Informacinių technologijų taikymo galimybės dailės pamokose 3–4 klasėse

SVARBIŲ TERMINŲ SĄRAŠAS Edukacija – auklėjimas, lavinimas (Tarptautinių žodžių žodynas, 1969, p. 190.) Glaudesnis – artimesnis (Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, 1972, p. 177). Glūdėti – būti prisiglaudusiam, artimesniam(Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, 1972, p. 178). Humanizmas – žmoniškumas(Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, 1972, p. 197). Informacinės technologijos – priemonių ir būdų visuma informacijai apdoroti. (Enciklopedinis kompiuterijos žodynas, 2005, p. 96) Institucija – visuomeninė įstaiga(Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, 1972, p. 212). Kompetencija – klausimų ar reiškinių sritis, su kuria kas gerai susipažinęs(Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, 1972, p. 323). Komunikacija – susisiekimas, ryšiai(Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, 1972, p. 324). Koncepcija – pažiūrų į kuriuos nors reiškinius sistema; kurių nors reiškinių nagrinėjimo būdas, ko nors supratimas (Tarptautinių žodžių žodynas, 1969, p. 406.) Konvejeris – techniniai įtaisymai tolydžiai perduoti apdorojamą dirbinį nuo vieno darbininko kitam, taip pat vienarūšiams kroviniams perkelti fabriko pataluose(Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, 1972, p. 327). Kvalifikuotas – turintis specialų pasirengimą(Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, 1972, p. 349). ĮVADAS Informacinių technologijų taikymo galimybės dailės pamokose, mažai tirta tema, nors informacinės technologijos mūsų dienų pagrindinis pagalbininkas kasdieniniame gyvenime. Jas naudojame visur: darbe, mokykloje ir netgi laisvalaikio metu. Informacines technologijas labai dažnai naudojamos mokykloje. Įvairiose pamokose, didžiausiu pagalbininku tampa kompiuteris, tačiau dailės pamokose tai nėra įprasta ir netgi labai retas dalykas. Įvairiais istorijos tarpsniais vyravusios informacijos technologijos paliko savo pėdsakus pačioje mokykloje bei keitė mokyklos vietą kitų socialinių institucijų tarpe. Šie ryšiai yra šiek tiek kitokio pobūdžio nei „konvejerinės“ sąmonės plitimas. Tai jau ne tiek to paties technologinio principo masinis taikymas, kiek technologijos sukurtos sąlygos žmonių patirčiai skleisti, komunikacijai intensyvinti, o kartu ir kultūrai plėtotis. Tokių naujų galimybių atžvilgiu kuriamos naujos visuomenės informavimo struktūros, naujos paskirties darbo vietos, masinis švietimas ir jo organizavimo formos. Pati informacijos technologijų esmė lemia glaudžius jų ryšius su švietimu. Švietimas labai priklauso nuo informacijos skleidimo galimybių (kompiuterių naudojimas mokykloje,1997, p. 11). Kaip ir visuose pamokose, dailėje taip pat labai svarbus naudoti IKT. Lietuvos švietimo sistema šiandien yra iš esmės reformuojama ir grindžiama naująją Europos švietimo kaitos koncepcija. Visuminė kaita daro įtaką ne tik pačiai mokyklai kaip vienai iš svarbiausių švietimo sistemos institucijų, bet ir konkretiems vaiko ugdymo ir ugdimosi modeliams. Mokytojo požiūris turi atitikti socialinį humanistinį ugdymo turinį ir lygiateisio mokytojo bendravimo ir bendradarbiavimo su vaikais psichologiją (Strazdienė, 2006, p. 13). Naujos informacinės technologijos sparčiai veržiasi į visas visuomenės gyvenimo sritis. Ugdymo procese, be mokytojo ir mokinio, vis dažniau minimas trečiasis „dalyvis“ — kompiuteris — mokymo, bendravimo ir informacijos teikimo priemonė. Kompiuteris, galima drąsiai teigti, lemia mokymo proceso pažangą bei naujų informacinių technologijų atėjimą į mokyklą. Kompiuteriai tapo būtinu daugumos mokytojų ir mokinių darbo įrankiu. Informacijos ir komunikacijos technologijos intensyviai naudojamos net patiems jauniausiems mokiniams ugdyti. Ankstyvasis informatikos pradmenų mokymas pradinėse klasėse yra sėkmingos integracijos į informacinę visuomenę sąlyga. Informacinių komunikacinių technologijų negalima atsisakyti, nes mokslo pažanga skatina diegti ir plėsti naująsias informacines technologijas mokykloje (Slavinskienė, 2008). Tik reiktų nepamiršti, kad dalis moksleivių vidurinėse mokyklose visai nesimoko anglų kalbos, o dalis mokinių „Informatikos “ kursą mokosi ik teoriškai ir su kompiuteriais nedirba, nes kai kuriuose mokyklose jų paprasčiausiai nėra ar yra nepakankamai. Todėl jiems reiktų padėti (Šidlauskas, 2001, p. 3). Temos aktualumas. Kompiuteris – puikus įrankis, padedantis vaikui tyrinėti pasaulį. Jis ypač tinka siekiant ugdyti kūrybingumą, lavinant mąstymą. Kompiuteris mokymosi reikmėms gali būti pritaikomas labai įvairiai: įgūdžiams formuoti, kaip informacijos šaltinis (kompiuterinės enciklopedijos, internetas), kaip mokymosi priemonė (diagramų braižymas, skaičiavimas skaičiuoklėmis, teksto rengyklė tekstui rašyti ir t. t.). Kompiuteris pamokose pagyvina mokymąsi, stiprina motyvaciją, formuoja informacinius įgūdžius, leidžia įvairiapusiškai ir išsamiai pateikti medžiagą, supažindinti mokinius su keliais informacijos šaltiniais. Kompiuteriai yra sritis, itin aiškiai rodanti, kaip mus aplenkia vaikai. Vaikams kompiuteriai – šio pasaulio neatskiriama dalis, kuri jų negąsdina. Atvirkščiai - vaikai nori viską pažinti, išmėginti, todėl būtina sudaryti sąlygas, kad jie galėtų tobulėti. (Aidukaitė, 2001b, p. 39) Kaip teigia Šeinauskaitė (2005, p. 144), informacinės technologijos įeina į visas mūsų gyvenimo sferas. Informacija, kuri ateina naujais kanalais, pirmiausia suprantama kaip vartojimo galimybė. Šia galimybe jau gali naudotis ir pradinės mokyklos mokiniai. Įvairių technologijų susiliejimas turėtų lemti ir pažintinių įgūdžių susijungimą mokinių mąstysenoje. Mokyklų, kaip mokslo propaguotojų ir kompiuterinių informacijos priemonių teikėjų, vaidmuo ateityje taip pat išaugs, tačiau svarbiausia sudaryti sąlygas, kad mokykloje būtų ugdomi ir tobulinami įvairialypiai įgūdžiai. Kad rytdienos mokykloms prieinama technologija turėtų tikrą, o ne tariamą poveikį mokiniams, būtina sukurti glaudesnius santykius su pradinėmis mokyklomis. (Bandzaitienė, 2008) taip pat pritaria, kad kompiuteris – puikus įrankis, padedantis vaikui tyrinėti pasaulį. Jis ypač tinka siekiant ugdyti kūrybingumą, lavinant mąstymą. Anot Wilkens (2002, p . 6) tradiciškai menas buvo mokslo priešas, tačiau naujoji skaitmeninė era suartino šias dvi sunkiai sugretinamas sritis. Kompiuterinis menas kuriamas pasitelkiant grynąją matematiką ir skelbia naują kūrybinės laisvės erą. Išreikšdamas savo kūrybą vaikas, kuris kuria kompiuterio pagalba, gali sukurti įdomių, netradiciškų darbų. Kurie vaiką skatins džiaugtis savo darbu. Tyrimo problema: ar 3 – 4 klasių mokiniai naudoja informacines technologijas dailės pamokose. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti informacinių technologijų taikymo galimybes dailės pamokose, 3 – 4 klasėse. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinėje metodinėje literatūroje informacinių technologijų sampratą ir taikymą dailės pamokose pradinėse klasėse. 2. Atskleisti 3 – 4 klasių mokinių darbą, taikant informacines technologijas dailės pamokose. Tyrimo objektas: informacinių technologijų taikymo galimybės 3 – 4 klasių dailės pamokose. Kontingentas: pradinių mokyklų 3 – 4 klasių mokiniai. I. INFORMACINIŲ TECHNOLIGIJŲ TAIKYMO GALIMYBĖS DAILĖS PAMOKOSE 1. Informacinių technologijų samprata Informacinė technologija. Kas tai? Dažniausia informacinių technologijų sąvoką apibūdina kaip informacinių priemonių taikymas įvairiems, su informacija susijusiems, darbams atlikti. Vienas iš technologijos pavyzdžių – radijo imtuvas (informacinė priemonė), priimantis garsinę informaciją. Kitas pavyzdys – biblioteka, kurioje esančiomis informacinėmis priemonėmis (katalogais ir pan.) Informacinės technologijos – priemonių ir būdų visuma informacijai apdoroti. Apima įvairius metodus ir priemones (techninę ir programinę įrangą), skirtas duomenims apdoroti: rinkti, rikiuoti, laikyti, perduoti ar kitaip tvarkyti kompiuteriu. Dabar vis dažniau vartojamas terminas: informacinės ir komunikacinės technologijos. Tuo pabrėžiama ryšių svarba. (Enciklopedinis kompiuterijos žodynas, 2005, p. 96) Žodis „naujausios“ reiškia, kad atsiranda naujų informacinių priemonių, kartu ir naujų technologijų. Naujausiomis technologijomis galima itin paspartinti ankstesnius technologinius procesus. Kompiuteris, kaip viena iš populiariausių naujųjų informacinių priemonių, sudarė sąlygas atsirasti įvairioms galingoms technologijoms. (Brazdelis, 1999, p. 17). Pokyčiai visuomenėje, technikos naujovės turi įtakos mokymui, priverčia jį keistis. Visos mokymo proceso komponentės yra susiję. Tam, kad mokymas kistų tolygiai, pagal vieno veiksnio pokyčius, atitinkamai turi keistis ir kiti. Kompiuteris yra mokymo priemonė. Pamokose jis gali būti naudojamas labai įvairiai: kaip moderni ir efektyvi įprastinė mokymo priemonė, kaip mokymo priemonė, įgalinanti taikyti naujus kitokiam , naujoviškam mokymui. Pats kompiuteris kokybiškai nepakeičia mokymo proceso, bet sudaro prielaidas tokiam pokyčiui. Staigus lūžis gali įvykti tik tuomet, kai, atsižvelgiant į informacijos ir komunikacijos priemonių galimybes, kis mokymo turinys, metodai, mokytojo ir mokinio vaidmuo. (Kompiuterio naudojimas mokykloje 1999, p. 56). Kaip teigia mokytoja Kazragytė, labai svarbu visų meninio ugdymo dalykų mokymo procese panaudoti informacines technologijas: kompiuterines mokomąsias programas, kompiuterį kaip rašymo ir konstravimo priemonę , elektroninį paštą, Internetą , bei kt. Pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai plėtojasi kompiuterinės technologijos. Mokykla yra viena iš svarbiausių grandžių, padedanti kurti šiuolaikinę visuomenę, gebančią tobulai taikyti naujausias informacines technologijas. Augančioji karta susiduria su kompiuteriu jau ikimokykliniame amžiuje, kai kuriems jų jis tampa viena iš informacijos gavimo priemonių, todėl mokytojas turės pripažinti gyvenimo diktuojamą realybę. Vis tobulėjančią techniką, kuri vaikams teikia naudingą informaciją ir yra įdomi. Mokinys prie naujovių prisitaiko greičiau, negu pats mokytojas. Vaikui viskas įdomu ir nauja, todėl mokytojas turi kasdien tobulėti ir savo naujai įgytas žinias, pritaikyti ugdymo procese. Vis daugiau ir pradinių klasių moksleivių ateina į mokyklą dirbę su kompiuteriais – žaidę, piešę, ar bandę rašyti. Mokytojas, kaip pradinis ugdymo proceso organizatorius ir vadovas , negali apsiriboti kreida, knygomis ar paruoštomis vaizdinėmis priemonėmis. Kintant programoms, pasirodant naujiems vadovėliams, mokytojas turi keisti savo mokymo metodus, parinkti juos tokius, kad geriausiai galėtų pateikti žinias, ugdyti įgūdžius ir gebėjimus. Ankstesnė mokymo forma, kai dalyvavo tik mokytojas ir mokiniai , pamažu keičiama nauja. Atsiranda trečias komponentas – kompiuteris – kaip mokymo, bendravimo ir informacinė priemonė. Taikydamas šią mokymo formą mokytojas naudoja kitų parengtas mokomąsias kompiuterines programas, bet gali sukurti ir pats. Dažnai konkrečioje pamokoje reikalingas tik tam tikras parašytosios programos elementas ar keletas elementų. Todėl geresnis variantas būtų, kad pats mokytojas gebėtų parengti konkrečiai pamokai reikalingus fragmentus. Reikalingoms vaizdinėms priemonėms pvz.: piešiniams geriausiai tinka DRAW [žiūrėti 2 priedą]. Tai – galinga kompiuterinė grafikos programa, kuria galima sukuri piešinius, atlikti įvairias operacijas su tekstu, papildyti sukurtąjį darbą specialiais efektais. Ir ne dailininkas profesionalas šia programa gali sukurti puikų grafikos darbą. Apdoroti ar patobulinti jau sukurtą piešinį. Taip pat gali kurti savo piešinius kurie bus unikalūs ir tuo pačiu nesudėtingai sukuriami. Statiškas vaizdas pradinukams nusibosta, reikalingas ir judesys. Kad paruoštasis darbas įgautų bent minimalų judesį, galima taikyti pateikčių rengimo programą Microsoft Power Point [žiūrėti 3 priedą]. Ji nėra sudėtinga, lengvai taikoma kaip vaizdinių priemonių kūrimo programa. Panaudojus kompiuterinės animacijos elementus galima sukurti elementarius vaizdo judesius. Sukurtosios pateikties atskirų elementų demonstravimas gali būti valdomas paties vartotojo. Tai įgalina mokytoją reikiamu momentu pateikti reikalingą užduotį, piešinuką ir pan. (Kaklauskienė, 2002, p. 76). Grafika, paveikslų kūrimas – mokiniui patraukli veikla. Yra sakoma „Vienas paveikslas gali pasakyti žymiai daugiau negu tūkstantis žodžių“. Lietuvoje grafikos pradžiamoksliui geriausiai tinka integruotoji Logo Writer programa [žiūrėti 4 priedą] (kompiuterių naudojimas mokykloje, 1997, p. 37). Darbas su Logo Writer programa yra labai paprastas, nors rengiant sistemą panaudoti sudėtingi pedagoginiai momentai. Logo kalba, taigi ir „Logo Writer“ programa pagrįsta Vėžliuko, atliekančio jam duodamas komandas, įvaizdžiu. Todėl ši sistema yra tokia patraukli vaikams, sukelia jiems ne nuobodaus mokymosi, o įdomaus žaidimo įspūdį (kompiuterių naudojimas mokykloje, 1997, p. 14). Remiantis mokytojos Adukaitytės (Žvirblių takas 2000, Nr. 1, p. 38) patirtimi dirbant Logo Writer programa su vaikais, galima aptarti pamokas, kuriuose vaikams patiko piešti naudojant Logo Writer. Po pirmųjų pamokų, kai mokiniai supažindinami su kompiuteriu, vėžliuku bei pagrindinėmis komandomis, pradedami kurti piešiniai. Pirmiausia vaikai piešia tik pele. Dailės pamokoje buvo aplikuoti grybai todėl vaikams buvo pasiūlyta pele nupiešti piešinuką tema „Grybai“. Vieni šį darbą atliko labai greitai, kitiems sekėsi sunkiau. Daug vargo vaikams suteikia spalvinimas kompiuteriu. Ne visi pasirenka uždaro kelio teoremą, todėl spalvos išsilieja, tenka piešti iš naujo. Dažniausiai vaikai piešia flomasteriais. Geriausiai jiems sekasi piešti linijinius vaizdus: štrichuoti arba spalvinti detales. Dailės pamokos tema buvo „Ką kalba linijos“. Mokiniai buvo sužavėti rezultatų: darbeliai labai priminė flomasteriais pieštus piešinius. Mokiniai atkreipia dėmesį į tai, kad piešdami guašu jie gali maišyti spalvas, išgauti atspalvius, pavaizduoti šešėlius, o kompiuteriu to padaryti negali. didumo daikto reikės piešinyje. Tokio pobūdžio užduotys lavina vaikų erdvinį mąstymą. Pastebėta, kad, nenurodžius jokios temos, kai kurie vaikai blaškosi: bando vieną piešinį kurti, bando kitą, o norimo rezultato nepasiekia. Pasiūlyti projektai padeda sukoncentruoti dėmesį. Ta pačia tema visi darbai atliekami skirtingai. Remiantis papildytu Adukaitytės straipsniu „Kompiuteris pradinėje mokykloje“ (Žvirblių take 2001, Nr. 5 p.390) galima teigti, kad Logo Writer programa patinka ir mokytojams, ir mokiniams. Dirbdami kompiuteriais, vaikai bendrauja ir su manimi, ir su klasės draugais. Jei nesiseka, gali vieni kitiems padėti. Darbas kompiuteriu moko kantrybės, verčia suklydus sugrįžti, ištaisyti padarytą klaidą ir tęsti darbą. Piešdami vaikai reiškia savo įspūdžius, jausmus, troškimus, sumanymus. Jau nuo 7 metų pradeda suvokti vaizdavimo erdvėje galimybes. Arčiau esančius daiktus vaizduoja žemiau, o tolimesnius – aukščiau, pastebi formų įvairovę, daiktų tarpusavio santykius, šviesą ir tamsą. Šioje kompiuterinėje programoje linija yra svarbiausias piešimo elementas, todėl pirmiausia pradedame mokytis jos. Mokiniai, pirmą kartą atsisėdę prie kompiuterio, pele paspaudę shift klavišą brėžia linijas spontaniškai, kol įpranta taisyklingai laikyti ir valdyti pelę. Net dirbantiems pagal Logo Writer programą ne vienerius metus neretai iškyla neaiškumų, kaip brėžti linijas piešiniuose. Lengviausia pastebėti, kaip pasikeičia linija pakeitus įrankį: pieštuką, flomasterį, teptuką, kreidelę, pagaliuką ir kt. Mokiniai mokomi pasakyti, apibūdinti, ką jie jaučia žiūrėdami į linijas. Kompiuteriu brėžiamos spalvos, bet tik vienodo storio linijos, todėl ir galimybių mažiau. Mokydamiesi linijos „kalbos“, mokiniai skatinami suvokti dėmės kuriamą įspūdį, kaip pagyvinamas vaizdas, nuotaika. Linijomis ir dėmėmis parenkami išgyvenimai, įvairūs niuansai. Tokie darbai atliekami ir per dailės pamokas, ir per papildomo ugdymo valandėles, todėl mokiniai jau turi patirties ir gali patys apie tai kalbėti. Dėstančiam mokytojui daug džiaugsmo suteikia originalūs moksleivių darbai. Ugdytiniai supažindinami su žymių dailininkų piešiniais. Rodomi S. Krasausko, R. Gibavičiaus, P. Gogeno ir kitų darbai. Mokiniai padaro išvadą, kad kiekvienas menininkas turi savo stilių, jam būdingą linijos kalbą. Aptariami ir vyresniųjų klasių mokinių darbai. Taikant Logo Writer programą, atsiveria didelės spalvinimo galimybės. Programą sudaro 15 spalvų, kurių kiekviena turi numerį. Spalvos pasirenkamos pele. Vėžliuko pieštukas gali piešti bet kuria spalva. Spalvinama pasirinkus komandą spalvink. Be to, galima keisti foną, nuspalvinti nupieštus daiktus. Primena, kad yra šiltos ir šaltos spalvos, kaip jas derinti. Akcentuojama, kad spalvos nemaišomos. 2001 mokslo metais su LOGO Writer programa buvo supažindinti Klaipėdos „Saulėtekio“ II – IV klasių mokiniai. Antrokai dirbo kompiuteriu pirmus metus. Jie išmoko pagrindines komandas, valdyti pelę. Išsiaiškino Vėžliuko galimybes. Viską įsisavinus, buvo kuriamas projektas „Piešinys atminimui“. Mokiniai linijomis, dėmėmis, spalvomis kūrė darbelius, sugalvojo jiems pavadinimus. Projektą įgyvendinant, dalyvavo ir trečiokai. Jų darbeliai sudėtingesni, nes papildomai naudojamos Vėžliuko kaukės. Mokiniai pele nupiešė medį, saulę, suolą, nubrėžė horizonto liniją, nuspalvino ir, pasitelkę kaukes, savo piešinius pagyvino įvairiomis figūromis (kiškio, gėlių ir kt.). Programų skirtų dirbti su vaikais, piešiant yra sukurtų pakankamai daug. Svarbu tik pasirinkti tinkamą ir naudingą programą mokiniui. Drawing for children piešimo programa [žiūrėti 5 priedą], skirta 5 – 10 metų vaikams. Čia yra paprastos piešimo komandos piešti įvairias linijas, apskritimus, kvadratus, trikampiu, bei daug įdomių piešimo komandų, pvz. piešti geležinkelį, vamzdžius, burbulus, žolę ir pan. Tereikia eksperimentuoti piešiant įvairiausius piešinius. Programa leidžia pasirinkti įvairias plunksnos savybes, antspaudus, paveikslėlius, fonus bei specialiuosius efektus. Tux Paint – piešimo programa [žiūrėti 6 priedą], skirta vaikams nuo 3 metų. Paprasta, lengvai naudojama, turi juokingus garso efektus ir linksmus personažus. Tai nesudėtinga piešimo programa, kurios „Magijos“ ir „Atspaudų“ moduliai leidžia greitai pagyvinti piešinį. Atspaudų kolekcijoje yra 100 gyvūnų rūšių, įvairių augalų, sporto atributų, net planetos, o magijos bibliotekoje – vaivorykštės teptukas, numatyta galimybė tamsinti, sulieti piešinį, pritaikyti piešimo kreida ar karikatūros stilių. Nupiešti sodybą padės žolės ir plytų tekstūros. Tačiau smagiausia tai, kad visus veiksmus lydės išradingai parinkti garsai. Yra ir daugiau įvairių programų sukurtų naudojantis kompiuteriu, piešimo metu pvz.: Child's Play – piešimo programa [žiūrėti 7 priedą], turinti daugybę efektų, štampų, leidžiančių net mažiausiam vaikui kurti kompiuterinius piešinius. Yra įdomi ir patraukli, leidžia vaikui pasirinkti pačiam piešinį jį nuspalvinti arba pačiam nupieši. Tai vaikus žavi. Kiekvieną kartą mokinys gali sukurti vis kitą piešinį ir jį paįvairinti parinktu štampu. Ginkgo Paint – Nemokama spalvinimo knygutė [žiūrėti 8 priedą], kurioje vaikas pats pasirenka sau patinkantį piešinį ir jį nuspalvina. Piešinių įvairovė nustebins kiekvieną mokinį. Mokiniai gali rinkis piešinius, derinti spalvas, jas keisti ir rinktis labiausiai patikusį. Šią programą galima naudoti ir pertraukų metų, kaip atsipalaidavimą mokiniui. Kea Coloring Book – Lengvai naudojama spalvinimo knygutė su daugybe paveikslėlių [žiūrėti 9 priedą]. Skirta įvairaus amžiaus vaikams. Ši programa kaip tik ir yra virtuali spalvinimo knygutė, kurią spalvinti galima kiek norima kartų. Be to, visada galima pasirinkti daugybę įvairių pieštukų bei teptukų. Nepavykus tereikia spustelėti mygtuką ir piešinys vėl bespalvis ir švarus. Mokiniai gali rinktis paveikslus įvairių metų laikų tematika, pradedant nuo žiemos baigiant rudeniu. Paint piešimo programa [žiūrėti 10 priedą]. Tai pai elementariausia ir prieinamiausia kompiuterinė piešimo programa. Paint programa yra kiekviename kompiuteryje. Ši programa gali pasirodyti sunki vaikams, tačiau jai mokytoja paaiškina, tada viskas lengva ir paprasta. Mokiniai su Paint programa gali sukurti įdomių paveikslų, piešinių, ornamentų. Dirbant šia programa pieši reikia labai kruopščiai, tai gali sukelti nepatogumų vaikams, nes jų rankos dar nėra tiek išlavintos. Tačiau jai piešinys bus kuriamas apskritimų, kvadratų ir linijų pagalba, tada piešiniai ikrai bus nepakartojami. Dailės programomis Paint, Drawing for children, Tux- Paint mokiniai mokosi įvairių dalykų: piešti ir rašyti raides, skaičius, įvairias geometrines fi gūras, simetriškus objektus, vaizduoti erdvinius santykius didesnis, didžiausias, mažesnis, mažiausias, tokio pat dydžio, tokios pat formos, vartoti vietą nusakančias sąvokas virš, po, tarp, šalia, dešinėje, kairėje, tarp savęs derinti ir maišyti spalvas ir kt. Pavyzdžiui, pateikiu vaikams užduotį: „Nupieškite geltoną kvadratą, šalia mėlyną trikampį, virš trikampio – žalią keturkampį, parašykite, kiek figūrų nupiešėte.“ Šios programos padeda mokinius supažindinti su linija, tašku, spalvomis ir jų simbolinėmis reikšmėmis, kompozicija, kontrastu, kontūru, spalvų derinimu, šriftu bei jo išraiškingumu, štampavimo technika, simetriniu ir asimetriniu piešimu, įvairių būtybių vaizdavimu ir kt. Nupiešti paveikslėliai gali būti naudojami laikraščiui leisti, mokinių darbams, knygų iliustracijoms, atvirukų kūrybai ir pan., pritaikomi per kitų dalykų, tokių kaip dorinio ugdymo, pasaulio pažinimo, gimtosios kalbos pamokas. (Bandzaitienė, 2008a). Naudodami kompiuterines programas mokiniai gali mokytis ne tik dailės, bet ir kitų mokomųjų dalykų: piešti ir rašyti raides, skaičius; piešti įvairias geometrines figūras; piešti simetriškus objektus; vaizduoti erdvinius santykius didesnis, didžiausias, mažesnis, mažiausias, tokio pat dydžio, tokios pat formos; vartoti vietą nusakančias sąvokas virš, po, tarp, šalia, dešinėje, kairėje; derinti ir maišyti spalvas ir kt. (Bandzaitienė, 2008b). Šiuolaikiniai vaikai ateina į mokyklą su kitokiomis žiniomis negu ankščiau, o svarbiausia jie ateina su kitokiais lūkesčiais. Daugelis mokinių turi kompiuterį namuose, mielai juo žaidžia įvairius kompiuterinius žaidimus, taip tenkindami savo smalsumą. Mokymo procese ignoruoti tai, kuo vaikas domisi, kuo žavisi, būtų neteisinga – atvertume prarają tarp realaus gyvenimo, kuris neįsivaizduojamas be informacinių technologijų taikymo ir jo atspindžio mokykloje. Mokytojas, imdamasis supažindinti pradinukus su kompiuteriu, turėtų gerai apgalvoti siekiamus tikslus, kurie gali būti įvairūs: kūrybiškumo ugdymas, vaiko noro eksperimentuoti skatinimas, elementarių darbo kompiuteriu įgūdžių formavimas. Visų šių tikslų siekimas ugdo vaiką ir kaip informacinės visuomenės pilietį (Gerdvilienė, 2003, p 56.) Kūrybiškumo ugdymas taikant informacines technologijas, suteikia mokiniui galimybę išreikšti save, kaip kūrėją, net jai jis ir nemoka gražiai piešti. Kompiuteris suteikia visai kitokią patirtį tiek mokytojui tiek vaikui. Žinoma, negalima pamiršti ir įprasto dailės mokymo pamokų. Tačiau jas paįvairinti kompiuterio teikiamomis galimybėmis yra būtina, šių laikų mokyklose. Šias minėtas kompiuterines programas galima sėkmingai naudoti dailės pamokose: mokyti laisvai spontaniškai reikšti savo nuotaiką, idėjas, sumanymus, mintis, pasitikėti savimi, išgyventi kūrybos džiaugsmą; mokyti naudoti liniją, dėmę, spalvą, formą išgyvenimams ir idėjoms išreikšti, kurti bandant, komponuojant, derinant; mokyti siekti ritmo, spalvų dermės, kontrasto; gerbti ir palaikyti vaiko poreikius, kūrybinius sumanymus, žaidimą, sudaryti sąlygas jų plėtotei; lavinti vaiko psichologines galias: vaizduotę, fantaziją, intuiciją, mąstymą, pastabumą, erdvės suvokimą; ugdyti vaiko kūrybiškumą, žadinti jautrumą aplinkos estetikai ir meno reiškiniams, pagarbą tradiciniam menui, skatinti atskleisti save meno priemonėmis ir kitais būdais. Jas galima naudoti supažindinant mokinius su linija, tašku, spalvomis ir jų simboline reikšme, kompozicija, kontrastu, kontūru, spalvų derinimu, šriftu ir jo išraiškingumu, štampavimo technika, simetriniu ir asimetriniu piešimu, įvairių būtybių vaizdavimui ir kt. Nupieštus paveikslėlius galima panaudoti laikraščio leidybai, mokinių darbų, knygų iliustracijoms, atvirukų kūrybai ir pan., integruojant į kitų dalykų(dorinio ugdymo, pasaulio pažinimo, gimtosios kalbos) mokymą. Programas galima naudoti individualiam, savarankiškam darbui, darbui grupėse, bendradarbiaujant. II. DAILĖS PAMOKOSE 3 – 4 KLSĖSE INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMO TYRIMAS 2.1. Tyrimo metodika Tyrimo pobūdis. Tyrimas yra taikomasis, nes susijęs su konkrečiomis, praktinėmis problemomis, atliekamas tam, kad būtų rastas praktinis aktualios temos sprendimas. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Apklausa raštu. 3. Kiekybinė duomenų analizė. Tyrimo imtis: tyrime dalyvavo Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo mokyklos 3 – 4 klasių, 23 mokiniai, Tauragės rajono bendrojo lavinimo mokyklų 3 – 4 klasių, 39 mokiniai. Iš viso buvo išdalinta 62 anketos pradinių klasių mokiniams, iš kurių gražinta 62 anketos. Mokinių anketų gražinimo rodiklis – 100 %. Tyrimą sudarė keli etapai: 1. Literatūros šaltinių studijavimas (2008 m. rugsėjo – balandžio mėn.) Šiame tyrimo etape buvo formuluojama tema, iškeltas darbo tikslas, uždaviniai, numatytas tyrimo objektas, kontingentas bei tyrimo metodai. Siekiant išsamiai apibrėžti tyrimo problemą, aktualumą buvo atlikta mokslinės literatūros ir informacinių šaltinių analizė. 2. Pasirengimas tyrimui (2009 m. kovo mėn.) Šiame tyrimo etape buvo parengtas klausimynas pradinių klasių mokiniams. Tyrimo instrumentą sudaro dvi dalys: kreipimasis į respondentą ir klausimai. Kreipimesi tyrėjas trumpai pristatė, paaiškino ką ir kokiu tikslu tiria. Prieš pradėdami atsakinėti į klausimus, respondentai susipažino su informacija, kuri leido tiksliau užpildyti anketą. Anketą, skirtą 3 - 4 pradinių klasių mokiniams (žr. Priedas Nr.1) sudaro 14 klausimų: 7 pusiau uždari (kombinuoti) ir taip pat 7 uždari. Klausimai sudaro tris nagrinėjamas sitis: 1) kompiuterio naudojimą dailės pamokose. 2kompiuterinių piešimo programų naudojimas dailės pamokose. 3) piešimas kompiuterio namuose. Anketos pabaigoje respondentui padėkojama už atsakymus. 3. Tyrimo vykdymas (2009 m. kovo – balandžio mėn.) Tyrimas buvo atliktas 2009 metų kovo – balandžio mėnesiais. Jame dalyvavo viena tiriamųjų grupė: 3 – 4 klasių mokiniai. Atrenkant respondentus buvo naudota netikimybinė patogioji atranka. Tyrimas buvo vykdomas per tris kartus. 4. Gautų tyrimo rezultatų analizė (2009 m. kovo – balandžio mėn.) Šiame tyrimo etape buvo analizuoti tyrimo metu gauti duomenys, atliekamas jų apibendrinimas, kuriame lyginami tyrimo metu gauti rezultatai su šią problemą nagrinėjusių autorių mintimis. 5. Galutinis darbo užbaigimas (2009 m. balandžio mėn.) Formuluojamos išvados. 2. Tyrimo rezultatų aptarimas Norint sužinoti ar mokiniai naudoja kompiuterį dailės pamokose, 3 – 4 klasių mokiniai buvo apklausti [žiūrėti 1 paveikslą]. Gauti tokie rezultatai:. „Taip“ - atsakė trečdalis apklaustų mokinių, o kiti du trečdaliai pasiskirstė tarp atsakymų taip ir kartais, skirtumas labai mažas. Iš gautų atsakymų rezultatų galima daryti išvadą, kad didesnė apklaustųjų mokinių, dažniau ar rečiau mokykloje naudojasi kompiuteriu per dailės pamokas. 1 pav. Kompiuterio naudojimas dailės pamokose Išsiaiškinus ar vaikai dažnai naudoja kompiuterį, gauti tokie rezultatai [žiūrėti 2 paveikslą]: kartą per savaitę trečdalis mokinių, kas yra tikrai nemažai, vadinasi mokytojos pakankamai dažnai integruoja kompiuterį dailės pamokose. Taip pat buvo gauti ir kitokie atsakymai: kartą per mėnesį ketvirtadalis mokinių, kartą per metus naudoja mažiausiai apklaustų respondentų, ir deja net ketvirtadalis mokinių atsakė, kad apskritai nenaudoja kompiuterio dailės pamokose. Daugmaž tokiu pat santykiu kaip ir karta per metus pasirinko atsakymo variantą „Kita“, mokiniai dažniausiai rašė, kad kompiuteriu jie naudojasi per dailės pamokose, kas antrą savaitę. Taigi, galima daryti išvada, kad kompiuteris integruojamas dailės pamokose ne taip jau ir retai. 2 pav. Kaip dažnai naudojamas kompiuteris dailės pamokose Kadangi tiriamas mokinių kontingentas yra 3 – 4 klasės, reikšminga sužinoti kelintoje klasėje mokiniai pradeda naudoti informacines technologijas dailės pamokose [žiūrėti 3 paveikslą]. Tik penktadalis mokinių atsakė, kad jie kompiuterį pradėjo naudoti 1 – oje klasėje, ketvirtadalis mokinių teigė, kad jie pradėję naudotis kompiuteriu dailės pamokose 2 – oje klasėje. Kiek daugiau maždaug dvi antrosios mokinių pradėjo naudotis 3 – oje klasėje o daugiausiai apklaustų mokinių teigė, kad kompiuteriu jie pradėję naudotis dailės pamokose 4 – oje klasėje. Ir 1 trečdalis mokinių pasirinko atsakymą, kad jie dar visiškai nesinaudoja kompiuteriu dailės pamokose. Galime teigti, kad vaikai pakankamai vielai pradeda naudoti kompiuterį dailės pamokose. 3 pav. Mokinių pasiskirstymas pagal klases naudojant kompiuterį dailės pamokose Atliktas yrimas parodė, kad vaikams daug labiau patinka dailės pamokos, kai juose integruojamas kompiuteris [žiūrėti 4 paveikslą]. Didžioji apklaustųjų mokinių dalis, teigė, jog jiems pamokos įdomesnės, kai dirba kompiuteriu. Dvi antrosios mokinių teigė, kad jiems įdomesnės įprastos dailės pamokos arba, kad apskritai nepatinka dailės pamokos. Iš gautų rezultatų, galime daryti prielaidą, kad mokinių susidomėjimas kompiuteriu yra labai didelis. 4 pav. Mokiniams dailės pamokos įdomesnės Dabar mokiniai mokyklose turi pasirinkimo laisvę, jie dažnai renkasi kokia pamokos tema jiems įdomesnė. Mokiniai buvo apklausti, siekiant sužinoti ar naudodami kompiuterį jie patys pasirenka temą, ar ją padiktuoja mokytojas [žiūrėti 5 paveikslą]. Apytiksliai pusė apklausų mokinių virtino, kad temą jiems nurodo mokytojas, kai jie piešia kompiuteriu. Ir po lygiai tai yra du trečdaliai mokinių atsakė, kad patys sugalvoja temą pagal kurią piešia arba rašė savo atsakymų variantus, kur virino, jog kompiuterio apskritai nenaudoja. Galima daryti prielaidą, kad didžiajai mokinių daliai, tema yra nurodoma. Čia galima atsižvelgti į mokytojos Adukaitytės patirtį ir teigti, kad daug lengviau dirbti su klase, kai jiems iš anksti nurodoma tema. 5 pav. Darbas su kompiuteriu dailės pamokose Yra sukurta nemažai kompiuterinių programų piešimui, geriausiai žinoma tai Paint programa. Kadangi tai žinoma programa, mokinių buvo paklausta ar jie ją naudoja per dailės pamokas.[žiūrėti 6 paveikslą]. Daugiau negu pusė apklaustųjų teigė, kad naudoja programą, o trečdalis atsakė, kad nedirba. Galime daryti prielaidą, kad didžioji dalis dirba su programa PAINT, o likusioji nedirba, o jai dirba tik kartais. 6 pav. PAINT programos naudojimas dailės pamokose Kadangi 41 mokinys teigė, jog dirba Paint programa, buvo pasidomėta kokius programos įrankius mokiniai naudoja, piešiant Paint programa [žiūrėti 7 paveikslą]. Viena antroji mokinių dalis mokinių naudoja Paint programos pieštuką. Ir teptuką, tik trečdalis mokinių pasirinko atsakymo variantą „Kita“, ten jie pateikė savo nuomonę. Šie mokiniai rašė, kad naudoja visus Paint programos įrankius.Ir ketvirtadalis naudojasi purškiamais dažais. 7 pav. Dažniausiai naudojami įrankiai Paint programoje Labai žinoma ir mokytojų, bei mokinių vertinama yra Logo Writer programa. Mokinių buvo paklausta ar jie naudoja šią programą [ žiūrėti 8 paveikslą]. Gauti atsakymai nenuvylė, daugiau negu pusė apklaustų mokinių dirba ir žino šią programą. Ketvirtadalis apklaustų mokinių teigė jog nedirba, tačiau galima daryti prielaidą, kad šie mokiniai, apskritai nedirba kompiuteriu dailės pamokose. Iš gautų rezultatų matome, kad daug mokinių žino Logo Writer programą. Tačiau tai mažesni rezultatų duomenys, negu naudojant Paint programą. Galima daryti prielaidą, kad mokytojai dažniau naudoja Paint programą. 8 pav. Logo Writer programos naudojimas dailės pamokose Logo Writer programa galima kurti savo piešinius, arba naudoti kaukes. Todėl verta pasidomėti, kokias galimybes su Logo Writer vaikai išnaudoja [žiūrėti 9 paveikslą]. Viena antroji mokinių teigė, jog jie pasirenka Logo Writer kaukes, tik trečdalis mokinių piešia savo piešinius, o labai maža dalis pateikdami savo atsakymus, teigė, kad jie kartais kuria savo piešinius, o kartais pasirenka kaukes. Galima daryti prielaidą, kad kaukes pasirinkti yra daug lengviau, negu pačiam nupiešti, todėl toks didelis mokinių procentas ir pasirinko atsakymą “Kaukes”. 9 pav. Piešinių kūrimas Logo Writer programa Kadangi programų, skirtų piešti yra kur kas daugiau negu Paint ar Logo Writer, taigi svarbu sužinoti ar vaikai pakankamai supažindini ir su kitomis gerai žinomomis kompiuterinėmis programomis, skirtomis piešimui [žiūrėti 10 paveikslą]. Mokinių atsakymai buvo labai įvairūs, tačiau daugiau nei pusė mokinių teigė naudojantys programą Photo shop, nes tai populiari programa. Kitas programas pasirinko tik keli mokiniai. 10 pav. Kompiuterinių piešimo programų naudojimas Žinant, kad mokiniai labai dažnai naudojasi kompiuteriu namuose, buvo pasidomėtą, kam jie dažniausiai naudoja kompiuterį [žiūrėti 11 paveikslą]. Ir kaip buvo tikėtasi daugiausia mokinių, beveik pusė atsakė, jog žaidimams. Maždaug po lygiai atsakė mokinių, kad jie piešia ir ruošia namų darbus kompiuteriu. Galima daryti išvadą, kad mokiniams mokykloje, vis dažniau užduodami namų darbai kurie turi būti atlikti kompiuteri, taip skatinamas vaikų mąstymas, ir kryptingas kompiuterio naudojimas . 11 pav. Kompiuterio naudojimas namuose Vaikams patinka piešti kompiuteriu ne tik mokykloje, bet ir namuose, todėl labai svarbu sužinoti kokiomis kompiuterinėmis programomis jie piešia namuose [žiūrėti 12 paveikslą]. Atsakymai pasiskirstė labai įvairiai. Daugiausia mokiniai atsakė, kad naudoja Paint programą, kitomis programomis vaikų namuose piešiančių labai nedaug. Viena antroji mokinių atsakė, kad nenaudoja šių programų. Galima daryti išvada, kad PAINT programa dažniausiai naudojama mokykloje, todėl ir namuose vaikai naudoja būtent PAINT programą. 12 pav. Kompiuterinių piešimo programų naudojimas namuose Kadangi mokiniai bet kokiu atveju piešia namuose, o dažniausiai vaikai nori būti įvertinti, todėl jie buvo paklausti ar išsaugo piešinius. Pusė mokinių atsakė taip, trečdalis mokinių atsakė, kad ne, ir keli mokiniai atsakė, kad kartais išsaugo. Labai natūralu, kad vaikas nori būti įvertintas, pagirtas, todėl daugiau nei puse mokinių atsakė, kad išsaugo piešinius, tam kad juos parodytų mokykloje. 13 pav. Kompiuterinių piešinių išsaugojimas IŠVADOS 1. Išanalizavus mokslinę literatūrą išsiaiškinta, kad informacinės technologijos – priemonių ir būdų visuma informacijai apdoroti. Apima įvairius metodus ir priemones (techninę ir programinę įrangą), skirtas duomenims apdoroti: rinkti, rikiuoti, laikyti, perduoti ar kitaip tvarkyti kompiuteriu. Dabar vis dažniau vartojamas terminas: informacinės ir komunikacinės technologijos. Tuo pabrėžiama ryšių svarba (Enciklopedinis kompiuterijos žodynas, 2005, p. 96). Tai pakankamai naujas reiškinys, tačiau labai reikšmingas šių laikų mokiniams. Informacinės technologijos būtent tai kas reikalinga šių dienų mokiniui. Informacinės technologijos nesudėtinga integruoti į daugelį pamokų. Pasitelkiant į pagalbą kompiuterį, pamokos taps tik įdomesnės ir informatyvesnės. Tai puiki galimybė mokytojui palengvinti savo darbą, ruošiantis pamokoms. Dabar yra daugybė įvairių programų, skirtų įvairiems dalykams, reikia tik tinkamai jas parinki ir pritaikyti dailės pamokose. 2. Atlikus tyrimą, galima daryti išvadą, kad mokiniai dirba kompiuteriu dailės pamokose. Jie tai dažniausiai pradeda daryti trečioje, ketvirtoje klasėje, kai mokiniai jau labiau subrendę ir geba geriau susikaupti darbui. Mokiniams dailės pamokos tampa tik įdomesnės, kai juose integruojamas darbas su kompiuteriu. Kompiuteris mokinius nuteikia darbui, suteikia rimties klasėje, taip pat darbą individualizuoja. Mokytojas gali kiekvienam mokiniui atskirai ir tuo pačiu visai klasei paaiškinti, padėti dirbti. Tyrimo rezultatai rodo, kad kompiuteris dailės pamokose 3 – 4 klasėse vis dažnesnis pagalbininkas. Tyrimo rezultatai rodo, kad mokytojai integruojantys kompiuterį dailės pamokose, patys pateikia piešimo temas. Tai padeda suvaldyti klasę ir taip pat neišblaško vaikų. Nors tyrimo rezultatai parodė, kad rajono mokyklose informacines technologijas visgi naudoja mažiau mokytojų, negu miesto mokyklose. Parinkta kompiuterinės piešimo programos pagalba, mokinys geba sukurti tikrai verta dėmesio darbą. O iš tyrimo rezultatų, matoma, kad programų įvairovė tikrai didėlė: Paint, Logo writer, Tux paint ir daugelis kitų, kurios sukurtos būtent jaunesniajam mokyklinio amžiaus mokiniams LITERATŪRA 1. Anglų – lietuvių kalbų kompiuterijos terminų žodynėlis. Sudarė V. Šildlauskas. Vilnius: Petro ofsetas, 2001. 2. ADUKAITYTĖ A. Logo Writer programa papildomojo ugdymo pamokose. Iš: Žvirblių takas, 2000, nr. 1, p. 38 – 40. 3. ADUKAITYTĖS A. Kompiuteris pradinėje mokykloje. Iš Žvirblių takas, 2001, nr. 5, p. 39 – 40. 4. BANDZAITIENĖ R. Nemokamos mokomosios kompiuterinės programos vaikams [interaktyvus]. Vilnius [žiūrėta 2008 12 14]. Prieiga per internetą http://www.mokytoja.lt/puslapiai/376/. 5. BANDZAITIENĖ R. Vienas kompiuteris klasėje? Aš už! interaktyvus. Vilnius[žiūrėta 2009 02 11]. Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!