Roquefort) sūris, Graikijoje – feta (Feta) sūris, Italijoje – Parmos kumpis (Prosciutto di Parma) ir kt. • Saugoma geografinė nuoroda „SGN“ – šis ženklas suteikiamas produktui , kurio pavadinimas sutampa su vietovės pavadinimu , kurioje yra atliekamas bent vienas gamybos ar perdirbimo procesas. Dėl šio ženklo produktas išskiriamas dėl savoreputacijos ir kilmės. Šį ženklą turi Danų mėlynasis (Danablu) sūris, Toskanos (Toscano) alyvuogių aliejus ir kt. • „Garantuotas tradicinis gaminys“ „GTV“ – šio ženklo produktai išsuskiria tuo , jog jie per ilgą laiką nepakeitė gamybos būdo iš tradicinių žaliavų. Šį ženklą turi Mocarelos sūris (Mozzarella, Italija), Jamo Serano kumpis (Jamon Serrano, Ispanija) ir pan. Toks produktų ženkinimas padeda pirkėjui lengviau apsispręsti dėl gaminio kokybės ir pasirinkti geriausią. Lietuvos prekybos tinkluose galima rasti tokių produktų, tačiau lietuviškų produktų, turinčių saugomas nuorodas, dar nėra. 1.5 Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisyklės Pagal šias taisykles, išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktais laikomi produktai, kurių kokybė pranoksta ES ir nacionalinių teisės aktų nustatytus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus, arba kurie, dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų naudojimo, pasižymi ypatingomis savybėmis. Jų atitiktis deklaruojamiems rodikliams griežtai kontroliuojama nepriklausomos sertifikavimo  institucijos. 1.5.1Sertifikavimą ir priežiūra atlieka sertifikavimo įstaigos paskirtos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Sertifikavimo įmonė, kuri nori sertifikuoti IKP produktus turi pateikti ministerijai prašymą, o ministerija įvertinusi prašymą sertifikavimo įmonės apie savo sprendimą turi pranešti ne vėliau kaip po 1 mėn. po prašymo priėmimo ir apie tai pranešti sertifikavimo įmonei ne vėliau kaip po septynių dienų po sprendimo paskelbimo. Sertifikavimo įstaiga privalo: • Laikytis šių taisyklių ir standarto LST EN 45011:2000 reikalavimų.3 • Pranešti ministerijai apie IKP rezultatus ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 20d. • Ministerijai pareikalavus pateikti informacija apie savo veiklą. 1.5.2 Pareiškėjai - asmenys norintys ir galintys gaminti ir perdirbti bei tiekti rinkai IKP gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys įregistruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjai privalo: • Laikytis LR ir ES teisės aktų nustatytų privalomųjų reikalavimų, taikomų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos, ir perdirbimo bei tiekimo rinkai procese. • Užtikrinti , kad visa informacija pateikiama ministerijai ar sertifikavimo įmonei yra teisinga. • Pranešti sertifikavimo įmonei apie visus pasikeitimus, kurie gali turėti įtakos sertifikato galiojimui ar tinkamam įsipareigojimų vykdymui per 7 kalendorinias dienas nuo įvykusio pasikeitimo. 1.5.3 Produktų sertifikavimo ir priežiūros tavrka. • Pareiškėjas, norintis gaminti ir (ar) perdirbti bei tiekti rinkai IKP pagal šių Taisyklių reikalavimus ir norintis ženklinti juos ženklu, turi vadovautis ministro patvirtintomis atskirų žemės ūkio ir maisto produktų grupių specifikacijomis arba parengti konkrečių produktų specifikacijas, kurių reikalavimai turi būti ne žemesni nei numatyta IKP grupių specifikacijose, bei teikti jas ministerijai patvirtinti. 3 • IKP bei jo gamybos ir (ar) perdirbimo procesas turi būti sertifikuotas ministerijos paskirtos sertifikavimo įstaigos. • Sertifikavimo įstaiga, gavusi pareiškėjo prašymą, per 30 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl patikros atlikimo. • Išdavus sertifikatą, pareiškėjas įtraukiamas į ministerijos tinklapyje viešai skelbiamą subjektų, gaminančių, perdirbančių ir (ar) tiekiančių rinkai sertifikuotus IKP, sąrašą. Sertifikatas galioja 3 metus, jei gaminami ir (ar) perdirbami bei tiekiami rinkai IKP ir jų gamybos procesas atitinka šių taisyklių bei specifikacijos reikalavimus. • Sertifikavimo įstaiga vykdo planinę priežiūrą, kurios metu privalomai tikrina gamybos, perdirbimo proceso bei IKP atitiktį šių Taisyklių bei specifikacijos reikalavimams 1 kartą per metus. 3 Sertifikavimo įstaiga vykdo priežiūrą taikydama šiuos metodus: • dokumentų analizę; • produktų kokybės analizę. 1.5.4 Sertifikavimo įstaiga, nustačiusi šių Taisyklių ar specifikacijos reikalavimų pažeidimus, turi teisę taikyti šias procedūras: • Įspėjimą, kuris gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai galima nedelsiant ištaisyti pažeidimus. Sertifikavimo įstaiga nustato laiką, per kurį pareiškėjas privalo pašalinti trūkumus ir pranešti apie tai sertifikavimo įstaigai. Maksimalus laikas, kurį skiria sertifikavimo įstaiga pareiškėjui trūkumams pašalinti, yra 30 kalendorinių dienų. 3 • Sertifikato galiojimo sustabdymą, kuris gali būti skiriamas, kai laiku nepašalintos įspėjimą įtakojusios priežastys ar pažeidimų nedelsiant ištaisyti neįmanoma. Sertifikato galiojimo sustabdymas gali būti dalinis (sustabdomas tik tam tikram produktui ar jų grupei) arba visiškas. Sertifikavimo įstaiga nustato laiką, kuriam sustabdomas sertifikato galiojimas, per kurį pareiškėjas privalo pašalinti trūkumus ir pranešti apie tai sertifikavimo įstaigai. Maksimalus laikas, kuriam sustabdomas sertifikato galiojimas yra 6 mėnesiai. 3 1.5.5 Ženklinimas IKP ženklinimas turi atitikti reikalavimus, išdėstytus Lietuvos higienos normoje HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 (Žin., 2003, Nr. 13-530). 3 • Ženklas nuosavybės teise priklauso ministerijai. • Ženklas negali būti naudojamas taip, kad tretieji asmenys jį identifikuotų kaip komercinį prekės ženklą, konkretų gamintoją nurodantį ženklą ar bet kokiu kitu klaidinančiu būdu; • Draudžiama naudoti bet kokias nuorodas ant nesertifikuoto produkto išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su juo susijusiuose dokumentuose, jei tai gali tiesiogiai ar netiesiogiai suklaidinti vartotoją dėl produkto atitikties šių taisyklių reikalavimams. ____________________________ 3 www.zum.lt/min/failai/3D-524IKP_Taisykles_galutinis_2007-11-29.pdf 1.6 Genetiškai modifikuotų augalų pasėlių sambūvio su genetiškai nemodifikuotų augalų pasėliais taisyklės ir jų reikalavimų praktinis taikymas Genetiškai modifikuotas maistas – toks maistas , kurio sudėtyje yra kito augalo geno. Iš augalų daugiausia modifikuojamos sojos, pomidorai. Modifikuotos sojos yra žymiai daugiau baltymų , negu natūraliose ir pan. Lietuvoje genetiškai modifikuotus produktus tiria tik vieninitelė įstaiga – Nacionalinė labaratorija Vilniuje. 4 Dauguma ūkininkų vengia auginti genetiškai modifikuotus (GM) augalus dėl šių priežasčių: 1) Dėl žalos kompensavimas kaimynams jei GMO augalai atsirada jų pasėliuose. 2) Mokestis už GMO augalų sėją. 3) Dėl draudimo poliso padengiančio žalos atlyginimą kaimynams. 3) kaimynų informavimas. 4) žemės valdos savininko informavimas (nuomos atveju). 5) žemės ūkio technikos išvalymas iki ir po derliaus nuėmimo. Ūkininko pareigos auginant GM augalus: 1) Išklausyti mokymų kursus 2) suplanuoti pasėlius 3) informuoti Žemės ūkio ministerija(ŽŪM) ir Aplinkos ministeriją (AM) 4) suderinti planus su kontroliuojančiomis institucijomis 5) deklaruoti pasėlius 6) informuoti kaimynus 7) laikytis Sambūvio taisyklių. Sėjos metu ūkininkas privalo laikytis 5 km spindulio atstumu nuo bitynų. Užsandarinti ir įrašyti į registracijos žurnalą nepanaudotą GM augalų sėklą, nurodyti registracijos žurnale sėjos datą, derliaus paskirtį, išsietos sėklos kiekį, užsietą plotą ir pan. Be viso to GM augalų auginimą kontroliuoja Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba, kuri yra atsakinga už GM augalų sėklinių pasėlių kontrolę. Taip pat GM augalų auginimą kontroliuoja Valstybinė augalų apsaugos tarnyba atsakinga už GM (kitų nei sėklinių) pasėlių kontrolę. Taip pat labai svarbus šių augalų auginimas, nuėmimas bei transportavimas. Ūkinimas privalo prižiūreti GM augalų pasėlius ir jų apsaugines juostas ir naikinti juose piktžoles. Taip pat išvalyti GM augalų pasėlių priežiūrai, derliaus nuėmimui bei transportavimui panaudotą techniką. Gabenti derlių taip, kad būtų išvengta išpylimo, išsibarstymo. Prireikus naudoti dengtas transporto priemones. ___________________________ 4. KAZAKAITIS Jonas. (2006) Didėja dėmesys genetiškai modifikuotiems produktams. Aukštaitijos verslo balsas. 25 p. ISBN 1648-4126-2006 1.7 Maitinimo įstaigas kontroliuojančių įmonių veikla Maitinimo įstaigos – restoranai, kavines, valgyklos, barai, ikimokyklinių įstaigų maisto skyriai, bendrojo lavinimo mokyklų valgyklos ir t.t. Kodėl ir kas kontroliuoja maitinimo istaigas? Visos maitinimo įstaigos yra kontroliuojamos Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. VMVT – pirmoji iš ES maisto saugos ir veterinarijos kontrolės institucijų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) siekia užtikrinti savikontrolės sistemų efektyvumą, maisto kokybę ir saugą.VMVT kontroliuoja apie 26 tūkst. objektų, formuoja ir įgyvendina valstybės politiką rinkai tiekiamo maisto saugos ir kokybės klausimais, vykdo kontrolę visuose maisto gamybos etapuose nuo lauko iki stalo, identifikuoja žmonių sveikatai kylančius naujus pavojus ir apie juos informuoja visuomenę. Maitinimo įstaigų kontroliavimo dažnumas,savikontrolė. Inspektorius – žmogus, kuris turi išsiaiškinti, koks maistas gaminamas rizikingiausiai, jie kontroliuodami turi įvertinti įmonių gamybos procesus, savikontrolės sistemas. VMVT inspektoriai maisto tvarkymo kontrolę atlieka reguliariai be išankstinio įspėjimo arba kai įtariama, jog yra pažeidimų. Inspektorius negali nuspręsti, kur jam eiti tikrinti.Yra patvirtintos maisto kontrolės programos, sudarytos remiantis rizikos analize. Viešojo maitinimo įstaigos, kulinarijos cechai tikrinami kas ketvirtį. Inspektoriai tikrina įstaigas gavus vartotojų skundus ,tiek anoniminius tiek neanoniminius. Savikontrolė - reiškia visus veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti ir parodyti, kad produktai atitinka tos direktyvos reikalavimus. Šie veiksmai atitinka vidinę įmonės veiklą; juos plėtoja ir įgyvendina arba vadovauja jų plėtojimui ir įgyvendinimui už kiekvieną gamybos vienetą atsakingi asmenys, pagal sprendimo išdėstytus bendruosius principus.5 Viešojo maitinimo įstaigose savikontrolės sistema diegiama: • Pagal geros higienos praktikos (GHP) taisykles. GHP taisyklių diegimo variantas yra paprastesnis, orientuotas į smulkiąsias ir vidutines maisto tvarkymo įmones. Gera higienos praktika kontroliuoja maisto grandinę nuo pirminės gamybos iki galutinio suvartojimo. GHP taisyklės yra paruoštos atskirai kiekvienai maisto tvarkymo subjektų grupei. Tačiau jos nėra individualizuotos ir jas įgyvendinant gali likti „nepaliestas“ koks nors svarbus valdymo taškas konkrečioje įmonėje.6 • Pagal rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų kontrolės sistemą (RVASVT )sistemą. RVASVT sistema yra individuali kiekvienai įmonei, ji gali būti diegiama bet kurio maisto gamybos proceso valdymui. Ši sistema yra aukštesnės pakopos nei GHP. RVASVT sistema suteikia didesnes galimybes laikytis tarptautinių standartų bei išplėsti rinką ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Įdiegta RVASVT sistema – tai pagrindinis žingsnis į kokybės vadybos sistemos, atitinkančios ISO 22001 reikalavimus, kūrimą. Įdiegta RVASVT sistema yra įrodymas, kad įmonė siekia, jog maksimaliai būtų užtikrinta maisto sauga.7 Kodėl naudinga įmonėse įdiegti savikontrolės sistemas? • Esant vartotojo nusiskundimui, yra galimybė įrodyti, kad produktas pagamintas ir realizuotas saugiai visuose maisto grandinės etapuose. • Apsauga nuo galimybės nesaugiam produktui patekti į rinką. • Dėl nesugebėjimo valdyti maisto saugos rizikos veiksnių įmonė gali patirti didelių Sumažėja išlaidos kontroliuojant gamybos procesą, nes kontrolė sutelkta į tuos gamybos etapus, kurie turi didžiausią įtaką maisto produktų saugai. Jei patikrinus įmonese atsiranda pažeidimų - imonė turi susimokėti baudą. 1.8 Blogos kokybės maisto žala žmogaus sveikatai Blogos kokybės maistas – produktai,kurių galiojimo terminas yra pasibaigęs,maistas kuris yra pasenes,ar neatitinka tam tikru reikalavimu. Blogos kokybės maistas – produktai,kurių galiojimo terminas yra pasibaigęs,maistas kuris yra pasenes,ar neatitinka tam tikru reikalavimų. Siekiant užtikrinti gaminamų patiekalų kokybę ir išvengti apsinuodijimų maistu, Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai 2006 metų gegužės mėnesį patikrino asmens sveikatos priežiūros įstaigų maisto skyrius. Tikrinta kaip dvylikoje įstaigų laikomasi higienos normų ir kitų norminių dokumentų reikalavimų.8 ____________________________ 5.Aldona ARMALE (2007) Konrole garantuoja maisto kokybe.Lietuvos zinios.19p. ISSN 1822-1637. 6 http://www.meniu.lt/horeca_news.php?strid=66559&id=261500 7 http://www.dnv.lt/certification/food_industry/RVASVT_(HACCP).asp 8http://www.kaunomvet.lt/ligonines 2. MAISTO KOKYBĖS KONTROLĖ Šiame skyriuje bus aptarti maisto kokybę kontroliuojančių įstaigų rezultatai, t.y., bus pateikta statistika, įvardijanti, skubių pranešimų apie nesaugų maistą kontrolę, vartotojų skundų statistika, išskirianti ir anoniminius skundus, taikytų piniginių nuobaudų statistika, Lietuvos žmonių požiūris į genetiškai modifikuotą maistą bei maisto kokybės pažeidimų statistika Kaune. 2.1 Nesąžiningos įmonės. Tai įmonės, kurios sąmoningai nesilaiko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų. Šios įmonės yra kontroliuojamos dažniau. Nesąžiningų įmonių sąrašas papildomas kas ketvirtį, tačiau įmonės iš sąrašo yra išbraukiamos kas pusmetį. Tačiau išimtinais atvejais sąrašas atnaujinamas, nustačius grubius maisto tvarkymo reikalavimų pažeidimus ar maisto tvarkymo subjektų sąmoningus vartotojų apgaulės atvejus. Šis sąrašas yra parengtas vadovaujantis 2007 metų Valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės duomenimis. Nesąžiningų įmonių lentelė pateikiama pirmame priede. Iš lentelės duomenų matyti, jog daugiausiai pažeidimų nustatyta įvairiuose apskričių rajonuose. Nemažai jų nustatyta Šalčininkuose,Vilniuje, Šiauliuose, Utenoje, Kauno rajone.9 2.2 Skubūs pranešimai apie nesaugų maistą RASFF sistema (skubiųjų pranešimų apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistema) kontroliuoja skubų informacijos perdavimą apie nesaugius maisto produktus ir pašarus Europos Komisijai ir kitoms Europos sąjungos šalims. Nuo 2008 m. sausio 1 d. Kauno miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba išsiuntė 7 skubius pranešimus dėl nesaugių maisto produktų. Dėl to, į rinką nepateko apie 395 tonas nesaugių produktų: ilgagrūdžių nulukštentų ryžių iš Pakistano, šaldytos mechaniškai atskirtos vištienos iš Lenkijos, negazuoto citrinų skonių, arbatos gėrimo iš Lenkijos, krabų skonio lazdelių, pagamintų Lietuvoje. Per RASFF sistemą gauti 3pranešimai dėl nesaugių produktų, buvo atliktas išsamus tyrimas, į rinką nepateko apie 10 tonų nesaugių produktų: argentininių jūros lydekų ,taip pat, natūralaus medaus, fasuoto Lietuvoje. 2008 m. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pranešta apie 3 nesaugių produktų pateikimo į rinką atvejus. Lyginant 2007 m. ir 2008 m. sausio—gegužės mėnesius, skubių pranešimų skaičius padidėjo 3 atvejais.10 _________________ 9http://www.vet.lt/lt/pages/view/?id=465&PHPSESSID=7c1241cad0c327a9ac30760d2aa1ae11 10http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=236697 2.3 2005, 2006 ir 2007 vartotojų skundų statistika. Per 2005 metų I pusmetį buvo užregistruoti 205 vartotojų skundai, 50 iš jų anoniminių (24,4 proc.). Per 2006 metų I pusmetį buvo užregistruoti 149 vartotojų skundai, 33 iš jų anoniminiai (22,1 proc.). Per 2007 m. I pusmetį buvo užregistruotas 261 vartotojų skundas, 63 iš jų anoniminiai (24,1 proc.). Patikrinus maisto tvarkymo įmones nustatyta, kad 2005 m. I pusmetį 54 skundai pagrįsti (26,3 proc. visų skundų), 2006 m. I pusmetį 41 skundas pagrįstas (27,5 proc. visų skundų), 2007 m. I pusmetį 87 skundai pagrįsti (33,3 proc. visų skundų). 2005 m. I pusmetį iš 50 anoniminių skundų 8 buvo pagrįsti (16 proc.), 2006 m. I pusmetį iš 33 anoniminių skundų 1 buvo pagrįstas (3 proc.), 2007 m. I pusmetį iš 63 anoniminių skundų 19 buvo pagrįstų (30,2 proc.). Toliau šie duomenys pateikiami diagramoje. IŠVADOS Maisto kokybė yra griežtai reguliuojama, o remiantis 2007 metų statistika, matyti, jog kontrolė, dar labiau suaktyvėjo, tai rodo didėjančių aptinkamų pažeidimų skaičius, taip pat didėjantis skiriamų baudų kiekis bei sumos. Taip pat, kas keturis mėnesius yra skelbiamas nesąžiningų įmonių sąrašas, kuris sąmoningus vartotojus turėtų atbaidyti ir skatinti vengti lankytis tokiose įmonėse ar įstaigose. Vartotojai vis labiau informuojami apie savo teises, taigi vis daugiau vartotojų kreipiasi dėl vienokių ar kitokių pažeidimų, kaip rodo statistika, dauguma skundų nebūna pagrįsti, tačiau tai neabejotinai turi didelę naudą maisto kokybės kontroliavimui. Lietuvių požiūris į genetiškai modifikuotą maistą yra gana įvairus, tačiau visgi išsilavinę, pagyvenę žmonės tokio maisto vengtų, dėl baimės jų poveikio sveikatai. Tačiau kita vertus, Lietuvos ūkininkai tokią produkciją ir taip vengia auginti vien dėl aukštų reikalavimų skirtų jų auginimui. Išskirtinės maisto kokybės produktai yra orientuoti į aukštesnių pajamų, išsilavinusius vartotojus. Europos Sąjungoje egzistuojančios kokybės schemos padeda užtikrinti, jog aukštos kokybės produktai atitiktų kokybės reikalavimus visose ES šalyse. Jų kaina gana didelė, kadangi turi atitikti daugybę keliamų reikalavimų, gauti tam tikrus sertifikatus. Tačiau viliamasi, kad gerėjant ekonominei situacijai Lietuvoje, tokių vartotojų vis daugės LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. LINARTIENĖ, Ilona. (2007) Žemės ūkio produktų kokybės užtikrinimo sistemos. Mano ūkis. [ interaktyvus]. 2007/1. [žiūrėta 2008 m. spalio 12d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!