Kūrybiškumo ugdymo pamokų galimybės aukštesniojo koncentro klasėse

Šiandien ypatingai didelis vaidmuo skiriamas mokymui ir mokymuisi. Nuo nepriklausomybės atkūrimo prabėgus daugiau nei septyniolikai metų vis didesnį pagreitį šiuolaikinėje visuomenėje įgyja mokslo svarba, reformų kūrimas, jų įgyvendinimas lemia aukštesnį jaunosios kartos ugdymo(si) lygį. Per trumpą laiką buvo atkurtos arba sukurtos būtinos valstybinės institucijos, reformuotos įvairios visuomenės gyvenimo sritys ir kt. Vienas svarbiausių uždavinių buvo švietimo reformos programa. Sovietiniais laikais Lietuva savarankiškos švietimo politikos neformavo – svarbiausi švietimo sistemos funkcionavimą reglamentuojantys sprendimai buvo priimami Maskvoje. Taigi nuo šiol visos reformos, reglamentai buvo pačios Lietuvos reikalas. Reikėjo pakeisti buvusio švietimo vertybes, uždavinius, įveikti ugdymo atotrūkį nuo praktikos. Įveikti sovietinio švietimo sistemas, mokyklas. Lietuvai reikėjo kurti švietimą kaip lanksčią, galinčią atsinaujinti, visuomenės ir pasaulio raidos poreikius atitinkančią sistemą. Anot Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario Juliaus Dautarto, švietimo reforma įvyko vieną kartą, 1991 – 1992 metais, “kai iš totalitarinės sistemos perėjome į vakarietišką”1. Seimo nario teiginį būtų galima kiek sukritikuoti, kadangi mūsų švietimo sistemos kaita iš totalitarinės į vakarietiškąją vis dar tebevyksta. Reformos priėmimas, jos įgyvendinimas vyksta visus nepriklausomybės metus. Kiekvienais metais po žingsnelį Lietuvos švietimo sistema, ugdymo procesų kaita artėja prie Vakarų Europos valstybių, kurių pusšimtį metų nevaržė kitos valstybės priespaudos gniaužtai. Dar prieš patenkant į ilgą okupacijos jungą buvo kuriama tautinė Lietuvos mokyklų sistema, švietimui ir kultūrai buvo skiriama valstybės lėšų. Švietimas lygiavosi į Europos mokyklas, gausi buvo Lietuvos pedagogų spauda, o pedagoginė mintis – įvairi ir sudėtinga kaip ir visame pasaulyje.2 Tačiau visas šis darbas buvo sustabdytas ir tik 1991 m. sausio 13 – ąją atkovotas.
Švietimas įsipareigojo keisti post-sovietinės visuomenės mentalitetą, ugdyti pamatines demokratijos vertybes, idealus, naują politinį ir ekonominį raštingumą, dorinės kultūros brandą, tapti pagrindiniu visuomenės raidos veiksniu, socialinių reformų pagrindu, kurti bendrąją visuomenės raidą. Moderni Lietuvos tauta, atvira visuomenė, demokratinė valstybė.
Nauji švietimo principai visiškai kitokie negu buvo įprasta sovietmečiu.
Humaniškumas (asmuo – nelygstama vertybė, gebanti laisvai pasirinkti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!